Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

„Draudimų Seimas“ prieš atvirą pasaulį

 
2018 04 03 9:32

Dabartiniai Lietuvos valdantieji pavertė draudimus savo skiriamuoju bruožu. Ką jie bedarytų toliau – šio įvaizdžio bus sunku atsikratyti. Nenustebsiu, jeigu 2016–2020 metų Lietuvos Respublikos Seimas įsimins ateities kartoms būtent kaip „draudimų seimas“. Gal ir nieko baisaus – galiausiai, kiekvienas pats renkasi, kokį pėdsaką palikti istorijoje.

Galiu tik pakartoti, kad draudimus kaip politinių sprendimų rūšį vertinu labai skeptiškai. Draudimai leidžia pasiekti greito rezultato iliuziją, tačiau dažniausiai neišsprendžia problemos, o veikiau ją paslepia, išstumia į pilkąją zoną. Garsusis prekybos alkoholiu apribojimas, įvestas Lietuvoje nuo metų pradžios, sumažino alkoholio pardavimus šalyje, tačiau tai yra oficiali statistika, kurioje neatsispindi šešėlinės rinkos pokyčiai, ar tai, kaip savo komerciniais tikslais mūsų draudimais naudojasi kaimyninės valstybės.

Draudimai ir apribojimai tampa neefektyvūs dėl šiuolaikinio – laisvo – pasaulio struktūros.

Draudimai ir apribojimai šiandien yra potencialus klystkelis ir dar dėl vienos priežasties – mes gyvename atvirame pasaulyje. Tai lemia procesai, kurie nėra pavaldūs valdantiesiems.

Galima sakyti, kad pasaulis per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė. Didžiausią įtaką tam darė technologinė revoliucija. Labiausiai tai paveikė informaciją, kuri laisvai ir nevaržomai keliauja aplink pasaulį, o jos fizinė buvimo vieta net nėra svarbi. Žinoma, nelaisvos, demokratijos stokojančios valstybės bando informaciją kontroliuoti, taiko jai įvairias apribojimo ir blokavimo priemones, tačiau tos priemonės negali užtikrinti visiškos kontrolės. Apribojimai yra apeinami.

Kitas dalykas – geopolitiniai pasaulio pokyčiai. Vienas iš didžiausių Lietuvos pasiekimų yra tai, kad ji per pastarąjį ketvirtį amžiaus sugebėjo įrodyti, jog yra verta tapti atviro pasaulio dalimi (nenusiryto į autoritarizmą, skirtingai nei dauguma posovietinių respublikų) bei sugebėjo realiai, o ne virtualiai prisijungti prie šio pasaulio. Minėto pasiekimo pripažinimas yra mūsų narystė Europos Sąjungoje.

Deja, bet dabartinės Lietuvos valdžios – šiuo atveju, vyriausybės ir Seimo – retorika sunkiai sutampa su laisvojo pasaulio principais. Jame ši retorika skamba kaip gūdus anachronizmas.

Pažvelkim į naujus draudimus, kuriuos siūlo mūsų parlamentas. Beje, valdantieji patys įstūmė save į spąstus, nes kiekvienai iniciatyvai, kur yra bet koks draudimo požymis, dabar skiriamas hiperbolizuotas dėmesys, tuo tarpu kai kitos – progresyvesnės – iniciatyvos sulaukia žymiai mažiau dėmesio.

Praeitą savaitę šurmulys kilo dėl to, jog Seimas ėmėsi „erotikos prekių“ ir „karo kurstymo“ prekių bei jų pardavimo taisyklių. Kalba eina apie atitinkamus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimus. Būtina paminėti, jog pakeitimų šiam įstatymui siūloma ir daugiau, tačiau, kaip ir minėta, viešas dėmesys koncentruojasi būtent į naujus apribojimus, o realus vartotojų teisių apsaugos sustiprinimas, esantis kai kuriuose pataisuose, nėra aptariamas.

Nauji pasiūlymai, susiję su tam tikrų prekių prekybos apribojimu, galbūt nėra tokie ginčytini, kaip ankstesnės valdančiųjų iniciatyvos. Trumpai galima priminti, jog norima sugriežtinti „sekso reikmenų“ ir „erotikos prekių“ prekybą, leidžiant pardavinėti tokius gaminius tik specializuotuose parduotuvėse. Taip pat siekiama suteikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teisę uždrausti teikti į rinką prekes, kurios kursto ir propaguoja karą. Galima pasakyti, jog valdantieji svarsto naujus draudimus, vedami geriausių intencijų, tačiau problema atsiranda tame – ir tai akcentavo Seimo teisės departamentas – jog kriterijai, kurie apibrėžia minėtų prekių kategorijas, yra gana abstraktūs, o tai reiškia, kad pakoreguoto įstatymo taikymas gali sukurti naujų absurdiškų precedentų, kaip jau buvo su ankstesniais draudimais (prisiminkime lapų su alkoholio reklama plėšymą iš užsienio leidinių).

Tačiau valdančiųjų problema yra platesnė, nei liguistas noras įvedinėti naujus draudimus ir apribojimus, kas, matyt, leidžia aštriau pajusti šiuo momentu turimos politinės galios svaigulį.

Draudimai ir apribojimai tampa neefektyvūs dėl šiuolaikinio – laisvo – pasaulio struktūros. Lietuva gyvena ES, o tai reiškia, kad esame bendros laisvos rinkos dalimi. Galima uždrausti aštuoniolikmečiui įsigyti alkoholio čia, tačiau negalima uždrausti jam išvažiuoti į Latviją ar Lenkiją ir įsigyti alkoholio ten. Galima uždrausti to paties alkoholio reklamą Lietuvoje, tačiau neįmanoma pašalinti jos iš interneto, tad Lietuvos gyventojai vis vien mato alkoholio reklamą – tik ne lietuvišką. Galima sukišti tam tikras prekes į specializuotą parduotuvę, tačiau kaip kontroliuoti ne lietuviškas internetines parduotuves?

Visa tai nereiškia, jog agituoju už anarchiją ir visų įmanomų apribojimų ir draudimų atšaukimą (kas būtų į kitokį klystkelį vedantis kraštutinumas), tačiau manau, kad draudimų įvedimas ir taikymas kiekvieną kartą turi būti labai gerai apgalvotas ir vertinamas kaip kraštutinė priemonė, kai nėra jokių kitų alternatyvų.

Mąstymas draudimo ir apribojimo kategorijomis taip pat parodo, jog dabartinė Lietuvos valdžia neperpranta atviro pasaulio principų ir yra atitrūkusi nuo globalios realybės. Šis faktas kelia labai daug grėsmių, susijusių su potencialių mūsų šalies atsilikimų nuo laisvojo pasaulio lyderių ir negebėjimu priimti naują realybę bei išmokti su ja sąveikauti. Tad esminis klausimas yra, ar iš tikrųjų norime būti autsaideriais?

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"