Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Žydų istorijos institute Varšuvoje – prisiminimai iš Vilniaus geto

 
Žydų istorijos instituto Varšuvoje direktorius prof. Pawelas Spiewakas.
Žydų istorijos instituto Varšuvoje direktorius prof. Pawelas Spiewakas. Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Lenkų prof. Pawelas Spiewakas teigė, kad Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacių okupacija vis labiau plėtėsi į Rytus, iš pradžių nebuvo aišku, ar tos žydų žudynės Paneriuose, Lietuvoje, buvo masinio žydų naikinimo Europoje pradžia, ar tik tos lokalios vietos įvykis. Kad naciai suplanavo išžudyti visus žydus, paaiškėjo vėliau.

Kaip pasakojo Žydų istorijos instituto Varšuvoje direktorius prof. Pawelas Spiewakas, nuo 1944 metų rugpjūčio pradėjo veiklą komisija, kuri tyrinėjo apie žydų genocidą dar nė nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui.

Liudijimų iš Lenkijos, taip pat ir Lietuvos, iš viso yra per aštuonis tūkstančius, dar keli šimtai dienoraščių iš tų laikų.

Didžiausiame Europoje Varšuvos gete gyveno apie 450 tūkst. žydų ir dauguma jų buvo nužudyti, išsigelbėjo tik apie 10 tūkst.

„Pati svarbiausia mūsų instituto dalis – puslapių įvairių dokumentų, skirtų žydų genocidui, puslapiai, – sakė profesorius. – Tai Ringelblumo archyvas, sukauptas Varšuvos gete.“

Ta medžiaga – dokumentai, ranka užrašyti liudijimai, nuotraukas, piešiniai – buvo renkama nuo 1940 iki 1942 metų. Šis archyvas buvo užkastas, o po Antrojo pasaulinio karo – rastas.

Dabar dalis šios medžiagos eksponuojama Žydų istorijos institute.

Viso yra išleisti 38 Ringelblumo archyvo tomai.

Išliko gyva

Žydų istorijos ekspozicijoje yra ir liudijimų apie Vilniaus getą. Vienas tokių – laiškas apie tai, kaip Paneriuose buvo žudomi žydai. Pasakojama, kad moteris liko gyva, nes ją pridengė negyvų žmonių kūnai. Tarp jų buvo ir nužudytas sutuoktinis bei sūnus. Tokiu būdu, atsidūrus po mirusiųjų kūnais, jai pavyko išsigelbėti.

Eksponuojamas originalus ranka užrašytas liudijimas: „Moteris atvyko į Vilnių ir išgyveno tik atsitiktinumo dėka: egzekucijos metu ji atsidūrė prispausta negyvų kūnų masės (tarp kurių buvo ir jos vyro, ir sūnaus kūnai), bet sugebėjo ištrūkti ir pasiekti miestą, ji vis dar dėvėjo drabužius, išgraužtus dezinfekcinių miltelių. Tokių pavyzdžių pasitaikydavo vis dažniau. Egzekucijos vykdavo Paneriuose.“

Kaip sakė P. Spiewakas, tuo metu Varšuvoje dar nebuvo aišku, ar tos žudynės Paneriuose buvo masinio žydų naikinimo Europoje pradžia, ar tik tos lokalios vietos įvykis. Kad naciai suplanavo išžudyti visus žydus, paaiškėjo vėliau.

Profesoriaus teigimu, tragiški su žydais susiję įvykiai prasidėjo nuo rytinio fronto. Lietuvoje žudant žydus dalyvavo ne tik vokiečiai, bet ir lietuviai, o Ukrainos teritorijoje – ukrainiečiai.

Didžiausiame Europoje Varšuvos gete gyveno apie 450 tūkst. žydų ir dauguma jų buvo nužudyti, išsigelbėjo tik apie 10 tūkst.

Apie visa tai profesorius pasakojo, kai Žydų istorijos institute Varšuvoje lankėsi grupė Lietuvos žurnalistų Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"