Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Tarpukario emigrantų palikuonys ieško lietuviškų šaknų

 
2018 04 04 14:30
Miškinių
šeimyna 1930 metais. Viduryje stovi Uršulė Jauniškytė, 1932 metų rugsėjo 17
dieną Brazilijoje ištekėjusi už Stanislavo Miškinio / 
Miškinių šeimyna 1930 metais. Viduryje stovi Uršulė Jauniškytė, 1932 metų rugsėjo 17 dieną Brazilijoje ištekėjusi už Stanislavo Miškinio /  Camilos Michquinis nuotrauka

Pastaruoju metu gana madinga ieškoti savo protėvių bei aiškintis savo kilmę. Archyvuose nuolat apstu žmonių, vartančių vienos ar kitos vietovės metrikų knygas, o genealoginius medžius sudarančioms įmonėms darbo tikrai netrūksta. Prisikasti prie savo šaknų ir surasti gyvąjį ryšį mėgina ir svetur gyvenantys žmonės, lietuvių išeivių palikuonys.

Antra pagal dydį lietuvių bendruomenė tarpukariu po Čikagos buvo bendruomenė Brazilijoje. Anuomet čia atvyko apie 35 tūkst. lietuvių, neskaičiuojant dar anksčiau čia atsikėlusių litvakų, o po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos į Braziliją pasitraukė dar daugiau asmenų.

Norinčiųjų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę srautai nemažėja, visus pilietybės prašytojus mes stengiamės burti po bendruomenės skėčiu.

„Tikslių skaičių, kiek šiuo metu Brazilijoje gyvena lietuvių kilmės žmonių neturime (tokios statistikos tiesiog nėra), bet, įvertinus, jog kalbame jau apie trečią ir ketvirtą emigrantų palikuonių kartas, ir tai, kad šeimos Brazilijoje yra nemažos, drįstume spėti, kad lietuvių kilmės žmonių Brazilijoje gyvena per 300 tūkst.,“ – LŽ teigė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe.

XIX amžiaus pabaigoje Brazilijoje buvo panaikinta vergovė. Natūralu, kad atsirado naujos darbo jėgos poreikis, ypatingai cukranendrių ir kavos plantacijose. Brazilijos institucijos aktyviai kvietė darbo jėgą iš Europos.

Dauguma į Braziliją atvykusių lietuvių apsistojo tuomet sparčiai augančiame San Paule. Ten pradėjo veikti ir pagrindinės lietuvių organizacijos, klubai, šokių kolektyvai, skautai, kalbos mokykla bei choras. San Paule galima rasti ir Lietuvos gatvę.

Laura Tupe LŽ tvirtino, kad visi lietuvių palikuonys žino, jog jų seneliai ar proseneliai atvyko iš Lietuvos, tačiau tų, kurie ieško ryšio su Lietuva, motyvai ir priežastys būna skirtingos.

„Mes susiduriame su įvairiomis situacijomis. Vieni ieško giminių dėl ryšio su Lietuva ir artimaisiais palaikymo, kiti domisi tik Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu. Lietuvos generalinis konsulatas San Paule galėtų patvirtinti tik tai, kad norinčiųjų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę srautai nemažėja, visus pilietybės prašytojus mes stengiamės burti po bendruomenės skėčiu, kviečiame pažinti Lietuvą,“ – sakė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule.

Nors San Paule lietuvių bendruomenė – didžiausia visoje Brazilijoje, vis dėlto lietuvių, ieškojusių laimės svetur, palikuonys yra išsibarstę po visą šalį.

Saldainių fabrikas

Brazilijoje gyvenanti lietuviškų šaknų turinti Camila Michquinis kreipėsi į LŽ redakciją, prašydama pagalbos, ieškant savo artimųjų. Ji taip pat pasidalino iš Lietuvos emigravusių prosenelių istorija.

Camilos prosenelis Stanislavas Miškinis į Braziliją atvyko tarpukariu, būdamas dar labai jaunas. Jis turėjo tarnauti armijoje, tačiau jo tėvai, gyvendami Pirmojo pasaulinio karo gyvais atsiminimais ir baimindamiesi naujo konfliktas, nutarė keliauti į kitą šalį ir joje kurtis savo gerbūvį. Camilos promočiutė Uršulė Jauniškytė į Braziliją atvyko paskui savo sužadėtinį, idant įsimylėjėliai galėtų susituokti.

Camila tvirtina nežinanti, kuo jos prosenelis Stanislovas su šeimyna vertėsi Lietuvoje, tačiau žino, kad promočiutė Uršulė Jauniškytė turėjo du brolius ir tris seseris bei buvo kilusi iš Zarasų rajone esančio Degučių kaimo.

Įsikurti Brazilijoje atvykėliams lengva nebuvo dėl kalbos barjero, tačiau nėra nieko neįmanomo – šeimyna kalbą išmoko. Atvykus į Braziliją planuota įsigyti kažkiek žemės ir užsiimti žemdirbyste.

Atvykėliai įsikūrė Barao de Cotegipe mieste, esančiame Pietu Rio Grandės valstijoje. Už iš Lietuvos atsivežtus pinigus jie nusipirko žemės, kaip ir planavo. Neilgai trukus lietuviai Brazilijoje pradėjo prekiauti saldainiais – verslui augant jie atidarė saldainių fabriką, tačiau šiam dar labiau plečiantis šeima turėjo persikelti į kitą miestą. Kartu praplėtė verslą – pradėjo gaminti ne tik saldainius, bet ir gaminti gaiviuosius gėrimus.

Camila apie lietuvišką kilmę žinojo nuo mažų dienų, tačiau detalės ją sudomino neseniai, sukūrus savo šeimą, idant galėtų perduoti šias žinias savo vaikams.

Jei jūsų giminė kilusi iš Zarasų rajone esančio Degučių kaimo ar esate kažkaip susiję su iš to krašto kilusiais Miškiniais arba Jauniškiais, prašome, kreiptis į LŽ redakciją el.paštu portalas@lzinios.lt ir mes suteiksime Camilos Michquinis kontaktus. Ačiū

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"