Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apkartintas laisvės saldumas

 

Sausio 13-oji byloja per vienos kartos nuotolį. Ko gero, ji buvo paskutinis kartas, kai aiškiai pasireiškė tautinė savimonė. Nuo to meto į viešumą prasiveržiantys tautiškumo protrūkiai būdavo fragmentiški, dažniausiai susieti su krepšininkų pergalėmis tarptautinėje arenoje. Tad Sausio 13-oji yra savotiška riba, istorinis ženklas, sąmonės slenkstis, kuris perskelia laiką ir metraščius.

Šiemet šios ypatingos datos išvakarėse buvo paskelbti "Delfi" užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atliktos apklausos rezultatai, kurie išsyk tapo karštų diskusijų objektu. Paprašyti atsakyti į klausimą, kas jiems svarbiau - šalies nepriklausomybė ar jos ekonominė gerovė, iš apklausos dalyvių tik kas penktas prioritetu laiko Lietuvos nepriklausomybę, o ekonominę gerovę svarbesniu veiksniu laiko daugiau nei 70 proc. respondentų.

Beje, "Spinter tyrimai" pastebėjo, kad krašto nepriklausomybę labiau vertina jauniausi ir vyriausi respondentai. Tai reiškia, kad kalbama apie žmones, gimusius nepriklausomoje valstybėje arba patyrusius sunkmečius, sovietinio režimo represijas, menančius ikiokupacinę Lietuvą. Nūdienos tautos branduolį sudaro 35-55 metų žmonės, kitaip tariant, tie, kurie prisimena sovietinę Lietuvą ir Atgimimo laikus. Būtent jie ir pasirinko į materialinę gerovę orientuotus atsakymus.

Šie žmonės savo kailiu patyrė raudonosios imperijos agoniją ir griūtį. Jie - paskutiniai komjaunuoliai, nebetikintys marksistine ideologija, neradę aiškios vertybių schemos, tik geidę geresnių "šmutkių" ir amerikietiškos gyvensenos pranašumų.

Atrodytų, tenka konstatuoti, kad mūsų visuomenė serga sunkia amnezijos forma, nes pamiršta eiles parduotuvėse, talonus prekėms, "blatą" ir "deficitą". Juk SSRS viena pagrindinių žlugimo priežasčių buvo būtent neefektyvi ekonominė sistema. Pavyzdžiui, Kinijos komunistai, sugebėję pertvarkyti savo ekonomiką, ir toliau sėkmingai viešpatauja gausiausioje pasaulio valstybėje. Beje, tiems patiems kinams, rusams ar iraniečiams, kaip ir lietuviams, liberalios demokratijos vertybės nėra svarbesnės už medžiaginę gerovę.

Tokiu atveju ką byloja apklausos rezultatai? Tai, kad nesame kitokesni už europiečius, kurie nedaužo Kremliui langų mainais į rusiškas dujas. Pagaliau prisiminkime, kad Atgimimo laikais šalia šūkių apie laisvę ir nepriklausomybę skambėjo materialinės gerovės pažadai. Gerai išplėtotas ūkis buvo kone savaime suprantamas dalykas. Tačiau ūkis buvo išvogtas, sovietinė biurokratija tik pakeitė rašiklius į kompiuterius, KGB darbo metodus sėkmingai perėmė VSD, o demokratija ir žodžio laisvė virto įtakingųjų manipuliacijos įrankiais. Nei vakarietiško ekonominio rojaus, nei teisingumo, - tik nusivylimas.

Kodėl taip nutiko? Lietuvoje per du dešimtmečius mentaliteto prasme mažai kas pasikeitė, nors valstybės vyrai mums tvirtina, jog įvyko didelių pokyčių ir daug pasiekta. Išties mes tebesame tų pačių problemų (išvešėjusi biurokratija, nesiskaitymas su žmonėmis, korumpuoti teismai ir pan.), kurios kamavo sovietinę visuomenę, akivaizdoje.

 Kitaip tariant, atgavus nepriklausomybę jos nebuvo sprendžiamos iÅ¡ esmės. MÅ«sų visuomenė, politinis bei intelektinis elitas prieÅ¡ jas užmerkė akis ir nuskubėjo "į priekį". Nenuostabu, nes dėl menamos santarvės aukÅ¡ti sovietiniai partiniai veikėjai, teisininkai ir vadinamieji inteligentai liko puikiose pozicijose, kurios leido daryti įtaką svarbiausiems procesams Å¡alyje.

Juk net ir dabar valdžioje rasime žmonių, kurie Atgimimo metais propagavo "žingsnis po žingsnio" politiką, siūlė neerzinti Maskvos, kalbėjo apie ekonominio vystymosi pirmenybę prieš "politikavimą" ir pan. Paprasčiausiai nesuvedėme sąskaitų su praeitimi. Žinome, kad jei žmogus nesusitvarko su savo praeitimi, neišvengiamai jį ištinka gyvenimiškos bėdos. Pasirodo, tas pat galioja tautoms ir valstybėms.

Akivaizdžiai galime įsitikinti, kad be skaidraus ir nedviprasmio santykio su praeitimi neįmanoma kurti savo ateities. Nusivylimas prasiveržia ir apkartina laisvės saldumą. Nors už jį ir sumokėta daug - gyvenimais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasÅ eima ir sveikataÅ vietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"