Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apie tręšimą, teršimą ir Aplinkos ministerijos baimę nepatikti

 
2018 01 25 6:04

Drįstu teigti, kad žemės ūkis Lietuvoje yra „šventa karvė“ ir jei mūsų dabar valdantiems politikams reikėtų rinktis tarp globalinės klimato kaitos katastrofos ir griežtesnių žemės ūkio tręšimo apribojimų stambiems ūkininkams, jie nesvyruodami pasirinktų pirmą.

Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigota iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas aplinkos taršos leidimų (ATL) prekyboje nedalyvaujančiame sektoriuje maždaug 9 proc., lyginant su 2005 metais, pradedant kasmetinį mažinimą ne vėliau, nei 2019 metais.

Vien tik bandymai išsiprašyti iš Europos Komisijos daugiau teršimo kvotų ir bandymams nepavykus verkti, nepakanka.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad per 2020–2030 metus Lietuva viršys jai nustatytas kvotas maždaug 9 milijonais tonų. Jei taip įvyks, šias kvotas reikės įsigyti iš ES šalių, kurios savo įsipareigojimus viršys. Skirtingai, nei ATL prekybos sektoriuje, čia įsipareigojimas krenta tiesiogiai valstybei – jos biudžetui, mokesčių mokėtojams. Jei CO2 kaina 2020–2030 metų laikotarpiu sieks 15–33,5 euro, kaip prognozuoja Europos Komisija, tai reikš beveik 240 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų, išleistų kaip kompensacija už politikų nepakankamą veiklumą, atidėliojant priemones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą Lietuvoje ar galimus griežtesnius ribojimus žemės ūkyje.

Dabar apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas žemės ūkio srityje. Žemės ūkis šiuo metu išmeta apie 35 proc. visų ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Didžiausia emisijų žemės ūkyje dalį sudaro tiesioginis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš dirvožemio (azoto suboksido išlakos iš dirvą tręšiančių sintetinių trąšų, mėšlo, augalus tręšiančio biologinio azoto, augalų liekanų, organinėmis trąšomis tręštų dirvų kultivavimo ir nuotekų dumblo). Žodžiu – kuo daugiau trąšomis tręši žemę, tuo didesnės gaunasi emisijos.

2005 metais Lietuvos žemės ūkis į atmosferą išmetė 4,4 milijonus tonų CO2 ekvivalento šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2015 metais šie išmetimai padidėjo iki 4,6 milijonų.

2017 metų pabaigoje Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba parengė 7-ąjį Nacionalinį pranešimą apie klimato kaitą ir 3-ąją Dvimetę ataskaitą. Šioje ataskaitoje numatoma iki 2030 metų toliau didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas žemės ūkyje – iki 5,1 milijono tonų CO2 ekvivalento per metus. Visiškai nepaisant bendrų Lietuvos įsipareigojimų mažinti emisijas.

Šis numatomas emisijų žemės ūkyje augimas visų pirma yra susijęs su prognozuojamu tręšimo augimu. Numatoma didinti tręšimą neorganinėmis azoto trąšomis nuo 200 tūkstančių tonų gryno azoto 2015 metais iki 250–260 tūkstančių tonų 2020–2030 metais. Tręšimą karbamido trąšomis – nuo 28 tūkstančių tonų 2015 metais iki 36–37 tūkstančių tonų 2020–2030 metais.

Visą tai galima būtų kompensuoti, mažinant žemės ūkio paskirties žemės plotus, išlaikant tik derlingiausią žemę, o mažiau derlingas žemes apsodinant miškais. Padidinus, kaip numatoma, tręšimą tokiu būdu galima būtų užtikrinti nemažesnius bendrus derlius mažesniame bendrame plote, nedidinant bendros taršos. Tačiau tai nėra planuojama, nes juk kiekvienas hektaras žemės ūkio paskirties žemės užsodintas mišku reiškia ES paramos pinigų praradimą ūkininkams.

O dabar ministerijose nėra labai madinga siūlyti sprendimus, kurie nepatiktų stambiems ūkininkams.

Iš viso per 2020–2030 dėl planuojamo tręšimo žemės ūkyje didinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų augimo, papildomai į atmosferą bus išmesta beveik 4,9 milijonai tonų CO2 ekvivalento, lyginant su scenarijumi, kai tarša yra išlaikoma bent jau 2015 metų lygyje. Tai daugiau nei pusė viso numatomo „kvotų pirkimo“ už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus.

Taršą augins ūkininkai, mokės mokesčių (nuo kurių Lietuvoje ūkininkai iš esmės yra atleisti) mokėtojai.

Taip, taršos augimą žemės ūkyje galima dar būtų kompensuoti greitesniu energijos efektyvumo priemonių diegimu, atsinaujinančios energetikos greitesne plėtra, greičiau mažinant iškastinio kuro vartojimą ir CO2 išmetimus energetikoje. Tačiau tam reikia veiksmų.

O tokie dabartinės vyriausybės veiksmai kaip CO2 neutralaus biokuro keitimas atliekų deginimu Kaune, vietoje to, kad greičiau būtų didinamas atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, diegiant Europos žiedinės ekonomikos tikslus, tam tikrai nepadeda.

Kažkaip labai trūksta aktyvesnio Aplinkos ministerijos veikimo, kalbant apie tai ir siūlant veiksmų planus.

Vien tik bandymai išsiprašyti iš Europos Komisijos daugiau teršimo kvotų ir bandymams nepavykus verkti, nepakanka. Problema yra ne mažėjančios teršimo kvotos Lietuvai. Problema yra Aplinkos ministerijos valdininkų nedrąsa įvardinti tų kvotų viršijimo priežastis ir kelti reikalavimus taršos mažinimui, nes jei tai reikš kai kurių valdančių politikų, atstovaujančių ūkininkus Seime arba įtakingų valstybinių energetikos įmonių vadovų nepasitenkinimą.

Martynas Nagevičius – Lietuvos atsinaujinančių Išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"