Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

„Milicininkėjame“

 
2017 12 22 8:00

Vis dažniau girdžiu, kad sociologinės apklausos rodo tendenciją – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laimėtų rinkimus į Seimą, jei jie vyktų rytoj. Ne visada tikiu apklausomis, bet sociologai, teigiantys, jog konservatorių reitingai pastaruoju metu nuolat auga, gal ir neklysta. Visgi negaliu pamiršti, kad prognozės prieš rinkimus į šios kadencijos Seimą buvo palankios socialdemokratams, o po pirmojo turo konservatorių balnotą baltą pergalės žirgą vėliau teko atiduoti tempti „valstiečių“ vežimaičius.

Apklausų rezultatai nejučia verčia susimąstyti, ar TS-LKD reitingai gerėja dėl nuveiktų darbų, ar tiesiog didėja nusivylimas valdančiaisiais. Bandau lenkti pirštus ir skaičiuoti konkrečius nuveiktus darbus, bet pirštai nelinksta. Tuomet bandau skaičiuoti, ką per šiuos metus nuveikė Seimo opozicija, bet pirštai ir vėl nelinksta, o galvoje sukasi klausimas, ar Lietuvoje yra opozicija. Teoriškai – yra, praktiškai – nesikelia.

Pragmatiškos, racionalios, įtakingos opozicijos šiandien nematau. Iš suėstų ir susiėdusių socialdemokratų daug nesitikiu, iš susimovusių liberalų net savivaldybių lygiu pieno nedaug primelžiama, o konservatoriai taip įsivelia į smulkmenas, kad nesugeba sėkmingos interpeliacijos net psichiatrijos labirintuose pasiklydusiam Aurelijui Verygai surengti.

Terminas „policija“ skamba pernelyg gražiai, klausimas, ar nejudame milicinės valstybės keliu.

Prieš kelias dienas tariamoji opozicija išėjo iš Seimo plenarinių posėdžių salės protestuodama prieš parlamento pirmininko sprendimus. Lyg ir parodė stuburą, bet... gydytojų rezidentų atlyginimai taip ir liko nepadidinti tiek, kiek buvo žadėta.

Medikai nori gyventi oriai, universitetų dėstytojai nori gyventi oriai, mokytojai nori gyventi oriai. Nepasitenkinimas jau ima siekti kantrybės taurės kraštus. Iš Seimo valdančiųjų nesitikiu nieko, nes valdžią jie šiandien priima kaip duotybę, todėl nematau prasmės jų kritikuoti. Bet ką siūlo, svarbiausia, ką daro opozicija? Kadaise buvo sukurtas šešėlinis ministrų kabinetas. Kokiuose šešėliuose jis nuskendo? Nejaugi nėra ką patarti „profesionalų“ ministrams? Ne Gabrielius Landsbergis su A. Veryga turi aiškintis, kokį skystį akims galima be recepto nusipirkti vaistinėje, tai turėtų daryti šešėlinis kompetentingas opozicijos ministras, bet tokio nėra.

Haroldas Mackevičius feisbuke Ramūno Karbauskio klausinėja įdomių dalykų. Bet kas šiandien yra socialiniai tinklai? Viena vertus, lyg ir viskas, bet kartu ir niekas. Kodėl tų pačių klausimų negirdėti iš opozicijos atstovų lūpų Seimo tribūnoje? Gal bijoma imtis atsakomybės, gal trūksta idėjų ir ryžto, o gal specialiųjų tarnybų prisibijoma, jog gali pabarškinti auksiniais šaukštais į langą.

Gal čia ir slypi priežastys, kodėl tariamoji opozicija pritaria vis didėjančiam valstybės institucijų kišimuisi į privačių bendrovių ir asmenų gyvenimą?

Antai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas išleido įsakymą ilgu ir nuobodžiu pavadinimu „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“. Lyg normalus tarnybos siekis ir tikslas – užkirsti kelia pinigų plovimui, kitiems nelegaliems sandoriams ir pan., tačiau visa šio įsakymo esmė yra ta, kad nuo šiol visos buhalterinės apskaitos įmonės ar privačiai šias paslaugas teikiantys asmenys privalės sekti savo klientus – „rinkti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį“, vykdyti „nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną“, analizuoti klientų sandorius, daryti „produkto geografinio regiono rizikos vertinimus“ ir teikti informaciją FNTT.

Susidaro įspūdis, kad tai yra tiesioginis įpareigojimas visus sekti. Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje buvo kilusi nedrąsi diskusija, ar Lietuva nesuka policinės valstybės keliu. Man terminas „policija“ skamba pernelyg gražiai, klausimas, ar nejudame milicinės valstybės keliu ir ar už tokio kelio pasirinkimą atsakomybę prisiims ir dabartinė opozicija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"