Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

#DiplomatoSkiltis. Graikija 2018-aisiais: lūžio metai

 
2018 01 22 5:26

Esminis klausimas artimiausiais mėnesiais šaliai, kuri ne taip seniai buvo Europos skolų krizės epicentre, yra toks: ar Graikijai pavyks pasiekti lūžį ir atsisakyti tarptautinės finansinės paramos, sprendžiant savo ekonomikos problemas, kaip kad tai pavyko pavykti kitoms krizę išgyvenusioms valstybėms, pvz., Airijai, Portugalijai ir Kiprui? Ar pasibaigus dabartinei tarptautinei finansinei paramos programai, šalies likimas ir toliau priklausys nuo išorinės pagalbos?

Paprašytas pakomentuoti apie tai, kokiomis ekonomikos nuotaikomis ir lūkesčiais gyvena Graikija, pirmiausiu atkreipiu dėmesį į tai, kas matosi plika akimi. Neabejotinai, Graikijoje pastaruoju metu optimizmo daugiau. Jau beveik metus iš laikinų namų Atėnų priemiestyje į darbą važinėju tuo pačiu keliu ir matau, kad atsidaro vis daugiau parduotuvių, statybų neužbaigti pastatai prikeliami naujam gyvenimui, didėja transporto spūstys, gatvėse daugėja turistų. Tai – atsigaunančios Graikijos ekonomikos ženklai.

Artėjant programos pabaigai, vis dažniau klausiama, ar šalis pajėgs įveikti krizės padarinius be išorinės finansinės paramos?

Šiuos galimai subjektyvius ženklus patvirtina ir Graikijos makroekonominiai rodikliai. Naujausiais Graikijos banko duomenimis, 2017 metus šalis užbaigė, prognozuojama, su 1,6 proc. BVP su augimu. Nors jis santykinai ir mažas, tačiau pirmas po ilgų ekonomikos kritimo ar stagnacijos metų. Pagerėjo finansiniai rodikliai: sumažėjo Graikijos vyriausybės ir Graikijos įmonių obligacijų pajamingumas, o akcijų kainos pakilo, kas atspindi mažėjantį investuotojų susirūpinimą ir palaipsniui atsigaunantį investuotojų pasitikėjimą.

Daug ką pasako vien tai, kad šalis grįžo į tarptautines finansų rinkas, pirmą kartą po 2014 m. išplatinusi 5 metų trukmės vyriausybės obligacijas. Pradėjo mažėti metiniai nedarbo rodikliai (nuo 22,6 proc. iki 20,2 proc.). Išaugo eksportas (3,5 proc.), padidėjo įplaukos į valstybės biudžetą nuo valstybės turto pardavimo, o pirminis biudžeto perteklius (neįskaitant su valstybės skola susijusių išmokų) šiemet sudarys 2,2 proc. BVP.

Vyriausybė taip pat demonstruoja norą ir pasiryžimą vykdyti fiskalinę konsolidaciją ir struktūrines reformas, sklandžiai užbaigti finansinės paramos Graikijai programą, susigrąžinti sprendimų priėmimo svertus socialinės ir ekonominės politikos klausimais į savo rankas ir istorijoje įsiamžinti kaip vyriausybė, vietoj „Grexit“ įvykdžiusi „Clean Exit“. Kaip pažymi ne vienas ilgesnę Graikijos stebėsenos patirtį turintis mano kolega, dialogas ir bendradarbiavimas su finansine paramą teikiančiomis tarptautinėmis institucijomis ne iš tolo neprimena tos įtemptos situacijos, kuri buvo pastebima prieš kelerius metus.

Šalis mažais, bet nuosekliais žingsneliais išeina iš jau devynerius metus trukusios krizės, kuri, kaip ir žymioji JAV praėjusio amžiaus trečio dešimtmetį prasidėjusi ekonominė krizė, pakrikštyta „Didžios depresijos“ vardu, tačiau skirtingai nuo JAV, Graikijoje jos trukmė [jau] bent dvigubai ilgesnė.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos ir ypač euro zonos valstybės, linki Graikijai sėkmės ir yra suinteresuotos kaip galima greitesniu ir tvaresniu šalies ekonomikos atsigavimu. Dabartiniame „Brexit“, geopolitinių įtampų, augančios nežinomybės, didžiulės migracijos sukeltų iššūkių ir augančio populizmo kontekste, Graikijos pasiekimai neabejotinai reikštų visos ES pasiekimus.

Graikijos ypatinga geostrateginė padėtis, kuri, kaip ir Lietuva, yra priešakinė ES ir NATO valstybė, ir vaidina tam tikrą stabilumo inkaro nestabiliame Vakarų Balkanų – Šiaurės Afrikos – Artimųjų Rytų trikampio regione, vaidmenį, Graikijos sėkmės kainą dar labiau padidina.

Svarbų vaidmenį gelbėjant Graikiją nuo šalies bankroto ir šalies pasitraukimo iš Ekonominės ir pinigų sąjungos suvaidino Graikijos ekonomikos koregavimo programa, kuri dar žinoma „bailout“ pavadinimu, ir kurių iš viso jau buvo trys. Programos šalys: iš vienos pusės – Graikijos vyriausybė, iš kitos – Europos Komisija (EK), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), pagrindinės Graikijai paramą teikiančios ir susitarimo įgyvendinimą prižiūrinčios institucijos, kurios kolektyviai dar žinomos Troikos vardu.

Paskutinioji programa pradėta vykdyti 2015 m. rugpjūčio 19 d., po žymiojo „OXI“ („Ne“) referendumo, ir planuojama, kad ji bus vykdoma iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Iki šio termino, – ir su sąlyga, kad Graikijos vyriausybė įvykdys visus įsipareigojimus, o programos įgyvendinimą prižiūrinčios tarptautinės institucijos ir ES šalys narės pritars peržiūrai, – Graikijai iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) bus skirta likusi dalis iš 86 mlrd. eurų dydžio trečiajai ekonomikos programai numatytos sumos.

Sprendžiant iš įvairių politikų ir ekspertų pasisakymų, šiuo metu lieka vis mažiau abejonių, kad Graikijai bus skirta visa suma. Jau šią savaitę, sausio 22 d., Eurogrupės finansų ministrai greičiausiai turėtų patvirtinti trečią programos peržiūrą, skirti prie šios peržiūros „pririštą“ 5,5 mlrd. € sumą ir pradėti ketvirtą – paskutinį – ekonomikos koregavimo programos peržiūros etapą, kuris suteiks Graikijai galimybę pasinaudoti likusia 35 mlrd. eurų dydžio parama.

Etapais suformuota ir dalimis skiriama finansinė parama Graikijai skirta tam, kad būtų išsklaidyta rizika, išlaikomas spaudimas vyriausybei įgyvendinti reformas ir prisiimtus įsipareigojimus, skirtus užtvirtinti ilgalaikį ir tvarų šalies ekonomikos atsigavimą.

Taigi iš viso Graikijai, nuo 2010 m., kai buvo patvirtinta primoji ekonomikos koregavimo programa, iki trečiosios (paskutinės) programos pabaigos, bus suteikta virš 300 mlrd. eurų dydžio finansinė pagalba.

Artėjant programos pabaigai, vis dažniau klausiama, ar šalis pajėgs įveikti krizės padarinius be išorinės finansinės paramos? Ar įgyvendinta programa išspręs šalies problemas ir užtvirtins tvarų ekonomikos augimą? Nors Graikijos vyriausybė aiškina, kad ji siekia „Clean exit“, kuris reiškia, kad vyriausybei, norint užtikrinti gyvybingą ūkio funkcionavimą ateityje, nebereikės naujos finansinės paramos programos (naujo „bailout“), tačiau nemažai ekspertų tokias kalbas vertina su tam tikra atsarga ir ragina nuo šalies nenuleisti akių.

Dabar jau nueinantis Eurogrupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas savo 2017 m. rudenį vykusio vizito Atėnuose metu užsiminė, kad Graikija toliau bus stebima, kaip ji vykdo prisiimtus įsipareigojimus: garantuoti 3,5 proc. dydžio BVP biudžeto perteklių vidutinės trukmės laikotarpiui, pilnai įgyvendinti trūkstamas struktūrines reformas ir nesitraukti atgal nuo jau įgyvendintų reformų, užbaigti sutartą privatizavimo programą ir patvirtinti šalies ekonominės raidos strategiją, paremtą ES formuluojamais finansinio stabilumo ir ekonominio augimo principais.

Suprantama, šis susirūpinimas Graikijos ateitimi sąlygotas ir siekiu užsitikrinti sąlygas, kad Graikijos gelbėjimui suteikta finansinė parama bus grąžinta kreditoriams. Ne per seniausiais, už ekonominius reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Pierre Moscovici pareiškė, kad Graikijos fiskalinė priežiūra bus vykdoma tol, kol šalis grąžins ES paskolas.

Rolandas Kačinskas – Lietuvos ambasadorius Graikijoje

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"