Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Vilniaus kunigas Zigfridas Oskaras Lopė

 
2018 08 18 15:41
Pagrindinėje nuotraukoje kunigo Z. O. Lopės atminimo lenta Suvalkų evangelikų liuteronų bažnyčioje
Pagrindinėje nuotraukoje kunigo Z. O. Lopės atminimo lenta Suvalkų evangelikų liuteronų bažnyčioje

1883 m. rugpjūčio 18 d. Varšuvoje gimė Zigfridas Oskaras Lopė, paskutinysis prieškario Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos kunigas.

Zigfridas Oskaras Lopė (Siegfried Oskar Loppe) gimė Vokietijos generalinio konsulato darbuotojo Gustavo Adolfo ir Otilijos Luizės (g. Lerch) Lopių šeimoje. Baigęs Varšuvos klasikinę gimnaziją, 1904–1910 m. studijavo teologiją ir filosofiją Dorpato (Tartu) universitete. 1911 m. kovo 19 d. Varšuvoje įšventintas kunigu, Zigfridas Oskaras Lopė paskirtas Suvalkų evangelikų liuteronų parapijos klebono padėjėju, 1912 m. administravo Vyžainių parapiją. 1913 m. gegužės 6 d. buvo išrinktas Suvalkų parapijos, su Augustavo ir Seinų filijomis, klebonu. Pirmojo pasaulinio karo metu, kaip ir daugelis Vokietijos pasienyje gyvenusių evangelikų, 1915 m. vasario 11 d. kunigas Zigfridas Oskaras Lopė su dalimi parapijiečių buvo ištremtas į Rusiją. Tų pačių metų balandžio 4 d. vedė Augustavo diecezijos superintendento Vladislovo Vernico (Władysław Wernitz, 1832–1917) anūkę Luizę Rink (Rinck). Šeima susilauks keturių vaikų.

Tremtyje Astrachanėje prie Volgos kunigas Zigfridas Oskaras Lopė subūrė įvairiatautę evangelikų liuteronų tremtinių parapiją ir jai vadovavo iki 1918 m. Po karo 1919–1921 m. kunigavo Lucko evangelikų liuteronų parapijoje Ukrainoje. Šios parapijos klebonu 1911–1915 m., iki tremties, ir 1918–1919 m., iki mirties nuo šiltinės, tarnavo jo vyresnysis brolis Zigmundas Augustas Lopė (Siegmund August Loppe, 1872–1919).

1921 m. kunigas Zigfridas Oskaras Lopė sugrįžo į Suvalkus, šalia tarnystės parapijoje 1922 m. liepos 10 d. buvo paskirtas Lenkijos kariuomenės kapeliono padėjėju ir iki 1924 m. rūpinosi Suvalkų krašte dislokuotų karių evangelikų sielovada. 1931 m. lapkričio 9 d. už nuopelnus kuriant nepriklausomą Lenkijos valstybę buvo apdovanotas auksiniu kryžiumi.

Neilgai trukus po to, kai 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, sovietų valdžia ėmėsi nacionalizuoti Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos nuosavybę. 1941 m. pradžioje kunigas Zigfridas Oskaras Lopė ir dauguma Vilniaus evangelikų liuteronų iš sovietų okupuotos Lietuvos „repatrijavo“ į Vokietiją.1924–1941 m. kunigas Zigfridas Oskaras Lopė tarnavo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos klebonu, tarp kitų pareigų jam teko rūpintis ir vokiška parapijos mokykla. 1937 m. balandžio 30 d. buvo išrinktas Vilniaus diecezijos senjoru. 1939 m. spalio 27 d. Lietuvai atgavus Vilnių, kunigas Zigfridas Oskaras Lopė ir Vilniaus evangelikų liuteronų parapija su beveik pusantro tūkstančio tikinčiųjų perėjo į Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos pavaldumą: 1939 m. lapkričio 12 d. parapiją aplankiusiems LELB Konsistorijos prezidentui Kristupui Gudaičiui ir kunigui Jonui Pauperui, Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos patarėjui evangelikų bažnyčių reikalams, kunigas Zigfridas Oskaras Lopė įteikė parapijos prašymą oficialiai įtraukti ją į Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios struktūras; prašymui po dviejų dienų pritarta LELB Konsistorijos posėdyje Kaune.

1941 m. birželio 1 d. Bromberge (dab. Bygdoščius, Lenkija) kunigas Zigfridas Oskaras Lopė buvo sulaikytas gestapo ir, apkaltintas antivokiška veikla bei bendrininkavimu su įkalintu Lenkijos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu dr. Julium Burše (Juliusz Bursche, 1862–1942), kalintas įvairiuose kalėjimuose ir lageriuose, o 1942 m. birželio 12 d. išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą, iš kurios karo pabaigoje 1945 m. balandžio 29 d. išlaisvino amerikiečiai.

Po karo kunigas Zigfridas Oskaras Lopė su šeima pasiliko Vokietijoje. 1947–1953 m., iki pensijos, kunigavo Dortmundo-Berghofeno parapijoje (Šiaurės Reinas-Vestfalija), skelbė memorandumus dėl sovietų uždarytos ir niokojamos Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios.

Sulaukęs septyniasdešimt ketverių, kunigas Zigfridas Oskaras Lopė mirė 1957 m. rugsėjo 21 d. Dortmunde.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir griuvus „geležinei uždangai“, kunigo Zigfrido Oskaro Lopės palikuonys ne kartą lankė 1988 m. lapkričio 19 d. atsikūrusią Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją, atvežė vertingų dovanų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"