Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėtojai tikisi rasti švenčiausią jos vietą

 
2018 07 22 19:35
pixabay.com nuotrauka

Archeologų komanda, trečius metus grįžtanti tyrinėti Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso, šiemet tikisi aptikti svarbiausią ir švenčiausią jos vietą – pakylą su kolonomis, iš kurios buvo skaitoma Tora.

Archeologas Justinas Račas BNS sakė, kad esminis tyrinėtojų tikslas šiemet – patikslinti buvusios Didžiosios sinagogos vietą, nustatyti kiemą, toliau tyrinėti ritualinių pirčių – mikvų – kompleksą. Pernai archeologai jau baigė vienos iš pirčių tyrimus, aptiko sinagogos laiptinę, vieną kampą.

„Bandysime pačios sinagogos viduje žiūrėti, kiek dabartinis stovintis darželis yra pažeidęs sinagogą, paties darželio viduje, – kalbėjo J. Račas. – Centrinėje Didžiosios sinagogos dalyje buvo vadinamoji bima – keturios didžiulės kolonos su pakyla. Tai – pati švenčiausia sinagogos vieta. Būtent šios vietos atidengimą žiūrėsime, kiek ji yra išlikusi“.

Šiuo metu jau atidengta pernai jau tyrinėta mikva bei sinagogos kampas, likusius tyrimus, taip pat ir pastato viduje, archeologai tikisi užbaigti iki kitos savaitės pabaigos.

Visi minėti objektai yra buvusiame požeminiame žydų šventovės aukšte – tyrinėtojai tikisi, kad sovietmečiu sulyginus sinagogą su žeme bei ant jos pastačius mokyklą, svarbiausias požeminis aukštas išliko iš esmės nepaliestas.

Vilniaus savivaldybė jau anksčiau pranešė, kad baigus tyrimus, vyks dirbtuvės, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo pristatymui, vėliau ketinama sutvarkyti aplinkinę teritoriją.

Vilniaus vadovai ne kartą užsiminė, kad šiuo metu tuščią pastatą, iš kurio pernai buvo iškeltas pradinė mokykla, ateityje ketinama nugriauti – meras Remigijus Šimašius neatmetė, kad bent dalis buvusios sinagogos galėtų būti atstatyta.

Planų atstatyti buvusią žydų šventovę turi viešoji įstaiga „Šiaurės Jeruzalė“, vienijanti verslininkus, litvakus iš Lietuvos, Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Valstijų. Jos atstovas, buvęs bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis yra sakęs, kad įstaiga privačiomis lėšomis siektų atstatyti vieną sinagogos frontonų, Vilniaus Gaono gyvenamąjį namą, Mato Strašūno biblioteką.

Šį ketvirtadienį vilniečiai galėjo pabendrauti su archeologais ir pamatyti laikiną archeologinių radinių ekspoziciją, tai jie galės padaryti ir ateinantį ketvirtadienį, tuo metu trečiadienį vyks pažintinės ekskursijos su gide apie Vilniaus Didžiąją sinagogą.

Savivaldybė informavo, kad šiuo metu ieško nuomininkų beveik 1000 kv. m ploto buvusios švietimo įstaigos pastatui. Būsimiesiems nuomininkams keliama sąlyga – užsiimti inovatyvia kultūros, meno, edukacijos veikla, organizuoti kūrybines dirbtuves. Patalpos gali būti skaidomos į dalis, sutartys būtų sudaromos iki 2020-ųjų, kuomet buvusią mokyklą planuojama griauti.

Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. 1903 metais tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 metais Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis– darželis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"