Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

#DiplomatoSkiltis. BULGARIJA: Balta. Žalia. Raudona.

 
2017 12 13 16:46

Taip jau žmonijos ir pasaulio vystymosi istorijoje susiklostė, kad laikui bėgant susikurdavo ir išnykdavo didelės bei mažos valstybės, subyrėdavo net pačios galingiausios imperijos, kurios, atrodydavo, pagal tuometinę savo galybę turėtų viešpatauti pasaulyje amžinai. Tačiau yra valstybės, kurios savo istoriją skaičiuoja jau tūkstantmečiais ir viena tokių valstybių yra Bulgarija.

Senoji Didžioji Bulgarija, kurią taip vadino Bizantijos mokslininkai, kaip karinė genčių sąjunga, susikūrė po išsivadavimo iš Tiurkų kaganato 632 m. Tais metais Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje įsikūrusios bulgarų gentys davė pradžią ir dabartinei Bulgarijai. XI amžiuje Pirmoji Bulgarijos Imperija žlugo ir tapo Bizantijos imperijos dalimi. Po šimtmečio Bulgarija vėl prisikėlė ir egzistavusi du šimtmečius kaip savarankiška valstybė, 1396 m. buvo Osmanų imperijos užkariauta net penkiems šimtams metų. XIX amžiuje prasidėjo bulgarų sukilimai, carinė Rusija paskelbė karą Turkijai ir 1878 m. kovo 3 dieną po 1877–1878 metų mūšių Bulgarija paskelbė nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos. Ši diena yra Bulgarijos nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena.

Nuo 2018 metų sausio 1 dienos Bulgarijos Respublika iš Estijos perims pirmininkavimą ES Taryboje. Pirmą kartą po įstojimo į ES 2007 metais Bulgarija susidurs su šio svarbaus uždavinio iššūkiu.

Lietuvoje nėra plačiai žinoma, kad Rusijos-Turkijos kare, Bulgarijos išvadavimo mūšiuose dalyvavo ir tuometinės carinės Rusijos kariuomenės sudėtyje buvę lietuvių pėstininkų ir kavalerijos pulkai. Istoriniuose šaltiniuose minimas Lietuvių Leib-Gvardijos pulkas (Leib-Gvardiji Polk Litovskij), kurio kariai dėvėjo uniformas su skiriamaisiais ženklais, kuriuose buvo atvaizduotas ir lietuviškasis Vytis. Vytauto Didžiojo karo muziejaus žiniomis, mūšiuose prie Plevno ir Šipkos žuvo ar buvo sužeisti ir lietuviai, kovoję carinės Rusijos lietuviškuose junginiuose.

Atsikūrusiai Bulgarijos valstybei buvo reikalingi nauji valstybės simboliai, vienas jų – valstybinė vėliava. Pirmasis oficialus šaltinis, kalbantis apie nacionalinę bulgarų vėliavą, yra pirmoji Bulgarijos Konstitucija, priimta 1879 metų balandžio 16 dieną. Konstitucijos 23 straipsnyje nurodoma, kad Bulgarijos nacionalinė vėliava yra trijų spalvų, ir joje yra trys juostos: baltos, žalios ir raudonos spalvos. 1990 metų lapkričio 27 dieną priimtame Konstitucijos straipsnyje teigiama, kad Bulgarijos vėliava yra trijų spalvų, kurios horizontaliai dedamos tokia tvarka iš viršaus į apačią: balta, žalia ir raudona. Kuo gi ši vėliava išsiskiria iš kitų? Kokia šių spalvų reikšmė?

Balta ir raudona spalvos slaviškoms valstybėms buvo „padiktuotos“ carinės Rusijos, po to, kai Bulgarija atsiskyrė nuo Osmanų imperijos. Bulgarams buvo leista pakeisti Rusijos trispalvėje turimą mėlyną spalvą į žalią. Remiantis vokiečių mokslininko Fisherio Weltalmanacho teigimu, Bulgarija turėjo parodyti pavyzdį kitoms slavų valstybėms – Serbijai, Slovakijai, Slovėnijai, Čekijai, buvusioms Osmanų, turkų ir Austro-Vengrijos įtakoje – kad visos slavų tautos turi vieningai naudoti baltą, mėlyną ir raudoną spalvas savo valstybių vėliavose.

Tačiau bulgarams vėliavos spalvos brangios ne dėl šių priežasčių. Tai nėra tiesiog trys spalvos– balta, žalia, raudona. Tai – ištisa bulgarų tautos istorija. Balta spalva reiškia taiką ir laisvę, žalia simbolizuoja taiką ir turtingą žemdirbystę, o raudona spalva visada primins pralietą kraują už laisvę.

Šiandieninė Bulgarija yra viena iš silpniausiai išsivysčiusių ES valstybių. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos Bulgarijos Respublika iš Estijos perims pirmininkavimą ES Taryboje. Pirmą kartą po įstojimo į ES 2007 metais Bulgarija susidurs su šio svarbaus uždavinio iššūkiu. Tai – unikali galimybė padidinti Bulgarijos diplomatijos matomumą ir užtikrinti ES darbotvarkės tęstinumą. Nuo 2018 m. liepos 1 d. pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje iš Bulgarijos sekančiam pusmečiui perims Austrija.

Pasak ministrės Lilianos Pavlovos, atsakingos už Bulgarijos pirmininkavimą ES Tarybai, Bulgarija, kaip Balkanų šalis, remia regiono europinę perspektyvą – ypatingas dėmesys bus skiriamas Vakarų Balkanų šalims bei jų ateičiai integruojantis į Europos Sąjungą.

Kalbant apie Lietuvos ir Bulgarijos istorines sąsajas, vienas svarbus faktas lyg tiltas jungia abi šalis – Lietuvos Nepriklausomybės patriarchas dr. Jonas Basanavičius buvo Lietuvos ir Bulgarijos pilietis. Bulgarijoje dirbdamas gydytoju jis išgyveno net 25-erius metus.

Dr. Jonas Basanavičius – išskirtinė asmenybė Bulgarijos istorijoje. Bulgarijoje jis yra žinomas ne tik kaip garsus gydytojas, bet atrandamas iš naujo kaip istorikas, mokslininkas ir publicistas.

Bulgarijoje J. Basanavičius buvo Lom Palankos ligoninės direktorius bei gydytojas. Kurį laiką gydė žmones Elenoje ir Varnoje buvo kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Šalia tiesioginių pareigų buvo pasinėręs į Bulgarijos visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, dalyvavo kuriant Bulgarijos Demokratų partiją, buvo daugelio mokslinių draugijų narys, rinko bulgarų tautosaką ir etnografinę medžiagą. Buvo Varnos miesto tarybos bei Bulgarijos medicinos mokslų akademijos narys. Jam 1891 m. buvo suteikta Bulgarijos pilietybė.

Šiuo metu Varnos mieste yra gatvė pavadinta dr. Jono Basanavičiaus vardu. Toje vietoje, kur buvo jo namas „Panagiurište“ gatvėje stovi nedidelis monumentas su atminimo lenta, joje minima, kad šioje vietoje stovėjo namas, kuriame gyveno garsus Lietuvos ir Bulgarijos politikos veikėjas, Varnos miestui daug nusipelnęs gydytojas Jonas Basanavičius.

Lietuvos ambasados Rumunijoje ir Bulgarijai pastangomis, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, numatoma 2018 m. vasario 12 d. Varnoje, kartu su Varnos miesto savivaldybe atidengti atminimo lentą „Kristju Mirski“ gatvėje, ant namo, kuriame taip pat keletą metų gyveno dr. Jonas Basanavičius.

Arvydas Pocius – Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"