Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar esame atsparūs propagandai? Taip, bet...

 
2017 12 11 11:41

Nagrinėjant propagandą tenka susidurti su keliais probleminiais aspektais. Pirmiausiai, klausimas kyla dėl to, kaip apskaičiuoti jos poveikį? Propaganda siekia veikti paslapčia, geriausio ir efektyviausio poveikio ji pasiekia, kai mes nepastebime, jog buvome paveikti.

Kitas klausimas – kiek plačiai gali būti interpretuojama propaganda ir, atitinkamai, jos poveikis. Čia galima pamatyti ir visokiausių kraštutinumų, interpretuojant informacinės erdvės procesus. Lietuvoje vienas iš tokių „prakeiktų klausimų“ yra, ar tikrai peržiūrėtas sovietmečių nufilmuotas vaidybinis filmas stiprina nostalgiją Sovietų Sąjungai ir atitinkamai mažina lojalumą dabartiniai Lietuvos Respublikai?

Kaip bebūtų, visi šie klausimai susiję su vienu esminiu dalyku – atsparumu propagandiniam poveikiui. Čia galima būtų panaudoti ir su sveikatos sritimi susijusią analogiją. Kuo stipresnis organizmo imunitetas – tuo mažiau pavojingas jam užkratas, ir atvirkščiai – silpnas imunitetas negali apsaugoti organizmo, o tokios situacijos pasekmės – sunki liga arba netgi mirtis.

Propaganda ir jos poveikis iš esmės yra toks pat užkratas, kurio tikslas – ardyti visuomenės organizmą. Todėl ir visuomenės atsparumo propagandos poveikiui klausimas nėra atsitiktinis, į jį bandoma rasti atsakymą.

Kaip tik gruodžio pradžioje Taline buvo pristatyta pirma dalis tyrimo, skirto Rytų ir Centrinės Europos valstybių gyventojų atsparumo Kremliaus propagandos poveikio matavimui. Patį projektą vykdo keli analitiniai centrai, tarp kurių ukrainiečių „Ukrainian Prisme“, lenkiškasis „EAST Center“ (su kuriuo bendradarbiauja ir šio teksto autorius) bei estų Tarptautinis gynybos ir saugumo centras. Pirmame šio platesnio projekto pristatymo etape dėmesys buvo skirtas trims Baltijos valstybėms, tad šiandien mes iš tikrųjų galime atsakyti į klausimą, kuri valstybė – Lietuva, Latvija ar Estija – yra atspariausia sąmoningam, priešiškam informaciniam poveikiui, sklindančiam iš Rytų.

Tačiau pirmiausiai reikėtų pasakyti kelis žodžius apie metodologiją, kad taptų aišku, kokiu būdu buvo matuojamas ir apskaičiuojamas atsparumo lygis. Tyrimo organizatoriai pasirinko tris esmines kategorijas, kurios, jų manymu, atspindi atitinkamą visuomenės informacinį imunitetą. Pirmas iš pasirinktų kriterijų – visuomenės dalis, kuri yra veikiama su Kremliumi asocijuojamomis žiniasklaidos priemonėmis (arba žiniasklaidos priemonėmis, kurios skleidžia atitinkamus ideologizuotus pasakojimus). Antras – sisteminio atsako į propagandos grėsmę kokybė. Trečias – atsparumas propagandiniams išpuoliams internetinėje erdvėje.

Žinoma, kaip ir dėl bet kurios metodikos – dėl šios gali būti ginčijamasi. Tačiau atliktas tyrimas pateikė gana įdomių rezultatų, pagal kurios buvo apskaičiuotas savotiškas Baltijos šalių atsparumo propagandai reitingas. Į jį dabar ir siūlau pažiūrėti.

Pagal pirmą kriterijų – visuomenės atsparumas – stipriausią poziciją užima Lietuva. Po jos seka Estija, o mažiausiai atspari yra Latvijos visuomenė. Tyrimas parodė, jog Lietuvoje nėra tiek daug visuomenės grupių, kurios gyventų Kremliaus informacinėje erdvėje, o ir tos, kurios yra – nėra labai gausios. Mūsų šalies gyventojai gana gerai įsivaizduoja propagandos keliamus pavojus ir sugeba adekvačiai į juos reaguoti. Prastesnę Estijos ir Latvijos padėtį šiuo klausimu sąlygoja didesnė įtampa minėtų šalių visuomenių viduje bei didesnės grupės (pavyzdžiui, tautinių mažumų atstovai), kurie vartoja su Kremliumi susijusios žiniasklaidos informaciją.

Panaši situacija yra ir kalbant apie trečiąjį kriterijų – visuomenės atsparumą, vartojant informaciją internetinėje erdvėje. Tyrimas parodė, jog Lietuvos gyventojai ir čia yra atspariausi. Kaip vieną iš pavyzdžių galima pateikti lietuviško Kremliaus propagandinio resurso Sputniknews.lt nepopuliarumą (kalbant tiek apie lietuvišką, tiek apie rusišką šio tinklalapio versiją).

Tačiau Lietuvai tikrai neverta užmigti ant „atsparumo laurų“, nes pagal antrą kriterijų – sisteminio atsako kokybė – mes nusileidžiam estams. Buvo konstatuota, jog Estija šiuo klausimu veikia nuosekliau ir kokybiškiau. Lietuvoje gi, tyrimo metu apklaustų ekspertų manymu, išties daroma nemažai reaguojant į konkrečius informacinius išpuolius, tačiau tuo pat metu trūksta ilgalaikės strategijos ir koordinacijos tarp skirtingų už reakciją į informacines grėsmes ir jų prevenciją atsakingų institucijų. Kita vertus, Lietuvoje šiuo klausimu viskas ne taip blogai, kaip Latvijoje, kuri ir čia atsidūrė paskutinėje vietoje.

Žinoma, įdomu bus pažiūrėti į pilno tyrimo rezultatus, kurie turėtų parodyti situaciją ne vien Baltijos valstybėse, bet ir ES Rytų partnerystės programos šalyse bei vadinamajame Vyšegrado ketvertuke (Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija). Tiesa, šių rezultatų dar teks palaukti iki artėjančių metų pavasario. Tačiau galima numanyti, jog Baltijos valstybės išliks tarp atsparumo lyderių. Pas mus apie propagandą kalbama nemažai, ji yra visuotino dėmesio centre, kas savaime stiprina mūsų informacinį imunitetą. Ko gero, galime pasidžiaugti turimu atsparumu, tačiau nereikia pamiršti, jog dar yra kur tobulėti.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"