Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

#DiplomatoSkiltis: Ką daryti jei išvyką užsienyje sujaukė gamtos stichija?

 
2017 10 23 7:52

Gamtos stichijos (žemės drebėjimai, stiprūs uraganai ir panašiai) – vienas iš iššūkių, kuriuos vis dažniau tenka spręsti Lietuvos konsuliniams pareigūnams. Neseniai pasaulį sukrėtė vaizdai iš uraganų Harvis, Irma ir Marija nusiaubtų Karibų jūros salų. Dviejose labiausiai per uraganą nukentėjusiose Šv. Martyno ir Šv. Bartolomiejaus salose tuo metu buvo 10 Lietuvos piliečių.

Praūžus uraganui, šiose salose susidarė sudėtinga humanitarinė situacija. Uraganas nusiaubė uostus, kelius, telekomunikacijų linijas, tad beveik visiškai nutrūko ryšys su pasauliu. Salose likusiems žmonėms pradėjo trūkti būtiniausių maisto produktų, net geriamo vandens. Vietos administracija ir užsienio valstybės ėmė planuoti saloje esančių žmonių evakuaciją. Tokioje situacijoje tampa svarbios ne dienos, bet valandos, o kartais minutės.

Vieni turėjo lipti ant pastato stogo, kad „pagautų“ epizodiškai atsirandantį ryšio signalą ir galėtų išsiųsti žinutę, kiti turėjo pasiskolinti telefoną iš praeivių, kad galėtų susisiekti su artimaisiais.

Kad tokiais atvejais galėtume padėti mūsų piliečiams, pirmiausiai turime turėti informacijos apie jų buvimą paveiktoje teritorijoje. Bet kokia informacija, kurią turi Lietuvos ambasada ar ministerija, tokiose situacijose tampa aukso vertės.

Galima tik pasidžiaugti, kad Karibų jūroje krizės zonoje buvę Lietuvos piliečiai sugebėjo susisiekti su Lietuvos diplomatais ar/ir artimaisiais ir informuoti apie reikalingą pagalbą. Vieni turėjo lipti ant pastato stogo, kad „pagautų“ epizodiškai atsirandantį ryšio signalą ir galėtų išsiųsti žinutę, kiti turėjo pasiskolinti telefoną iš praeivių, kad galėtų susisiekti su artimaisiais. Dalis piliečių apie savo buvimo vietą Šv. Martyno saloje buvo pranešę dar prieš užklumpant uraganui.

Būtent remiantis šia informacija, Lietuvos konsulinė tarnyba skubiai susisiekė su atitinkamomis užsienio šalių institucijomis ir ėmėsi veiksmų kuo greičiau pagelbėti mūsų piliečiams.

Ką mes konkrečiai padarėme? Pirma, Lietuvos diplomatų prašymu, vietos policijos pareigūnai po uragano aplankė Šv. Martyno saloje buvusius piliečius ir padėjo užmegzti su jais glaudesnį kontaktą. Antra, Lietuvos diplomatai nedelsdami ėmėsi rūpintis galimybėmis evakuoti Lietuvos piliečius – Lietuvos ambasada Vašingtone kreipėsi į Nyderlandų ir Prancūzijos ambasadas JAV, buvo palaikomas ryšys ir su JAV Valstybės departamento Krizių valdymo centru dėl galimybės evakuoti Lietuvos piliečius JAV kariniais lėktuvais, kreiptasi į kruizinių laivų bendrovę „Royal Carribean International“, kuri buvo paskelbusi apie ketinimą priimti norinčius evakuotis. Lietuvos ambasados Paryžiuje ir Hagoje „karšta linija“ nuolatos bendravo su Prancūzijos ir Nyderlandų krizių centrais bei su salose įstrigusių asmenų artimaisiais, ne tik teikdami jiems naujausią informaciją apie situacijoje vietoje, bet ir stengdamiesi juos nuraminti.

Tai, kad iš Šv. Martyno salos pavyko sėkmingai evakuoti to pageidavusius Lietuvos piliečius, vertiname kaip darnaus komandinio darbo rezultatą. Esame nuoširdžiai dėkingi savo kolegoms – Ispanijos diplomatams ir kariškiams – kurie priėmė mūsų piliečius į savo karinį lėktuvą. Glaudus bendradarbiavimas ir komunikacija tarp Lietuvos piliečių, Lietuvos konsulinės tarnybos, kitų šalių ir ES institucijų bei vietinių institucijų krizių ir nelaimių atvejais yra sėkmės pagrindas. Jeigu šis „keturkampis“ operatyviai keičiasi tikslia informacija, galime būti tikri, kad Lietuvos piliečiams bus suteikta visa įmanoma pagalba.

Šiandien Lietuvos konsulinės tarnybos veiklos geografija iš ties globali – Lietuvos piliečiai ne tik keliauja, bet ir gyvena ar laikinai dirba net ir atokiausiose pasaulio vietovėse. Tai tik patvirtina mūsų žmonių atvirumą, žingeidumą ir drąsą atrasti naujus horizontus, imtis naujos veiklos. Kai viskas einasi gerai, jų kontaktai su Lietuvos institucijomis paprastai būna reti ir fragmentiški ir tai visiškai normalu. Visgi kontaktų ir apsikeitimo informacija svarba išryškėja, kai mūsų piliečiams reikia suteikti skubią konsulinę pagalbą, pavyzdžiui, stichinių nelaimių, teroristinių išpuolių ir panašiais atvejais.

Kaip tokiais atvejais reikėtų elgtis? Ką į tokių įvykių sūkurį patekę lietuviai turėtų žinoti?

Galima būtų pateikti keletą raktinių žodžių: (1) tinkamas pasirengimas ir atsargumas, (2) operatyvumas, (3) turima informacija, kontaktai ir ryšys bei (4) sveika nuovoka.

Pirmiausia, jei tik įmanoma (kaip artėjančių uraganų atveju), reikėtų gerai pasirengti ir imtis visų atsargumo priemonių, sekti vietos institucijų rekomendacijas. Labai svarbu informuoti savo artimuosius ir artimiausią Lietuvos ambasadą ar konsulatą apie savo buvimo vietą, palikti savo kontaktus. Paprastas skambutis ar žinutės išsiuntimas, kas daugeliui mūsų yra kasdienė rutina, krizių atvejais gali tapti sudėtingu procesu dėl įvairių priežasčių – kad ir paprasčiausiai nutrūkusio internetinio ryšio. Todėl informacijos perdavimas iš anksto, ypač jei vykstama į padidinto pavojaus valstybes – artimiesiems ar Lietuvos valstybės institucijoms – tampa nepamainoma pagalba konsulinei tarnybai, kai veikti reikia itin greitai.

Nelaimių ar krizių užsienyje atvejais Lietuvos diplomatinės atstovybės ir užsienio reikalų ministerija savo socialinėse paskyrose („Facebook“, „Twitter“) ir per žiniasklaidą aktyviai skelbia su krizėmis susijusią informaciją, konsulinių pareigūnų tiesioginius kontaktus, ministerijos budinčio telefono numerį. Lietuvos konsulinės tarnybos pareigūnų galimybės veikti greitai ir efektyviai neretai priklauso ir nuo pačių keliautojų, kuriems tinkamai pasiruošus kelionėms yra daug lengviau išvengti kritinių situacijų arba jas suvaldyti.

Galima priminti keletą universalių rekomendacijų:

– Prieš vykstant į kelionę reikėtų pasidomėti, ar valstybė/ teritorija, į kurią vykstate, yra saugi. Šią informaciją galima rasti apsilankę http://keliauk.urm.lt/. Visais atvejais rekomenduojame turėti kelionės draudimą.

– Jei naudojatės išmaniaisiais telefonais, siūlytume įsidiegti Užsienio reikalų ministerijos mobiliąją programėlę keliaujantiems „Keliauk saugiai“, tada turėsite visus būtinus kontaktus vienoje vietoje ir nesant interneto ryšio;

– Visada informuokite savo artimuosius ar draugus, kur vykstate, palikite kontaktinius duomenis, esant galimybei, informuokite apie tai artimiausią Lietuvos atstovybę, ypač jeigu keliaujate į nesaugiu laikomą regioną ar valstybę.

– Užregistruokite trumpalaikę kelionę http://keliauk.urm.lt/ skiltyje „Kelionės registracija“.

– Atsitikus nelaimei – susisiekite su vietos gelbėjimo tarnybomis, informuokite ir Lietuvos pareigūnus ar savo artimuosius, kurie apie jus galėtų pranešti URM budėtojams.

– Atidžiai sekite vietos administracijos rekomendacijas.

Tikimės ir linkime, kad Lietuvos piliečių kelionės vyktų sklandžiai ir būtų saugios.

Giedrius Kazakevičius – Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"