Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

„Netikrų naujienų“ tikslai – lietuviškas pavyzdys

 
2017 11 27 13:43

Kai bus sudarinėjimas XXI amžiaus pirmųjų dešimtmečių leksikonas „netikros naujienos“ (angl. fake news) į jį bus būtinai įtrauktos. Minėtas reiškinys nėra abstrakcija ar vien informacinis baubas.

Sunku tiksliai pasakyti, kur ir kada užgimė „netikrų naujienų“ reiškinys ir ar tikrai apie jį galima kalbėti vien kaip apie naujausių laikų fenomeną. Tačiau akivaizdu, jog mūsų dienomis tokios „naujienos“ aiškiausiai pasireiškė per kelis esminius įvykius, tarp kurių vertėtų išskirti JAV prezidento rinkimus ir karinį konfliktą rytų Ukrainoje.

Prisiminkime, jog JAV prezidento rinkimų kontekste buvo nemažai kalbama apie manipuliavimą informaciją, kuris leido pelnyti populiarumą Donaldui Trumpui. Jo komandos nariai nevengė platinti netikslias, o kartais ir atvirai melagingas žinias. Pavyzdžiui, vienas iš esminių D. Trumpo priešrinkiminės kampanijos teiginių apie tai, jog nusikalstamumas JAV pastaraisiais metais nuolat auga nebuvo patvirtintas statistika (realūs duomenys kaip tik rodo ką kitą).

Netikrų naujienų išplitimas konflikto Donbaso regione kontekste pirmiausiai yra susijęs su agresyviu Rusijos propagandiniu puolimu prieš Ukrainą. Pavyzdžiui, 2014 metais Rusijos televizijos Pirmasis kanalas parodė žinių laidoje siužetą apie „Slaviansko mieste nukryžiuotą berniuką“. Minėtu nusikaltimu buvo kaltinami Ukrainos kariuomenės kariai. Ši istorija nuskambėjo plačiai, tačiau gana greitai visas pasakojimas apie „nukryžiuotą berniuką“ buvo demaskuotas kaip grynas melas, o „įvykio liudininkė“ pastebėta ir kituose propagandiniuose Rusijos televizijos siužetuose, atliekanti skirtingus vaidmenis.

Į „netikrų naujienų“ reiškinį galima būtų žiūrėti su tam tikru tingiu susidomėjimu, jeigu ne du esminiai aspektai. Vienas jų tai, kad minėtas reiškinys yra labai kenksmingas. Kitas – „netikros naujienos“ jau yra atkeliavusios ir į Lietuvą.

Kalbant apie „netikrų naujienų“ kenksmingumą – reikia suprasti, jog jos formuoja savotišką virtualų pasaulio vaizdą. Orientuodamiesi į tokį vaizdą, kur viskas gali būti apversta aukštyn kojomis, mes prarandame gebėjimą adekvačiai vertinti mus supančią aplinką ir tinkamai į ją reaguoti. Galiausiai, kvestionuojamas pats tiesos principas, ko iš esmės ir siekia šiuolaikinė propaganda, kurią aktyviai kultivuoja Kremlius.

Taip pat manoma, jog pačiame „netikrų naujienų“ apibrėžime slypi ydingas elementas. Tai, kas yra „netikra“ ar „melaginga“ – negali būti vadinama naujiena. Pavyzdžiui, šiemetinėje Lietuvos šaulių sąjungos konferencijoje NATO Strateginės komunikacijos kompetencijų centre dirbantis majoras Tomas Balkus savo pranešime paminėjo, jog žodis „naujiena“ šiame kontekste iš viso neturėtų būti vartojamas, nes tokiu būdu diskredituojama pati naujienos sąvoka, o kartu ir žurnalistų darbas.

Taip pat manoma, jog pačiame „netikrų naujienų“ apibrėžime slypi ydingas elementas. Tai, kas yra „netikra“ ar „melaginga“ – negali būti vadinama naujiena.

Pavyzdžių, kaip „netikros naujienos“ (vis gi tenka naudoti šį apibrėžimą, kol neturime kitokio) prasibrauna į informacinę erdvę irgi netenka toli ieškoti. Praeitą savaitę kaip tik viena tokia išgalvota žinia ne be tam tikrų žiniasklaidos priemonių pagalbos bandė prasibrauti į lietuvišką informacinį lauką. Kalba eina apie istoriją, kurioje buvo teigiama, jog iš Ukrainos atvykęs šios šalies pilietis Vilniuje neva išsinuomavęs autobusą bei apsimetęs viešojo transporto vežėju bandė neteisėtai pasipelnyti. Būtina paminėti, jog ši istorija yra visiškai išgalvota, ką demonstruoja jos pateikiamos „detalės“. Užtenka bent buitiniame lygmenyje išmanyti Vilniaus viešojo transporto funkcionavimo principus, kad taptų aišku, jog čia mes turime klasikinį „netikros“ naujienos pavyzdį.

Tačiau, kaip ir minėta, kai kurioms žiniasklaidos priemonėms tai nesutrukdė pateikti aprašytą istoriją kaip didžiausią sensaciją. Tos žiniasklaidos priemonės – rusakalbis laikraštis „Obzor“ ir su Rusijos „informacine agentūra“ „Rossija Segodnia“ siejamas portalas Baltnews.lt. Įdomus yra ir pirminis „naujienos“ šaltinis – rusiškas pramoginis tinklalapis „Japlakal“. Įvertinus visas šias aplinkybes, tenka kalbėti arba apie begalinį kvailumą tų, kas paskleidė šią „žinią“, arba apie apgalvotą informacinę diversiją.

Pasakojimas apie „ukrainietį sukčių“ buvo sukurtas pagal klasikinius pilkosios propagandos principus, kai realūs faktai yra sumaišomi su melu ir išgalvotais dalykais. Minėtame pasakojime aptinkami tikri Vilniaus realijų elementai (pavyzdžiui, teigiama, jog sukčius darbavosi 3G maršrute), tačiau kiti – išgalvoti – istorijos aspektai tiesiog rėžia akį.

Taip pat tai yra ne pirma „netikra naujiena“, kuri atakavo Lietuvos informacinę erdvę šiais metais. Galima prisiminti melagingus pranešimus apie „Jonavoje NATO karių išprievartautą našlaitę iš globos namų“ ar įsilaužus į BNS sistemą platintą „naujieną“ apie NATO karių apsinuodijimą cheminiuose ginkluose naudojamomis dujomis pratybų Latvijoje metu.

Būtina akcentuoti, jog „netikros naujienos“ nėra tik nekaltas informacinis žaidimas. Kiekviena tokių „naujienų“ turi savo tikslą. Pavyzdžiui, informacija apie „ukrainietį sukčių“ siekė parodyti Ukrainos, kuriai Lietuva suteikia visokeriopą paramą, „nedėkingumą“, bandė formuoti tam tikrus stereotipus apie ukrainiečius. Lygiai taip pat minėtos, į NATO nukreiptos „netikros naujienos“ siekė sukelti visuomenėje abejones mūsų partneriais. Visi šie taikiniai nėra atsitiktiniai, nes Ukrainos palaikymas iš vienos pusės ir pasitikėjimas bei pasirėmimas NATO partneriais iš kitos pusės iš esmės apibūdina dabartinės Lietuvos saugumo architektūros gaires.

Atsižvelgiant į visą tai, galima pateikti vieną esminę išvadą – naivu būtų tikėtis, jog „netikros naujienos“ išnyks savaime ir nekels grėsmės mūsų informacinei erdvei. Tai reiškia, jog turime būti atidūs, būtina mokytis nepasiduoti akloms emocijoms, kurias ir siekia iššaukti propaganda, bei nepriimti stereotipų, kuriuos mums bandoma primesti. Kitokio recepto atsparumui „netikroms naujienoms“ stiprinti nėra.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"