Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Žydus gelbėjusių lenkų istorija: žmogiškumas svarbiau už baimę

 
Muziejaus ekspozicijos fotomontažas: viršuje - slėpti žydai, žemiau - juos slėpusi lenkų šeima. 
Muziejaus ekspozicijos fotomontažas: viršuje - slėpti žydai, žemiau - juos slėpusi lenkų šeima.  Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotraukos

Nors Antrojo pasaulinio karo metais naciai išžudė visą žydus slėpusią lenkų šeimą – vyrą, nėščią žmoną ir šešis jų vaikus, kiti Markovo miestelio gyventojai nepabūgo ir toliau gelbėjo šios tautos atstovus. Iš viso šios nedidelės gyvenvietės žmonės išsaugojo 21 žydo gyvybes. Net tokioje situacijoje svarbiau buvo žmogiškumas.

Žydus gelbėjusi Ulmų šeima gyveno Markovo gyvenvietėje Pakarpatės vaivadijoje Lenkijoje. Tačiau 1944 metų kovo 24-ąją už žydų gelbėjimą buvo išžudyta.

Naciai gyvybes atėmė visiems – vyrui Józefui Ulmai, kūdikio besilaukusiai sutuoktinei Wiktoriai ir šešiems jų vaikams. Vyriausiai dukrai Stanisławai tuo metu buvo aštuoneri. Nužudė ir aštuonis Didnerių, Gruenfeldų bei Goldmanų šeimų žydus, kuriuos slėpė ši lenkų šeima.

Iš viso Markove išgyveno daugiau kaip dvi dešimtys nuo nacių slepiamų žydų.

Lenkai – tarp Pasaulio tautų teisuolių

Kamilas Kopera, Ulmų šeimos II pasaulinio karo metais žydus gelbėjusių lenkų muziejaus Tyrimų ir dokumentų specialistas, apsilankusiems lietuvių žurnalistams teigė, kad parodydami vienos šeimos istoriją su daugybe nuotraukų jie siekia suartinti lankytojus su šita šeima, mat tokiu būdu užmezgamas emocinis ryšys.

„Parodydami šią šeimą, pasakojimą galime ištęsti ir apie vis kitas ir kitas lenkų šeimas. Kitas šeimas, kurios padėjo žydams tuometės Lenkijos Respublikos teritorijoje, – teigė jis. – Čia kalbame apie tūkstantį asmenų Pakarpatės vaivadijoje, bet prisimename ir kitus lenkus, gelbėjusius žydus visoje Lenkijoje. Prisimename, kad apie septyni tūkstančiai lenkų gavo Pasaulio tautų teisuolių vardą. Prisimename ir tai, kad daug kitų lenkų nesulaukė šio įvertinimo arba jį gaus tik ateityje.“

Nacių aukos – suaugusieji, vaikai ir dar negimęs kūdikis

Muziejaus ekspoziciją pristatydamas K. Kopera pasakojo, kad Ulmų šeima Markove tam tikru okupacijos laikotarpiu, maždaug 1943 metų pradžioje, į savo namus priėmė aštuonis žydus. Tai buvo jų pažįstami, kaimynai, žmonės, kuriais jie tam tikra prasme galėjo pasitikėti.

Toks bendras gyvenimas vieni kitiems padedant truko iki 1944 metų, kai kovo mėnesį vokiečių valdžiai buvo pranešta, kad Ulmų šeima slepia žydus.

„Naciai pasiruošė baudžiamajai ekspedicijai ir naktį iš kovo 23 į 24 dieną nužudė tiek žydus, tiek ir juos slėpusius lenkus. Iš viso čia žuvo 17 asmenų: aštuoni besislapstę žydai – penki vyrai iš Goldmanų šeimos, trys moterys iš kitos šeimos, du suaugusieji Ulmai – Juzefas ir Viktorija bei šeši jų vaikai, auka tapo ir dar negimęs Viktorijos kūdikis“, – pasakojo muziejaus atstovas.

Markovas nėra tik Ulmų šeimos istorija, tai ir kitų šeimų, padėjusių žydams, istorijos, teigė K. Kopera.

Markovo gyventojai iš viso išgelbėjo 21 žydo gyvybę.
Markovo gyventojai iš viso išgelbėjo 21 žydo gyvybę.

K. Kopera teigė, kad nors ši tragedija sukrėtė miestelio apylinkes, kitos lenkų šeimos ir toliau gelbėjo žydus. Iš viso Markove išgyveno daugiau kaip dvi dešimtys nuo nacių slepiamų žydų. Pasak muziejaus atstovo, dvi šeimos iš šios vietovės gavo Pasaulio tautų teisuolių vardą.

1939 metais Markove gyveno apie 4300 lenkų ir apie 120 žydų. Daugumą žydų naciai išžudė, tik 21 išgyveno. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jie emigravo į JAV, Kanadą ir Izraelį.

Tarsi paprasta lenkiška troba su slėpiningu vidumi

Ulmų šeimos ir kitų lenkų, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių žydų atminimui skirtas muziejus įrengtas taip, kad kuo mažesnėje erdvėje galima būtų išeksponuoti kuo daugiau istorijos, aiškino K. Kopera.

Muziejus iš lauko pusės.
Muziejus iš lauko pusės.

„Tai tikrai labai nedidelė patalpa, bet ekspoziciją norintis apžiūrėti lankytojas turėtų tam numatyti apie tris valandas, – sakė jis. – Viskas išdėstyta tam tikrais blokais, tad turime pasakojimą apie prieškarį, lenkų ir žydų bendrą gyvenime Markove, apie vokiečių atėjimą ir Holokaustą, žmonių likimus, tiek lenkų, tiek žydų, kurie buvo susiję, o kartais ir kartu žūdavo, kaip Goldmanų ir Ulmų šeimos, kurias sujungė okupacija.“

Ulmų šeima, iš kurios niekas neliko gyvas.
Ulmų šeima, iš kurios niekas neliko gyvas.

Anot K. Koperos, muziejaus pastatas atspindi tam tikrą šios erdvės charakterį: iš lauko atrodo tarsi paprasta lenkiška troba, gana primityvi, o viduje ji slėpininga. Ten galima rasti pasakojimus apie lenkus, kuriems buvo kilusi grėsmė, bet jie vis tiek gelbėjo savo kaimynus žydus.

Slėpiningas muziejaus vidus.
Slėpiningas muziejaus vidus.

Tikrasis Ulmų namas, kuriame gyveno nacių išžudyta šeima, buvo išardytas jau po karo. „Tai kiek netipiška, kad vokiečiai nesunaikino pastatų per egzekuciją metu ar po jos, – sakė K. Kopera. – Namas buvo išardytas pokario metais. Tačiau visi daiktai, susijęs su Ulmų šeima, iki tol buvo išvogti. Daiktai, nuotraukos ir kitkas, kas dabar eksponuojama muziejuje, buvo išsaugoti kituose namuose, kur gyveno Juzefas Ulmas.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"