Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

100-mečio idėja: LRT – Seimo transliuotojas

 
2017 12 20 6:00

Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Tai viena Napoleono taisyklių, padėjusių jam užkariauti pusę Europos. Nors tikrasis jos autorius yra diplomatas ir žymiojo karvedžio patarėjas Charles'is-Maurice'as de Talleyrand'as-Périgord'as. Bet svarbiau ne kas tai pasakė, o kas teoriją pavertė kūnu.

Tai buvo pasaulio tvarkos pažanga, kurią nešė Napoleonas, pasitelkęs informacijos valdymo gebėjimus. Bet informacijos valdymas ilgainiui tapo komunizmo, fašizmo palydovu. Ir šiandien visuomenės informavimo manipuliavimu remiasi tokios šiuolaikinės diktatūros kaip komunistinė Kinija, teroristinė Šiaurės Korėja, autoritarinė Rusija ar truputį komiškas jos atspindys – vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus esanti Baltarusija. Šalys labai skirtingos, bet jas vienija bendras bruožas – valstybės naudos motyvu prisidengęs diktatorius arba autoritarinė sistema reguliuoja informaciją.

Šiuolaikinėje Lietuvoje valstybės pastangas valdyti informaciją riboja Konstitucija, rinkos santykiai, sveikas protas bei informacinių technologijų pažanga, atvedusi prie iškreipto informacijos teikimo žanro – socialinių tinklų. Daug vadinamųjų žiniatinklininkų šiandien yra tapę informacijos teikėjais. Tuo kanalu (tekstiniu, garsiniu ar vaizdiniu) naudojasi dažnas – pradedant kalbos taisyklių ignoravimu raštijos puoselėtojus šiurpinančiais paaugliais, baigiant socialinių tinklų svarbą supratusiais politikais bei sumaniai savo abejotinos vertės žinias verslu gebančiais paversti popkultūrininkais.

LRT reguliavimas yra padiktuotas visuotiniu piliečių balsavimu priimtos Konstitucijos ir įstatymų, kurie politikams tiesiog neleidžia kištis į žiniasklaidą.

Manipuliavimas informacija turėtų būti įrašytas prie didžiausių nacionalinio saugumo grėsmių. Ketvirtąja valdžia laikoma tradicinė žiniasklaida Lietuvoje dar šiek tiek pajėgi (nors mažiau nei prieš 15 ar 20 metų) ginti tokias nacionalines vertybes kaip žmogaus teisės, laisvė, demokratija, asmens gyvenimo neliečiamumas. Su kiekvienais metais, vis daugiau informacijos sklaidos keliantis į beveik nereguliuojamą socialinių tinklų erdvę, šios galimybės menksta. Vadinamoji nepriklausoma tradicinė žiniasklaida yra beveik sunykusi.

Sveiko proto politikai turėtų suvokti šias grėsmes. Bet reitingams smunkant Lietuvos politikai rado naują iššūkį – pažaboti LRT arba, kaip nevengiama pašmaikštauti privačiuose pokalbiuose, „užmauti apynasrį“.

Beje, čia esama tam tikro nesusikalbėjimo, nes politikai bei kai kurie vyresnio amžiaus ar prasčiau su LRT veikla susipažinę komentatoriai vis dar mėgsta LRT pavadinti „biudžetine organizacija“. Pagal 2014 metais priimtą įstatymo pataisą LRT finansavimas yra siejamas ne su politikų malone dalijant biudžetą, o su keliais mokesčiais – gyventojų pajamų bei akcizais. Sistema netobula, bet ji yra tokia.

Yra ir kiti anksčiau padaryti sprendimai, saugantys LRT nuo politikų įtakos, nes LRT valdymas perduotas skirtingų valdžių bei visuomenės atstovų skiriamai tarybai. Tai tiek pat sudėtinga, kiek sudėtinga yra pati demokratija. Bet esmė yra tokia: LRT reguliavimas padiktuotas visuotiniu piliečių balsavimu priimtos Konstitucijos bei įstatymų, kurie politikams tiesiog neleidžia kištis į žiniasklaidą ar masinės informacijos priemones, kaip ji buvo vadinama tuo metu, kai buvo priimama Konstitucija.

Bet politikai nebūtų politikai, jeigu nemėgintų kištis. Kaip ir LRT laidomis nepatenkinti visuomenininkai, apžvalgininkai, konkurentai. Nepasitenkinimas yra normalus dalykas. Nenormalūs yra mėginimai manipuliuoti informacija ir žiniomis, skleidžiant tik dalį tiesos. Į tai atkreipė dėmesį ir Europos transliuotojų organizacija, pabrėžianti, kad visuomeninių lėšų panaudojimo kontrolė turi būti vykdoma ne politikų paklausimais, o tokių įstaigų kaip nepriklausomi Audito rūmai.

Kadangi Lietuvos politikai mėgsta lygiuotis į geros, tvarios, socialiai atsakingos demokratijos šalis, verta palyginti. Beveik šimtmetį veikianti BBC didžiąją pajamų dalį gauna iš politikų nereguliuojamo, tačiau įstatymu nustatyto abonentinio mokesčio – 2017–2018 metų biudžete jis sudarys 3,826 mlrd. svarų. Tai yra būtent ta dalis, kuri nuo politikų kišimosi saugo visuomeninį transliuotoją BBC. Taip, kaip LRT turėtų saugoti dabar veikiantis finansavimo modelis.

Verta žvilgtelėti, kaip BBC ir Lietuvos nacionalinis transliuotojas atrodo bendrame EBU (visuomeninius transliuotojus vienijančios Europos transliuotojų sąjungos) kontekste. Matuojant absoliučiu finansavimu, Lietuva su Latvija dalijasi paskutinėmis vietomis tarp ES šalių ir yra finansuojama labiau Moldovos ir Albanijos negu Estijos ar Slovėnijos lygoje. 2016 metais vienam Lietuvos gyventojui nacionalinis transliuotojas kainavo 11,5 euro, šiek tiek pigiau jis atsiėjo lenkams ir rumunams. Pagal santykį su BVP paskutiniai esame ne vien ES, bet ir visoje EBU sistemoje, ir tai yra 0,09 proc. BVP. Didžiojoje Britanijoje buvo 0,3 proc., Estijoje – 0,19 procento.

Politikai puikiai žino, kad jeigu įstatymas trukdo sprendimui, įstatymą visada galima keisti. Galima keisti ir LRT finansavimo modelį – paversti nacionalinį transliuotoją biudžetine įstaiga, pavaldžia Seimo Kultūros komiteto pirmininkui. Visa tai gali padaryti paprasta Seimo dauguma. Bet ar tai bus Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio pasiekimas?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"