Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Antisanitarinis „valstiečių“ patiekalas Lietuvai

 

Vasarą žmonėms labiau rūpi orų prognozės, atostogų planavimas, mintys sukasi apie saulės atokaitą ir apie tai, kaip pailsėti nuo rutininių reikalų. Problemų aptarinėti nenorima, o leidiniai skaitytojams pasiūlo lengvesnio turinio eilučių – apie laisvalaikį ir patiekalų receptus. Apie juos pagalvojau ir aš. Ką gi mums pasiūlė valdžia? Skanų, maistingą patiekalą ar senuose riebaluose paskubomis sumarmaliuotą troškinį ir dar pagamintą antisanitarinėmis sąlygomis?

Sprendimus, priimamus valstybės virtuvėje prieštaraujant Konstitucijai ar tarptautiniams įsipareigojimams, būtų galima pavadinti antihigieniškais.

Paskutinėmis Seimo sesijos dienomis valdantieji paskubomis priėmė „reformų paketą“ – teisės aktus, apimančius kiekvienam piliečiui reikšmingas valstybės gyvenimo sritis: mokesčius, pensijas, sveikatos priežiūros sistemą ir seniai žadėtą mokytojų etatinį apmokėjimą. Šie teisės aktų projektai sulaukė opozicijos kritikos, nes (nors dauguma partijų sutaria, kad šiose srityse pokyčiai būtini) pateikti sprendimai nesprendžia giluminių šių sektorių bėdų ir net gali sukelti naujų problemų.

Taigi, „patiekalai“ lyg ir pagaminti, bet tai nei skanu, nei maistinga. Galbūt dėl to premjeras atostogų lekia į Ispaniją, kur paelija skaniau paruošta nei pačių čia privirta košė.

Valdantieji džiūgauja dėl mokesčių pertvarkos, esą dabar jau visi gyvens geriau. Deja, ši Vyriausybė nusprendė gerokai sumažinti biudžeto pajamas, o kartu ir menkiau finansuoti valstybės paslaugas. Išdalys visiems po prėską kepaliuką, kuris tikrai nepasotins. Tačiau viešuosius pinigus (surinktus mokesčius) buvo galima panaudoti skalsiam pyragui iškepti ir jo atriekti medikams, emigruojantiems dėl per mažų atlyginimų, mokytojams bei švietimo sistemai tobulinti.

Kitas patiekalas – mokytojų etatinis apmokėjimas. Kalbėta, kad etatinis apmokėjimas padidins mokytojų algas. Deja, neatrodo, kad taip nutiks, tai bandė garsiai pasakyti ir dalis mokytojų bendruomenės. Juk iki šiol buvo atlyginama už kontaktines ir nekontaktines valandas, o dabar atsiranda trečiasis dėmuo – valandos, susijusios su neapibrėžta veikla bendruomenei. Tam, kad daugiau užsidirbtų, mokytojas (vietoj ugdymo) skatinamas atlikti pašalinius darbus. Taip nuvertinamas tiesioginis mokytojo darbas su mokiniu, iškreipiama motyvacija dirbti. Visą darbo krūvį turintiems mokytojams atlyginimai nepadidės, kaip jie nepadidės ir specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams, teikiantiems papildomą pagalbą moksleiviams.

Dar viena reforma, kuri, beje, rengta pažeidžiant Konstituciją, – sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Prezidentė vetavo įstatymą, tačiau Ramūnas Karbauskis sako, jog Seimas tam nepritars, nes nori, kad ministras Aurelijus Veryga vienas nuspręstų, kokių ligoninių reikia Lietuvai.

Įstatyme nenumatyti kriterijai, pagal kuriuos bus uždaromos ligoninės. Su medikų bendruomene visiškai nesitariama, o kalbama apie tai, kad jau parengtas planas regionuose uždaryti bent šešias ligonines, o 20 jų likimas dar nežinomas. Taip pat nerimą kelia faktas, kad siekiama susidoroti su privačia praktika užsiimančiomis įstaigomis.

Sprendimus, priimamus valstybės virtuvėje prieštaraujant Konstitucijai ar tarptautiniams įsipareigojimams, būtų galima pavadinti antihigieniškais. Pavyzdžiui, egzistuoja įstatymo nuostata, turinti apsaugoti Lietuvos žemę nuo koncentracijos vienose rankose – negalima turėti daugiau nei 500 hektarų. Na, bet realybėje kai kam visgi galima turėti ir daugiau, ir bet kokie priekaištai atremiami, kad tai – „nuo senų laikų“, kad „ne tiek“ ir „ne taip“. Ministrai tyli, visuomenė lyg ir nelabai girdi. Juolab kad valstybė mokesčių nereikalauja, o dar atseikėja ES išmokų (ir nemenkai, nes „priklauso“). Taip „Agrokoncerno“ partija išaugo, išsikerojo ir atėjo į valdžią. O čia jau, vaikyti, laikykis!

„Tikrai nėra ko bijoti tiems, kurių veikla niekaip nesusijusi su korupcija“, – sako R. Karbauskis, kalbėdamas apie bendražygį Gediminą Kirkilą, tuo jau išsyk išteisindamas šį ir patvirtindamas, kad jam pačiam yra ko bijoti. Juk „valstiečių“ vedlys taip ir nesutiko, kad būtų sukurta žemės reikalų tyrimo komisija. Į klausimus, pateiktus pradiniame komisijos kūrimo pasiūlyme ir ne kartą kartotus viešojoje erdvėje, iki šiol lieka neatsakyta. Seimo dauguma turi balsų, kad nuspręstų, kas yra tiesa, o kas ne. Taip sprendimai (jei jie reikalingi valdantiesiems) tampa teisėti, net jei priimti neteisėtame komiteto posėdyje. O ką jau kalbėti apie procedūrinius pažeidimus, kurių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovaujama Etikos ir procedūrų komisija neįžvelgia. Visgi procedūros (aiškios ir vienodai galiojančios visiems, ar jie turi daugumos balsą, ar ne) yra demokratijos pagrindas. Vos pradėję taisykles taikyti taip, kaip naudingiau valdžios daugumai, nuslysime į pavojingą kelią, turintį mažai ką bendro su demokratija.

Šiandien R. Karbauskis su Agne Širinskiene kaip sumanę interpretuoja Seimo statutą, o rytoj jie gali sakyti, kad „mums nesvarbu, ką sako Konstitucinis Teismas“.

Taigi, valdantieji „patiekalus“ mums gamina antisanitarinėmis sąlygomis, nesivargina net rankų nusiplauti. Opozicija priešinasi šiam „srėbalo“ pylimui ant valstybės galvos, tačiau griežčiausiai reikalauti laikytis politinių higienos normų – valdžios sąžiningumo ir atskaitingumo – turi pilietinė visuomenė.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"