Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Antrasis šimtmetis prasidėjo

 
2018 02 23 6:00

Valstybės šimtmetį pasitikome neturėdami aiškios šiam laikotarpiui tinkančios ir visuomenę telkiančios idėjos. Tos viešai paskelbtos neva trys, neva keturios idėjos Lietuvai kelia nemažai abejonių.

Skamba gražiai – prasidėjo antrasis modernios Lietuvos valstybės šimtmetis.

Kadaise Mykolo Romerio raštuose radau sąvoką, kuri čia tiktų, – gyvoji tautos karta. Būtent šios kartos džiaugsmai, rūpesčiai yra ir turi būti dabartinių mąstymų objektas, nes išėjusios kartos jau nebegrįš, tad mums belieka tiesiog gerbti jų palikimą. Taip jau yra, kad prieš 100 metų mūsų valstybę atkūrė visai kita gyvoji tautos karta, o dar po 100 metų iš dabartinės gyvosios tautos kartos bus likę tik keli individai.

Šventinės kalbos baigėsi, todėl pripažinkime, jog valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuva sutiko turėdama ant kupros nemažą naštą problemų, ir jos – ne iš piršto laužtos, nesunkiai išmatuojamos. Pagal daugybę rodiklių velkamės Europos Sąjungos uodegoje. Emigracija reiškia, kad žmonės tiesiog „balsuoja kojomis“. Dauguma piliečių nusivylę politikais ir ieško naujų gelbėtojų. Surado – pirmą kartą po 1996 metų viena partija laimėjo tiek daug mandatų Seime, nors iki tol ji buvo marginalinė, įkurta stambaus verslininko savo verslo reikalams.

Tuoj bus praėję pusantrų metų po Seimo rinkimų, tad kyla įtarimų, kad nauji gelbėtojai nepajėgūs imtis esminių reformų, todėl maskuoja tai įvairiais draudimais. Atrodo, valdančioji dauguma siekia ne reformų, bet stengiasi įgyvendinti stambiausio šalies žemvaldžio fantazijas paversti Lietuvą Naisiais, nors tomis fantazijomis dangstomi banalūs verslo interesai. Visuomenė tam priešinasi akivaizdžiai per menkai.

Drįstu teigti, jog valstybės atkūrimo šimtmetį pasitikome neturėdami aiškios šiam laikotarpiui tinkančios ir visuomenę telkiančios idėjos. Tos viešai paskelbtos neva trys, neva keturios (net čia susipykome su aritmetika) idėjos Lietuvai kelia nemažai abejonių.

Ar dvigubos pilietybės įteisinimas gali būti viena jų? Dviguba pilietybė – problema, o jos įteisinimas yra sprendimas, galintis suskaldyti visuomenę. Dauguma piliečių pasisako už dvigubą pilietybę, tačiau nemažai esama ir tokių, kurie nepritaria šiam sprendimui. Ir vieniems, ir kitiems turi kilti klausimas, kaip tokie „dvigubi“, užsienyje gyvenantys piliečiai prisidės prie Lietuvos valstybės išlaikymo? Ar jie mokės mokesčius? Smetoninėje Lietuvoje, regis, buvo vadinamasis paso mokestis, kurį mokėdavo svetur gyvenantys lietuviai. Ar būsimi dvigubi piliečiai sutiks mokėti tokį mokestį?

Dėl antros idėjos – mokytojo profesijos prestižo kėlimo – turiu pasiūlymą. Galbūt „Lietuvos žinių“ redakcija galėtų kreiptis į šalies mokytojus, kad šie nurodytų tris-penkis veiksnius (neminint atlyginimo), kurie menkina pedagogo profesijos prestižą. Iš pokalbių su mokytojais galiu spėti, jog pirmojoje arba antrojoje vietoje bus vis didėjantis biurokratinis jų darbo reglamentavimas. Tačiau ar atsiras politinės valios mažinti tą biurokratizmą švietimo sistemoje?

Šis klausimas siejasi su trečia idėja – mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas. Man kyla kitas klausimas: ar skaitmenizavimas savaime yra biurokratiją mažinantis veiksnys? Juk vargiai rasime mokymo ar kitokią kitą įstaigą, kurioje dokumentacija nebūtų skaitmenizuojama. Tačiau įvairių ataskaitų, veiklos planų, savo darbo vertinimo ir t. t. galima reikalauti ir skaitmenine forma. Galbūt skaitmenizavimas kiek nors sumažins biurokratų, bet patį biurokratizmą – vargu, nes tai – veiklos būdas, interesai tų, kurie taip pateisina savo reikalingumą. Jam mažinti pirmiausia reikia politinės valios.

Gražiai skamba ketvirta idėja – pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstus. Tačiau tą gražų skambesį gadina įvairios išlygos, kurių svarbiausia – pagalba ne didmiesčiuose gyvenančioms jaunoms šeimoms. Todėl iškart kyla klausimas, ką jauni žmonės dirbs tuose miesteliuose, jeigu juose nėra darbo vietų?

Regis, visos šios keturios idėjos iškeltos tam, kad užmaskuotų politikų nenorą ar negebėjimą imtis esminių darbų, ir pirmiausia – rimtos mokesčių reformos, kuri nepaliktų privilegijuotų grupių, mokančių mažiau mokesčių nei kiti. Juk visuotinai pripažįstama, kad samdomas darbas Lietuvoje apmokestintas gerokai labiau negu kapitalas. Tokia mokesčių reforma mažintų šešėlyje besisukančių ir neapmokestinamų pinigų kiekį, tad geriau surenkamas biudžetas leistų pakelti viešųjų paslaugų lygį. Mokesčių nemokėjimas turi tapti tokiu pat rimtu nusikaltimu kaip JAV – ten jis baudžiamas dešimtimis metų kalėjimo.

Tačiau mūsų politikai pirmiausia rūpinasi stambaus verslo reikalais. O naujieji gelbėtojai „valstiečiai“ patys yra stambaus verslo subjekto politinis padalinys. Kad iš „valstiečių“ reformų (išskyrus draudimus) nieko neverta tikėtis, liudija ir interviu su žinomu ekonomistu profesoriumi Romu Lazutka – jis paaiškino, kodėl paliko socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo postą. Tad belieka laukti naujų gelbėtojų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"