Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

#DiplomatoSkiltis: Tolima artima Indija

 
2017 11 06 6:13

Spalį įvykęs užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitas į Indiją paskatino dar sykį atsigręžti į šią didelę Pietų Azijos šalį. Nors įprasta manyti, kad Indija – tolima ir mūsų interesams ne itin svarbi valstybė, pasaulio geopolitika diktuoja naujas madas ir verčia perkainoti nusistovėjusius stereotipus.

Štai vos per keletą metų Indija tapo itin svarbi mūsų žemdirbiams. Beveik kas penktas pernai į Indiją importuotas žirnis buvo išaugintas Lietuvoje. Indai taip pat pirko grūdų, kitų kultūrų. Per trejus metus lietuviškų plastiko gaminių eksportas į Indiją išaugo dešimt, lino – tris, medienos – 2,5 karto. Vatos dirbinių – net 41-ą kartą! Šios mažytės sėkmės istorijos, tikėkimės, netrukus susibėgs į didelę upę ir pralauš prekybos ryšiuose iki šiol tvyrojusį sąstingį.

Ir abejonių neliko – politinis sutarimas plėsti bei gilinti ryšius rastas. Tai rodė draugiška pokalbių atmosfera, pasirašytos ilgus metus derintos sutartys.

Vos per keletą metų Indija tapo labai svarbi ir mūsų aukštojo mokslo sistemai. Mažėjantį vietos studentų skaičių atsveria sparčiai didėjantis jų srautas iš Pietų Azijos. Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslus kremta jau daugiau kaip 800 jaunuolių iš Indijos, o studijuoti norinčiųjų ir vizos siekiančiųjų prie Lietuvos ambasados Delyje daugėja geometrine progresija.

Vis labiau jaučiamas poreikis glaudžiau bendradarbiauti teisinės pagalbos srityje. Jau susidūrėme, kad kibernetiniai išpuoliai prieš Lietuvą gali būti organizuojami ir per Azijos šalyse registruotus serverius. Be to, globaliame pasaulyje daugėja mišrių šeimų, jungtinių verslų ir su tuo susijusių teisinių problemų. Kol neturime sutarčių, teisinė pagalba iš esmės teikiama tik geros valios principu.

Ant lūžio slenksčio ir mūsų kultūros bei turizmo industrija. Daug pastangų įdėta populiarinant lietuvių kalbos ir sanskrito ryšį, apie kurį šiandien žinoma ir aukščiausiuose Indijos sluoksniuose. Bet vis daugiau dėmesio patraukia ir Lietuvos menas, įvairūs turizmo objektai. Sparčiai auganti Indijos vidurinioji klasė siekia nepažintų kraštų ir naujų kultūrinių potyrių.

Štai Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas, prieš kelias savaites Mumbajuje surengtas Valstybės atkūrimo Šimtmečio proga, vyko pilnutėlėje salėje, nors buvo nuogąstavimų, ar indai eis į vakarietiškos klasikinės muzikos renginį, į kurį dar reikia įsigyti bilietą. Kaip turizmui patraukli vieta Lietuva pateko į Indijos rinkai skirtą „National Geographic“ numerį, o didžiausia Indijos kelionių agentūra kitam atostogų sezonui planuoja pradėti pardavinėti kelionių paketą į Baltijos šalis.

Akivaizdu, kad pasaulio didiesiems gręžiantis veidu į Aziją, Lietuva nelieka nuošalyje. Tiesa, daug gražių dalykų mūsų santykiuose vyksta tarsi savaime – it tėkmės nešami Gangos vandenys jie skinasi kelią per geografinius, kultūrinius ir politinius skirtumus. Suaktyvinus pastangas, suteikus joms daugiau visų institucijų ir privačių asmenų dėmesio, rezultatų būtų galima pasiekti žymiai greičiau.

Apie tai per ministro L. Linkevičiaus vizitą kalbėta aukščiausiu lygiu. Ir abejonių neliko – politinis sutarimas plėsti bei gilinti ryšius rastas. Tai rodė draugiška pokalbių atmosfera, pasirašytos ilgus metus derintos sutartys.

Kalbėta ir apie tolesnius žingsnius. Tikėkimės, jau kitąmet, per Valstybės atkūrimo Šimtmetį, Vilniuje pirmąsyk sulauksime Indijos išorinių reikalų ministrės. Jei pavyks, iki tol užbaigsime derinti naujas sutartis, apsikeisime verslo delegacijomis.

Kas šiame optimistiniame paveiksle blaško dėmesį?

Štai keli svarbūs klausimai, į kuriuos reikėtų atvirai atsakyti.

Pirma – ar mūsų verslas pasiruošęs nerti į Indijos rinką? Klausimas ne tik ir ne tiek įmonių vadovams, kiek viduriniajai vadybos grandžiai. Ne kartą teko susidurti su požiūriu „tegu tie indai atvažiuoja, mes jiems parduosime“. Keli šimtai eurų už lėktuvo bilietą dažnai Lietuvos įmonei – vis dar per dideli pinigai. Deja, dažnai neįveikiamas ir kalbos barjeras. Tuo tarpu Indijoje, kaip ir daug kur Azijoje, asmeninis ryšys labai svarbus. Dažnai – pats svarbiausias, nes jei atsiranda tarpusavio pasitikėjimas, pajuda ir kiti reikalai.

Antra – Indija yra Europos dydžio valstybė, tačiau vizą į Greičiausio interneto šalį svečias – ar tai būtų verslininkas, ar turistas, ar studentas – gali gauti tik Delyje. Ir tik pristatęs atspausdintą paraiškos anketą. Mūsų „vienas langelis“ gerokai per mažas ir per ankštas, ypač turint galvoje, kad vizas į Indiją Lietuvos (ir kitų ES šalių) piliečiai gali susitvarkyti internetu. Tikėkimės, kad drauge su ES rasime patogesnių, technologiškai pažangesnių sprendimų.

Trečia – ar pakankamai rūpinamės šios didelės šalies – ištiso žemyno! – pažinimu? Seniausias tradicijas Baltijos šalyse turintis ir daugiau nei du dešimtmečius specialistus ruošiantis Vilniaus universiteto Orientalistikos centras nebesurenka norinčių studijuoti Indijos kalbų ir kultūros. Palikti tai visagalei rinkai, geležiniams paklausos ir pasiūlos dėsniams? Galima ir taip. Tik kas tada bus tie mūsų tarpininkai ir pagalbininkai, kai reikės vertėjo policijoje ar migracijos padalinyje? Kas gebės paaiškinti skirtumus ir rasti sąlyčio taškų kebliose kasdienėse situacijose, su kuriomis jau susiduria indų turistą priėmęs viešbutis ar indų studentui būstą išnuomojęs miestietis?

„Indą supa visai kitokia aplinka, negu mus, tad jo pasaulio supratimas ir pažinimas yra savotiškas, skirtingas nuo mūsiškio. Indas, nors ir ilgai išgyvena Europoje ir apsipranta su europietišku gyvenimu, bet jo veiklos prioritetai pasilieka indiški,“ – daugiau nei prieš pusę amžiaus rašė garsus keliautojas Antanas Poška.

Nesinorėtų, kad jo įžvalgos būtų mūsų vienintelis pagalbininkas, pažįstant ir atrandant XXI-ojo amžiaus Indiją.

Laimonas Talat-Kelpša – Lietuvos Respublikos ambasadorius Indijos Respublikoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"