Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

#DiplomatoSkiltis. Kuo Šveicarija įdomi ir naudinga Lietuvai?

 
2017 11 20 6:00

Dirbdamas ar gyvendamas svetur, kiekvienas paprastai stengiasi pažinti naują kraštą, jo žmones ir papročius. 

Dažniausiai norisi pamatyti garsiausią, didžiausią, svarbiausią šalies įžymybę. Mano gi pasirinktas kelionės tikslas šį kartą buvo kiek neįprastas – pats mažiausias kalnuose įsikūręs Šveicarijos kaimas paprastu, bet savotiškai paslaptingu ir viliojančiu pavadinimu „Zumdorf“ (Į kaimą). Vingiuotu keliuku smalsumas atvedė į beveik 1500 metrų virš jūros lygio įsikūrusį kaimą arba tai, kas iš jo liko po devyniolikto amžiaus viduryje nuslinkusios galingos lavinos ir nušlavusios beveik viską, kas pasitaikė kelyje. Prireikė šimtmečio, kol į šią idilišką vietą sugrįžo gyvenimas. Dabar čia įsikūrusi viena šeima turi savo nedidelį, leidžiantį pragyventi verslą.

Mano nuostabai, kaime yra tarsi per stebuklą išlikusi ir dabar gražiai restauruota baroko stiliaus bažnytėlė, kurioje 2001-aisiais, daugiau kaip po šimto metų, vėl buvo pakrikštytas vaikas, aštuoniolikto amžiaus koplytėlė, išsaugojusi savo statytojo vardą, veikia šeimos restoranas, noriai lankomas dažnokai į šias vietas užsukančių turistų. Šioje nedidelėje ramybės ir rimties salelėje, kur laikas skaičiuojamas visai kitaip nei mus supančiame, nuolat kunkuliuojančiame pasaulyje, pajunti ryšį su gamta, suvoki, kokia galinga ir nevaldoma yra stichija, tačiau kartu supranti, kad ir ji nepajėgi nutraukti gyvenimo gijos. Ateina laikas ir žmonės vėl tęsia tėvų ir protėvių pradėtus darbus.

Būtent šis kalnietiškas užsispyrimas ir prieš šimtmečius padėti tvirti, pasitikėjimu žmonėmis ir per tiesioginę demokratiją jų valios vykdymu grįsti pamatai suformavo dabartinę, mums gerai žinomą Šveicariją. Todėl nieko nestebina, kad šalia savo papročiais ir buitimi atrodančios archaiškos ir konservatyvios šalies yra ir kita Šveicarija – pasaulyje viena iš inovatyviausių valstybių, daug dėmesio ir lėšų skirianti mokslo tyrimams, sudaranti puikias sąlygas protams iš viso pasaulio.

Šveicarijoje menkas nedarbas, kiekvienas jaunas žmogus gali rasti savo vietą gyvenime, nes šalis turi vieną efektyviausių dualinio profesinio rengimo sistemų (70 proc. baigusių mokyklą renkasi profesinį rengimą), kurią sėkmingai perėmė Slovakija ir Bulgarija, efektyvi tarnautojų reforma padėjo ženkliai sumažinti valdininkų skaičių ir pagerinti valstybės įstaigų darbą. Vardiju tik tas sritis, kurios, mano supratimu, yra aktualios Lietuvai.

Mūsų pažintis su Šveicarija dažnokai yra grindžiama puikiais kelionių įspūdžiais po nuostabia gamta apdovanotą šalį. Ir tai džiugina. Tačiau pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ir kita informacija, kurioje mėginama analizuoti abiejų šalių politinius, ekonominius ir kt. santykius. Konstatuojama, kad mūsų šalių prekybos apimtys nedidelės, Alpių šalis vangiai investuoja į Lietuvą. Iš dalies ši informacija teisinga, bet abejoju, kad prekyba yra ir ateityje bus svarbiausia mūsų bendradarbiavimo su Šveicarija sritis, be to, ar tikrai reikia laukti su ištiesta ranka, kol kažkas ateis ir padės išlipti iš duobės?

Taip teigdami, gal turėtume, teisybės dėlei, patys savęs pasiteirauti, kodėl Lietuva neįdomi ir nepatraukli kitoms valstybėms, kame slypi mūsų pačių klaidos, pagaliau, ką apie tai galvoja šveicarai? Esu tikra, kad nepgrįstai priekaištaujama Šveicarijai, kad mažai mums padeda. Pagal tarptautinę bendradarbiavimo programą mūsų šaliai šveicarai skyrė 70,858 mln. Šveicarijos frankų. Kaip sekėsi Lietuvai juos panaudoti? Sėkmė lydėjo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“.

Dvidešimtyje bendrų projektų buvo vykdoma mokslinė tiriamoji veikla sveikatos, aplinkos apsaugos ir technologijų, gamtos mokslų srityse. Bendradarbiaudami su Šveicarijos partneriais, Lietuvos mokslininkai tapo geriau žinomi tarptautinėje arenoje. Šveicarijos paramą pajuto ir Lietuvos jaunieji tyrėjai: per penkiasdešimt gavo stipendijas gamtos mokslų ir technologijų, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse.

Didžiausia dalis lėšų nukeliavo į labai svarbios programos, skirtos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimui“, įgyvendinimą. Čia pasiekti rezultatai byloja apie panaudotų lėšų efektyvumą: iš šveicarų paramos 27 Lietuvos ligoninės aprūpintos modernia medicinos įranga, parengtos 70 akušerijos ir neonatologijos diagnostikos ir gydymo metodikos, daugiau nei 4 tūkst. specialistų kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukurta kompiuterinė nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazė. Aišku, valstybės mastais tai nėra milžiniška suma, tačiau tai padeda suvokti, kad nesame užmiršti ir palikti vieni su savomis problemomis.

Ko mes galėtume pasimokyti iš Šveicarijos? Visų pirma, pagarbos ir pasitikėjimo savais piliečiais. Tuo grindžiamas visas šalies gyvenimas ir per dešimtmečius pasiteisinusi daugeliui gerai žinoma tiesioginė demokratija, kai nei vienas, pabrėžiu, nei vienas svarbus ir net mažiau svarbus šalies egzistencijos žingsnis nežengiamas be referendumo. Joks įstatymas nepriimamas prieš tautos valią ir politikams tenka gerai palaužyti galvas, kol parlamentarai ir vyriausybė suranda tinkamą sprendimą.

Kas mus vienija su Šveicarija? Laisvės ir nepriklausomybės troškimas ir pagarba istorinei praeičiai.

Per savo gyvavimo dešimtmetį, Lietuvos ambasada, įsikūrusi centrinėje Berno gatvėje, tapo tautiečių traukos centru, kur jie gali pasikeisti nuomonėmis, susitikti su įdomiais žmonėmis – istorikais, literatais, politikais ir atskleisti savo talentus.

Šią vasarą Lietuvos ambasadoje Berne per dvidešimt jaunųjų mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos, įsikūrusių ir dirbančių Alpių šalyje, su didžiausiu įkvėpimu pristatė savo projektus medicinos, biotechnologijų, kompiuterinių sistemų ir kitose srityse. Jauni, iniciatyvūs žmonės nori susitikti su kolegomis iš Lietuvos, pasidalinti patirtimi ir galimybėmis kartu kurti ir tyrinėti. Lapkričio mėnesį vyksiančioje konferencijoje bus aptarti visi šie klausimai. Tai pirmieji, nedideli žingsniai, bet ir jie nemažiau svarbūs nei dideli, matomi projektai, nes tai – investicija į ateitį. Šiandien nutiesti tiltai padės rytoj jaunų žmonių mokslinę patirtį ir žinias, įgytas užsienyje, panaudoti Lietuvoje.

Kas mus vienija su Šveicarija? Laisvės ir nepriklausomybės troškimas ir pagarba istorinei praeičiai. Kitais metais minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Ši data neatsiejama nuo Šveicarijos. 1916–17 m. Lozanos ir Berno konferencijose Lietuvos politikai diskutavo apie mūsų šalies ateitį, Lugane gyveno du iškilūs Nepriklausomybės akto signatarai – diplomatas dr. Jurgis Šaulys ir prelatas Kazimieras Steponas Šaulys. Spalio 7-ąją Lietuvos ambasada kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene pagerbė šių iškilių asmenybių, vienijančios idėjos vardan paaukojusių savo asmenines ambicijas, atminimą.

Kartais klausiu šveicarų: kuo galime jus nustebinti? Atsakymas labai paprastas – kūrybingais, atkakliais ir…kartais, kaip ir šveicarai užsispyrusiais, savo tikslo siekiančiais žmonėmis. Ir tai – geriausias Lietuvos įvertinimas tolimoje Šveicarijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"