Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apvalymas skausmingas ir brangus

 
2018 03 03 6:00

Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančiųjų jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusiųjų pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.“

Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, kad turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.

Iš Evangelijos pagal Joną

Tad prašykime, kad Jėzus užsuktų į mūsų širdies šventyklą ir pasišvaistytų su savo rimbu, kad mes patys pamatytume savo veidmainystes, aklumą, nejautrumą Dievui ir žmogui, išdavystes, drungnumą.

Šiandien matome Jėzų, kuris varto stalus. Tai vienintelė Evangelijos vieta, kur Jėzus parodomas įpykęs. Ir dėl ko? Iš tiesų tie visi žmonės, pardavinėjantys gyvūnus ir keičiantys pinigus, buvo jiems skirtoje nustatytoje vietoje, specialiame kiemelyje. Be jų paslaugų apeigos šventykloje apskritai nebevyktų, mat atkeliavę iš visos Romos imperijos piligrimai turėjo aukoti tinkamą atnašą, kad įvykdytų savo religinę apeigą. Jie atsinešdavo pinigų, už juos įsigydavo auką tiesiog vietoje ir išsikeisdavo pinigus, tinkamus aukoti šventyklai. Viskas Dievo garbei.

Kodėl supyko Jėzus? Nes Dievo buvimo vieta – Jeruzalės šventykla, kur saugomos Sandoros plokštės, tapo vieta, kuri nebepriartina izraelitų prie Gyvojo Dievo. Nes apeigos atliekamos be širdies. Per pranašus Dievas ne kartą barė savo tautą, kad deginamos aukos jam nemielos, nes jis nori ne aukų, o savo tautos žmonių širdies atsivertimo, teisingumo artimui, gailestingumo vargšui. Tačiau teisė yra tvirta – jei atlikai viską, kaip parašyta, vadinasi, atlikta. Būtent tai ir siutino Jėzų. Visa šventyklos sistema tapo orientuota į tai, kaip paraidžiui įvykdyti įsakymą, o širdies atsivertimo žadinimas pamirštamas.

Jėzus čia ne tik kalba apie kūną kaip šventovę, bet ir samarietei sako, kad Dievo garbinimas vyksta tiesa ir dvasia, žmogaus viduje. Išorė tegali padėti išreikšti šį garbinimą. Žmogaus viduje yra šventykla, kiekvienas iš mūsų esame Dievo šventykla, kurioje kiekvieną dieną Dievo garbinimas vyksta arba ne, mūsų konkrečiu pasirinkimu pagal meilės arba pagal savanaudiškumo įsakymą. Ir visai nesvarbu, kaip žmogus tai išreiškia, tikri motyvai Dievui aiškūs: „Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo.“ O patys žmonės manė, kad jie viską gerai daro – juk daro kaip visi! Kaip Įstatymo numatyta. Ir šventykloje tarnaujantys kunigai maloningai priėmė jų aukas, „įskaitė“ jų piligrimystę.

Tad prašykime, kad Jėzus užsuktų į mūsų širdies šventyklą ir pasišvaistytų su savo rimbu, kad mes patys pamatytume savo veidmainystes, aklumą, nejautrumą Dievui ir žmogui, išdavystes, drungnumą. Šis apsilankymas ne iš maloniųjų, bet didelė dovana kiekvienam, kieno širdis atgręžta į Dangaus Tėvą. Juk tikrojo apvalymo nuo nuodėmės kaina yra Jėzaus mirtis ant kryžiaus už kiekvieną žmogų. Ši kaina jau sumokėta. Apvalymo dovana yra neįkainojama, tik, deja, kaip sako Bruno Ferrero: „Esame pernelyg įpratę viską parduoti ir pirkti, tad kartais nepajėgiame įsivaizduoti, jog gali būti ir neįkainojamų dalykų.“

Sesuo Rasa Fausta Palaimaitė SF yra teologijos mokslų daktarė, Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"