Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Algoritmas

 
2018 08 22 15:08

Šiltą, nors apniukusią vasaros dieną, kai Baltijos jūros vanduo viršija 20 laipsnių matytas tuščias Palangos paplūdimys nustebino. Kur buvo dingę visi poilsiautojai? Jie vaikščiojo J. Basanavičiaus gatve.

Dar prieš kelis metus tokį vaizdą buvo sunku įsivaizduoti. Dabar tai jau nėra retenybė. Galima manyti, kad pasikeitė žmonių įpročiai ir šiandien kiekvieno lietuvio atostogų svajonė yra vaikščiojimas ten ir atgal gatve ir pietus prasto maisto kavinėse.

Tiesa, yra teigiančių, kad besikeičiančio elgesio priežastys naujų technologijų naudojimas, modeliuojant žmogaus elgsenos algoritmus. Remiantis nurodytais socialiniuose tinkluose žmonių pomėgiais ir norais kuriamas dirbtinis intelektas, sudaromi algoritmai, kurie siunčiami reklamos pavidalu, įpinant ir žinią kurią reklamos užsakovas nori nusiųsti. Sakykime, vietoj vaikščiojimo pajūriu, nurodymą vaikščioti J. Basanavičiaus gatve ir ten išleisti pinigus.

Taip žmonės yra „zombinami“ ir tampa paklusnūs užprogramuotų užduočių vykdytojai. Panaši žmonių pajungimo sistema yra seniai žinoma – ją savo politikos įgyvendinimui ilgus amžius naudojo įvairūs diktatoriai. Dabar su socialinių tinklų pagalba tai padaryti daug lengviau. Be to, dabartinė sistema leidžia žmonių „zombinimo“ įkvėpėjus slėptis už anoniminių elgsenos algoritmų ir jų teisinės atsakomybės ribos nėra aiškiai apibrėžtos.

Dirbtinis intelektas arba elgsenos modelių sukūrimas yra svarbus žmonijos atradimas ir jį galima panaudoti geriems tikslams norint išspręsti daug svarbių žmonijai problemų sveikatos, aplinkosaugos, finansų, transporto ar saugumo srityje Todėl į šią sritį investicijos sparčiai didėja, tikimasi, kad 2020 metais privačios ir viešos investicijos į dirbtinio intelekto technologijas, dabar ES sudarančios apie 4–6 mlrd. eurų, turėtų pasiekti 20 milijardų eurų lygį.

Kita vertus, dirbtinis intelektas padaro žmonės pažeidžiamus, nes remiasi praeities patirtimi. Žmonės verčiami elgtis taip kaip jie elgėsi vakar, nors rytojus gal teikia jiems daug naujų neištirtų galimybių. Todėl svarbu apibrėžti dirbtinio intelekto panaudojimo etikos taisykles.

Lengvai pastebimas algoritmas neleidžiantis Lietuvai sparčiai nutolti nuo postsovietinių šalių lygio yra kritikos užgniaužimas. Kai kažkas bando suabejoti sprendimo teisingumu, iš karto atsiranda panašių komentarų Rusijos socialinėje erdvėje ir kritikus bandoma nutildyti teigiant, kad jų pasisakymai atitinka Rusijos propagandą. Nurodomas ir tikslas – siekis priversti Lietuvą atsisakyti vakarietiško kelio.

Bet vakarietišku keliu Lietuvą veda ne vienas ar kitas kritikuojamas valdžios asmuo, o žmonių valia valstybės pasirašytos narystės su ES ir NATO sutartis. Geriau šį reiškinį galima būtų suprasti, jei būtų patikrinti, kas tuos užsipuolimus Rusijos socialiniuose tinkluose sinchronizuoja? Rusiški ar lietuviški politikų troliai? Nesavikritiškos visuomenės vystymasis sulėtėja.

Kitas reklaminis algoritmas, naudojamas išlaikyti nomenklatūrinės sistemos elementus yra „kova“ su sovietine sistema. Jaunų žmonių, niekada negyvenusių sovietinėje sistemoje, nuolat prisimenamas sovietizmas padeda jiems užimti geresnę vietą ypač diplomatinėje tarnyboje ar Vyriausybėje, nes jie jauni ir atseit neturi sovietinio šleifo. O toks elgesio modelis yra palankus išlikusiems anų laikų nomenklatūriniams veikėjams, nes leidžia išlaikyti valdžią savo rankose – galima naudotis paskirtų jaunų vadovų nepatyrimu, gauti sau palankius sprendimus, į pareigas užsienyje skirti savo vaikus ir jų draugus.

Ar tokio modelio atsiradimas yra atsitiktinumas ar sąmoningas veiksmas?

Trečias algoritmas skirtas modeliuoti elgesį ir dabar pradėtas plačiai naudoti, tai seksualumo iškėlimas. Vos ne kiekvienas socialinių tinklų puslapis diegia mintį, kad šiuolaikinės merginos turi gulti į lovą su pirmu sutiktu ir džiaugtis seksu. Jos juk nėra kokios ten postsovietinės atsilikėlės. Taip psichologiškai apdorotas merginas po to galima seksualiai išnaudoti be jokių įsipareigojimų ar atsakomybės už jų likimą.

Demokratinėje visuomenėje tokius savanaudiškus visuomenės nuomonės manipuliavimo algoritmus turėtų atskleisti spauda, jei spauda yra laisva.

Vieno jauno politiko susitikimų su jaunomis merginomis istorija galėjo padėti sugriauti merginų išnaudojimo sistemą, bet liudytojos išsigando. Žurnalistų ar atsakingų asmenų, galinčių pasidomėti tokiomis istorijomis, tegul ir kaip socialiniu reiškiniu, irgi neatsirado. Todėl įvairaus rango ir amžiaus viršininkai bendraudami tarpusavyje jaunas įmonių darbuotojas vadina „ lova“.

Visa tai vyksta ramiai stebint gausioms moterų interesus, lyčių lygybę ginančioms institucijoms, turtingoms ponioms dalinantis įspūdžiais ir nuotraukomis apie savo sukneles ir gaminamus patiekalus.

Dar viena opi Lietuvos problema yra didėjantis iš svetur atvykėlių skaičius. Bandoma įteigti nuomonę, kad Lietuvai trūksta darbo rankų, nors nedarbo lygis šalyje 7 proc., o jaunimo tarpe net 13 proc., yra pakankamai didelis. Taip pat, nuolat skelbiama, kad atsivežti darbuotojų iš kitų šalių yra labai sudėtinga.

Koks tokios nuomonės formavimo rezultatas – apklausų duomenimis iš ES šalių tik Lietuvos gyventojai galvoja, kad atvykusių iš kaimyninių šalių emigrantų yra mažiau negu jų iš tikrųjų yra – atvykėliai jau sudaro daugiau negu 3 proc. Lietuvos gyventojų. Kitų šalių gyventojai kaip tik pervertina emigrantų atvykusių į šalį skaičių. Reikėtų susimąstyti, kas tokią informaciją ir tokią nuomonę Lietuvai modeliuoja ir kodėl.

Jei spauda nėra laisva, tylos siena reikia sugriauti patiems. Rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atvyksta koncertuoti garsios grupės „Pink Floyd“ narys Rogeris Watersas. „Pink Floyd“ daina „The Wall“ („Siena“) buvo vienas iš įkvėpimo šaltinių, siekiant ištrūkti iš uždaros visuomenės.

Tos pamokos aktualios ir šiandien. Norint išsaugoti savo asmenybę reikia mokėti atsijungti nuo visų informacijos kanalų ir elektroninių prietaisų, pasitraukti iš valdžios formuojamos masinių renginių minios, bendraminčių rate asmeniškai bendraujant, kritiškai vertinti visą informaciją bei įvykius. Ir pastatyta draudimų Siena, skirianti realų pasaulį nuo dirbtinai sukurto, sugrius.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ir ES institucijų ekspertė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"