Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apie maldos būtinybę

 
2018 02 03 6:00

Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę Jį, pasakė: „Visi tavęs ieško.“

Iš Evangelijos pagal Morkų

Šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje žvelgiame į besimeldžiantį Jėzų. Jeigu pats Dievas keliasi taip anksti, dar neprašvitus, kad galėtų pasitraukti į vienumą ir melstis, kaip dar labiau reikia mums, žmonėms, rasti laiko maldai. Apie maldos reikšmę ir jos vaisius žmogui labai gražiai primena šv. Pranciškus Salezas: „Niekas nevalo taip gerai mūsų proto nuo nežinojimo ir valios nuo blogų polinkių kaip malda. Ji apšviečia mūsų protą Dievo šviesos skaistumu, uždega valią dangaus meilės ugnimi. Malda yra palaimos vanduo, kurs drėkina ir gaivina mūsų gerų norų žiedus, nuplauna sielą nuo netobulybių ir stebėtinai atvėsina mūsų širdį nuo visų pageidimų ir jų kaitros.“

Tačiau mums gali kilti pagrįstas klausimas: jeigu Jėzus Kristus yra Dievas, kam jam reikalinga malda? Juk per maldą kreipiamasi į Dievą, tad nejaugi Dievo sūnus meldžiasi sau? Jėzaus malda – tai jo susitelkimas į Švč. Trejybę: bendravimas su tėvu ir vienijimasis su Šventąja Dvasia. Jam šis santykis yra esminis, nes nužengė iš dangaus vykdyti ne savo, o tėvo valios. Kristus yra tikras Dievas, tačiau taip pat ir tikras žmogus – vienybė su visa Švč. Trejybe per maldą padeda Kristui išlikti savimi ir vykdyti jam patikėtą misiją. Per maldą Jėzaus, kaip žmogaus, valia paklūsta jo, kaip Dievo, valiai.

Ir mūsų malda – tai vienybės su Dievu pagrindas, kurio siekdami galime geriau pažinti savo gyvenimo misiją, galime labiau būti savimi. Malda, anot šv. Chosemarijos, yra „dvasinio pastato pamatas“. Per maldą suvokiame Dievo valią mums ir priimame malones, reikalingas jo valiai paklusti bei jai vykdyti. Dar daugiau, melsdamasis žmogus panašėja į Dievą, nes geriau pažįsta Viešpatį ir su juo labiau vienijasi. Kaip žvelgiančios akys į ugnies liepsną atspindi jos šviesą, taip ir žmogus, kuris kelia širdies akis į Dievą, pats tampa dieviškas ir atspindi amžinąją šviesą.

Kartą šv. Ignacas Lojola, Jėzaus Draugijos įkūrėjas, buvo paklaustas, kaip reaguotų, jei netrukus popiežius nuspręstų sustabdyti jėzuitų vienuolijos veiklą, kuriai Ignacas atidavė visą savo laiką ir jėgas? Šv. Ignacas, anot amžininkų, atsakė, kad eitų 15 minučių pasimelsti priešais Švč. Sakramentą ir tada ramiai priimtų Dievo valią.

Kai viena iš seserų šv. Motinai Teresei pasiskundė dėl adoracijos maldos, kuriai seserys kasdien skiria po valandą, ir pasakė, kad ją sutrumpinus iki pusvalandžio būtų galima dar daugiau patarnauti vargšams, šventoji pabrėžė: jei trūksta laiko, tada reikia dvigubai melstis.

Paradoksalu, bet gyvename laikais, kai mokame valdyti automobilius, elektronines bendravimo priemones, automatizuotą pramonę, daugybę įrenginių, kurie padeda sutaupyti laiko ir jėgų, tačiau to laiko turime vis mažiau, bėgame dar greičiau. Negana to, dažnai nė nebežinome, kur bėgame. Atrodo, pats bėgimas, gerovės gausa tampa kone tikslu, nors nelaimingų žmonių tik daugėja. Šitaip bėgdami paklauskime savęs: ar kartais nepasiklystame?

Malda – tai laikas, kai į savo gyvenimą galime pažvelgti Dievo akimis, suvokti savo tikslą, apsvarstyti pasirinkimus ir padauginti mums dovanotą laiką. Kiekvieno mūsų sielos yra tarsi gražūs sodai, o Dievas – sodininkas. Jis trokšta jas išpuošti gražiausiais medžiais, iškvepinti nuostabiausiais augalais, užveisti mūsų rojų. Tačiau kad mūsų sielose sudygtų ir duotų skanių dvasinių vaisių Dievo pasėtos gėrio sėklos, joms reikia to malonės vandens, kuris teikia sielai gyvybę.

Malda – tai laikas, kai į savo gyvenimą galime pažvelgti Dievo akimis, suvokti savo tikslą, apsvarstyti pasirinkimus ir padauginti mums dovanotą laiką.

Čia vėl išryškėja nepaprasta maldos būtinybė, kuri yra tarsi indas, palaistantis sielos sodą Dievo malonės vandeniu. Tai – tarsi šulinys, iš kurio galime pasisemti gyvybės. Malda ir Dievui skirtas laikas yra raktas ieškantiesiems dvasinės gyvybės. Šią būtinybę Jėzus mums paliudija savo pavyzdžiu: net ir turėdamas nepaprastai daug darbų, negana to, pats būdamas tikras Dievas, jis anksti keliasi melstis.

Senajame Testamente, pranašo Izaijo knygoje, klausomės Viešpaties žodžių, kuriais jis kreipiasi į visus ištroškusiuosius ir kviečia ateiti pas jį atsigaivinti. Išgirskime:

„Nagi, visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens!

Net jei ir pinigų neturite, ateikite, pirkite duonos ir valgykite!

Ateikite, pirkite vyno ir pieno – be pinigų ir be kainos!

Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona,

ir savo uždarbiu – už tai, kas nepasotina?

Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera,

gardžiuositės skanėstais.

Ateikite pas mane, rūpestingai

klausykitės,

kad turėtumėte gyvenimą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"