Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apie penkis Lukiškių aikštės projektus

 
2017 11 05 16:00

Vilniuje gyvenu nuo pat gimimo. Prieš kelias dienas buvo paskelbti Lukiškių aikštės memorialo projektai, už kuriuos balsuoti galime mes visi. Kai kurie iš jų miestui grasina bereikalingu kiču. Ačiū, nereikia.

Žodžiu – pasijutau atsakinga už tai, kad sostinė būtų apsaugota nuo simbolikos pertekliaus ar tuščiavidurių stabų. Tikiuosi, kad dauguma vilniečių pasijuto panašiai ir geriau įsigilinę į pasiūlymų potekstes išreiškė savo nuomonę. Jei taip padarėte – galite toliau ir neskaityti. Tačiau jeigu vis dėlto pasidomėti patingėjote – štai jums konspektas, kuriame trumpai apie kiekvieną variantą.

I. Vytis, propatrijos ir jos spinoff‘ų – talkos bei forumo – ginama, užstojama, mylima ir garbstoma, anot minėtų pseudokultūrinių darinių privalo iškilti Lukiškių aikštėje. Nenoriu pasirodyti nepilietiška (na tikrai puikus tas mūsų herbas, nei pridėsi, nei atimsi), tačiau Vyties monumentas Lukiškėse tiek turistui, tiek lietuviui pasakytų lygiai... nieko. Šįryt ieškojau informacijos, kur, kas ir kada pažadėjo Vilniaus liaudžiai, kad aikštėje turi atsirasti būtent Vytis. Buvo viena tokia Seimo rezoliucija, sulaukusi dalies visuomenės kritikos. Triskart valio vyriausybei, kuri šio klausimo sprendimą perdavė į piliečių rankas. Žymųjį kartoną irgi pastatė kažkas iš entuziastų. Prieš kelis mėnesius paskelbti Vyties projektai – visuomenininkų iniciatyva. Žodžiu, kiek per daug triukšmo dėl, vėlgi, nieko.

II. Toliau – grand Jogailaičių kryžius, maži Jogailaičių kryželiai ir visokios išskirstytos erdvės kovotojams už Lietuvą. Visai protingai sugalvota – tiems, kurie nori skirtingų dalykų, pamėtyta kažkokį pasakojimą atskleisti turinčių trupinėlių. Toks Joniuko ir Grytutės efektas. Bet juk visi žinome, kaip Joniukui ir Grytutei su tais trupinėliais baigėsi. Simbolių tvanas ir nesugebėjimas šių apjungti nusmukdo potencialo turinčio projekto vertę. Perteklius kiekvieną vaizduojamą įvykį savaip sumenkina. Aukuras, pievelė, atminties erdvės... Ar tikrai viso to reikia? Ką mes atsiminsim, atsistoję prie pievelės? Ar praeidami pro tokią aikštę pajausime asmenišką santykį su istorija? Kyla abejonių.

III. Trečiasis – Vyties šalininkų į paraštes nurašyta „kalvelė“. Turbūt tai – pats gražiausias projektas. Neperspaustas. Visi simboliai čia vietoje ir laiku. Čia ir laisva, neužstatyta erdvė, kurioje galima tiesiog būti, čia ir partizanų miškas, tartum amžinas priekaištas, savo veidą atsukęs į sovietinį kalėjimą, čia ir pogrindis, ir rezistencija. Gražu, subtilu, prasminga.

IV. Ketvirtas – baseinėliai, suformuojantys Jogailaičių kryžių. Vienas jaunas dizaineris man sakė, kad šitas projektas yra visai kietas, nes Vilniaus viešose erdvėse trūksta vandens šaltinių. Gal jo tiesa, gal ir trūksta, bet, ar varlinykai, apsimetantys esmingiausiais tautai simboliais („devyni istoriniai amžiai ir įvykiai“), sugebės ką nors įprasminti? Kokiu principu pasirinkti objektai, turintys virsti emoji stiliaus baseinėliais? Ką mums tai sako? Pamėginkite į šiuos klausimus sau atsakyti patys. Manau, kad visų atsakymai bus panašūs.

V. Tylos minutės bei garbės sargybos būdelės irgi toks visai nieko variantas. Beskonybės išvengta, atrodo visai gražiai, erdvės negadina, tačiau beveik nesukelia jokių emocijų. Čia, matyt, didžiausias projekto trūkumas.

Vienas mano draugas uždavė paprastą klausimą – kam mums apskritai reikalingas kažkoks paminklas Lukiškių aikštėje? Kam mums reikia Vyties? Tam, kad parodytume, kaip labai mylim Lietuvą? Ar mums tikrai reikia kažko didingo, į ką neatkreipsime dėmesio? Memorialo, kuris mums, kiekvienam asmeniškai, nieko nepaskys?

Pabaigai – savo nuomonės nesistengiu kam nors įpiršti, bet, prašau, prieš atiduodami savo balsą dar kartą pasiskaitykite apie kiekvieną projektą ir pasvarstykite, ko mums iš tiesų reikia. Pertekliaus, pavirstančio į nieką, nieko nepasakančio monumento (nieko, pavirstančio į nieką?), ar ko nors, kas geba sukelti tikrus jausmus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"