Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apie Lietuvos virtimą policine valstybe

 
2017 08 15 12:20

Vis dažniau pasirodo apžvalgininkų komentarai, kuriuose jie nurodo ženklus, leidžiančius teigti, kad Lietuva tolsta nuo demokratinio valstybės valdymo modelio ir suka link policinės valstybės.

Naujausias pavyzdys yra ketinimas įkurti vieningą kibernetinio saugumo nacionalinį centrą ir atiduoti jį į kariškių rankas. Dėl tokio sprendimo kai kurie politikai net džiaugiasi, nes neva tokiu būdu bus užtikrintas šalies kibernetinis saugumas. Be to, ruošiamasi kurti savo kibernetinio saugumo koncepciją, nors tuo pat metu dabar Lietuva dalyvauja ES kibernetinio saugumo strategijos atnaujinime.

Kitose ES valstybėse kibernetinio saugumo sistema remiasi trimis pagrindiniais atramos taškais – nacionaliniai saugumo užtikrinimo centrai (kaip valstybės agentūros), ES greito reagavimo centrai (CIRT kaip ES koordinavimo padalinys) ir krašto gynybos kibernetinio saugumo centrai (gynybos ministerijos padalinys).

Lietuvai pasiūlytas modelis neatitinka dabar naudojamos kibernetinio saugumo organizavimo tvarkos kitose ES, o ir ES asmens privatumo bei duomenų apsaugos teisės aktų nuostatų. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoti Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos darbą ir įstatymų laikymąsi nebūtų labai paprasta – vargu ar kariuomenė norėtų dalintis savo darbo paslaptimis.

Tokia sistema neužtikrintų ir šalies kibernetinio saugumo. Pagrindinis reikalavimas ypatingos svarbos sistemoms, kaip ir kibernetinis tinklų saugumas, yra galimybė atsitikus nenumatytiems atvejams pasinaudoti rezervine sistema.

Paprasčiausias pavyzdys – elektros tiekimas ligoninėms: reikalaujama, kad jei nutrūktų stacionarus elektros tiekimas, ligoninė turėtų galimybę naudoti rezervinę elektros generavimo sistemą. Tokiu būdu užtikrinama, kad būtų apsaugota pacientų sveikata. Veikiančios dvi kibernetinio saugumo sistemos – civilinė ir karinė – viena kitai padėtų, o kritiniais atvejais ir perimtų funkcijas.

Toks sprendimas verčia manyti, kad Lietuvos vadovai ir ministrai tiesiog nesugeba užtikrinti valstybės funkcijų vykdymo kibernetinio saugumo srityje ir permeta visą atsakomybę kariuomenei.

Kad ketinama eiti atsakomybės perkėlimo kitiems keliu matyti ir iš premjero pareiškimo, jog norėdami padidinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojai turi patys ieškoti kaip sutaupyti lėšų jų pakėlimui. Darbuotojai gal ir surastų įvairių lėšų taupymo šaltinių, bet ar tai nepablogintų piliečiams teikiamų paslaugų kokybės ar prieinamumo. Kas už tai atsakys?

Belieka tik su humoru žvelgti į ateitį ir palaukti, kol Lietuvos piliečiai nutars sutaupyti ir nemokėti premjerui bei ministrams atlyginimų – vis tiek visas problemas tenka spręsti patiems.

Ir Seimą galima paleisti, jis juk Vyriausybės darbo jau seniai nekontroliuoja, nors turi tai daryti. Grįžtume prie antikos laikų, kai sprendimus priimdavo susirinkę aikštėje šalies gyventojai.

Rimtai kalbant labai naivu tikėtis, kad visas problemas gali išspręsti kariškiai. Nacionaliniame saugumo centre dirbtų Lietuvos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, jų pasirengimas nesiskiria priklausomai nuo to, kur jie dirba – civiliniame ar kariniame sektoriuje.

Iš tiesų surinkti gerus specialistus į kariškių valdomą centrą būtų sudėtingiau, daug kas norėtų tęsti civilinę karjerą. Būtų sudėtinga bendradarbiauti su kitomis šalimis kibernetinio saugumo srityje, nes ten karinės ir civilinės funkcijos yra griežtai atribotos, naudojamos skirtingos programos ir įranga, o kaip žinia kibernetinė erdvė yra globali.

Gynybiniu požiūriu saugumas irgi susilpnėtų, nes kariuomenės dėmesys būtų nukreiptas į smulkius kibernetinius įsilaužimus, kuriuos dabar gali neutralizuoti net moksleiviai. Be to, valstybės institucijos sudaro tik nedidelę dalį ekonomikos, Lietuvos bendrasis vidaus produktas kuriamas privačiame sektoriuje, o kas būtų atsakingas už koordinavimą ir pagalba kibernetinės atakos metu privačioms įmonėms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui – visiškai neaišku.

Kitas klausimas, ar privačios įmonės norėtų, kad jų duomenis matytų pašaliniai asmenys ir kas atsakytų už komercinių paslapčių paviešinimą iš duomenų bazių, kurių sistemų kibernetinį saugumą perimtų kariškiai.

Labai stebina ir būdai, kuriais bandoma patikrinti kibernetinį pasirengimą – siuntimas užkrėstų elektroninių laiškų. Tai yra vienas paprasčiausių įsilaužėlių naudojamų būdų, kiti metodai yra daug rafinuotesni. Ne kartą jau sakyta, kad kibernetinį saugumą užtikrina nuolatinis IT sistemų auditas bei tinkama viešųjų pirkimų politika IT srityje. Jei kitose šalyse veikia IT sistemų audito tarnybos, tai Lietuvoje, deja, veikia tik vienas skyrius Valstybės kontrolėje. Ir niekaip nepavyksta jo pertvarkyti į savarankišką technologinio audito instituciją.

ES dabar daug dėmesio skiriama kibernetinio saugumo pajėgumų ir sistemų stiprinimui. Lietuvai, kaip mažai šaliai, reikia dirbti kartu su visomis šalimis, tai būtų protingiausias sprendimas.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"