Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

2017 metams baigiantis

 
2017 12 28 6:00

Baigiantis metams įprasta peržvelgti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius. Jų buvo palyginti daug, tad atrinkti reikšmingiausius nėra taip paprasta.

Lietuva šiandien yra apsaugota pirmiausia partnerių nuo išorės pavojų, bet šalyje yra labai daug bėdų.

Svarbiausias tarptautinės politikos įvykis, reikšmingas Lietuvai, buvo rugsėjo mėnesį mūsų šalies pašonėje surengtos Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“ ir agresyvus jų scenarijus, nukreiptas prieš Baltijos valstybes.

Bendrą mūsų saugumo atmosferą kaitino iškart kelių knygų, išleistų ir lietuvių kalba, pasirodymas. Tai ne tik garsaus politinių detektyvų meistro Tomo Clancy bei jo bendraautorio Marko Greaney romanas „Invazija“, bet ir NATO generolo Richardo Shirreffo alternatyviosios istorijos kūrinys „2017-ieji. Karas su Rusija“. Abiejose knygose naujojo karo sūkuryje – Lietuva. To dar nebuvo.

Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, galime jaustis palyginti saugūs, jeigu nekyla didelių sukrėtimų kitur pasaulyje. Tačiau įtampos židinių, galinčių virsti pasaulinio lygio konfliktais, netrūko ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Rytų Azijoje.

Esama daug svarstymų, kuo gali baigtis JAV ir Šiaurės Korėjos priešprieša. Ji neišvengiamai į konfliktą įtrauktų ir Pietų Korėją bei Japoniją, kurias remia JAV, ir Kiniją. Galbūt ir Rusiją.

Metų pabaigoje atsinaujino įtampa tarp Izraelio ir palestiniečių. Kai JAV paskelbė pripažįstančios Jeruzalę žydų valstybės sostine, arabų ir kitos islamo šalys pareiškė, kad šis miestas – Palestinos sostinė. Šis konfliktas buvo atsidūręs šešėlyje, kai pavojų kėlė „Islamo valstybė“. 2017 metais islamistams regione buvo suduotas stiprus smūgis, bet teroro pavojus persimetė į Europą.

2017-aisiais itin paaštrėjo galingiausių islamo pasaulyje šalių – šiitų Irano ir sunitų Saudo Arabijos – santykiai. Neatmetama galimybė, kad konfliktas gali išplisti už Jemeno ribų, ten jau vyko gana nuožmūs mūšiai. Kol kas tiesiogiai Saudo Arabija ir Iranas beveik nesusidūrė. Kovos daugiausia vyksta tarp jų remiamų pajėgų.

Ir Iranas, ir Saudo Arabija turi nemažai sąjungininkų regione, apskritai pasaulyje, nes tai naftos turtingos valstybės. Jeigu įsižiebtų didelis konfliktas, pasekmės būtų globalios.

Pasaulyje esant tokiai neramiai situacijai, labai svarbu, kaip atrodo lyderystė Vakarų šalyse. Šiuo požiūriu 2017 metai buvo itin reikšmingi. Darbą pradėjo nauji JAV ir Prancūzijos prezidentai. Iš Vašingtono kol kas sklinda prieštaringi signalai, tačiau bendra politinė linija dėl Baltijos šalių saugumo ir nusiteikimo stabdyti agresyvią Rusijos politiką Rytų ir Vidurio Europoje išlieka. Tai mums labai svarbu.

Nerimą kelia situacija, susiklosčiusi po parlamento rinkimų Vokietijoje. Kanclerė Angela Merkel laikoma stabilumo regione ir visoje Europoje garantu, bet pačioje Vokietijoje jos pozicijos nebe tokios stiprios.

Gerai, jog Vakaruose suvokiama, kad stiprus NATO yra vienas svarbiausių stabilumo ir saugumo garantų Europoje, tačiau ES išgyvena didelių sukrėtimų metą. Kai kalbama apie „Brexito“ galimas pasekmes ES, netrūksta teigiančiųjų, kad Briuselio valdžią reikia dar labiau sustiprinti. Mano galva, tai gali paskatinti tik kitų šalių atskilimą.

Kita vertus, daugelis Europos šalių, ne tik Ispanija, po Katalonijos įvykių gali susidurti su fragmentacijos iššūkiu. Tai, žinoma, turėtų pasekmių ES ir NATO stiprybei.

Kaip šių iššūkių akivaizdoje atrodome mes? Kas buvo svarbiausia 2017 metais Lietuvoje?

Bent man Lietuva vis labiau atrodo kaip didelio sąstingio kamuojama valstybė, iš kurios daug žmonių toliau nori išvykti. Politinė sistema yra labai fragmentuota ir dar labiau apimta korupcijos, valdžios savivalės sindromo.

Prezidento institucija turi gerokai didesnę galią, nei numatyta Konstitucijoje, o parlamentas yra gana paliegęs ir silpnavalis. Viešojoje erdvėje metų pabaigoje pasipylė kritikos valdančiajai partijai ir koalicijai už trypčiojimą vietoje, bet kur yra opozicija?

Nepriklausomos visuomenės, piliečių balsas yra nuslopintas, stengiamasi pakeisti jį kišeninės visuomenės ar „dvaro“ žurnalistų nuomone. Tie, kurie atsisako imtis šio vaidmens – atskiri asmenys ar žiniasklaidos priemonės, turi problemų. Bet galima ir pasidžiaugti. 2017-ieji buvo žiniasklaidos, kurioje leista pasireikšti kitokiai nuomonei, metai.

Tačiau žiniasklaidos priemonėse, kurioms turi įtakos valdžia, mūsų piliečiams jau nebe pirmus metus pateikiama nuomonė, apgobta „valio patriotizmo“ skraiste. Aiškinama, kokie esame stiprūs, vieningi. Nors turėtume suprasti, kad Lietuva šiandien yra apsaugota pirmiausia partnerių nuo išorės pavojų, bet šalyje labai daug bėdų.

Viena jų – Lietuvos teisėsauga, ypač ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesys. Šiuo požiūriu vienu svarbiausių šių metų įvykių vadinčiau Vito Matuzo bylos pabaigą, apie kurią daugelis Lietuvoje, matyt, net negirdėjo. O ji labai daug ką pasako apie teisingumo padėtį mūsų valstybėje. Bet apie tai, matyt, jau kitų metų pradžioje.

Alvydas Medalinskas – Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"