Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Suomijos įlankoje aptiktas „Prezidentas Smetona“

 
2017 07 04 14:03
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Lietuva artėjančio valstybės šimtmečio proga turės dar vieną simbolinę dovanėlę: prieš kelias dienas mūsų tyrėjai Estijos teritoriniuose vandenyse netoli Talino pagaliau rado tarpukario laivą „Prezidentas Smetona“.

Išskirtiniame interviu „Lietuvos žinioms“ šiuo metu Suomijos įlankoje tęsiantis ekspediciją ir kitų lietuviškų laivų-skenduolių ieškantis Klaipėdos universiteto akademikas, archeologas Vladas Žulkus teigė, jog pirmojo šalies karo laivo radimas yra svarbus.

„Tai yra mūsų istorijos dalis, tautinės savimonės, jūrinio identiteto detalė, todėl džiaugiamės, jog pagaliau pavyko „Prezidentą Smetoną“ rasti. Jis guli apie 80 metrų gylyje, apie 10 jūrmylių nuo kranto. Bijojome, kad apskritai negalėsime vykdyti paieškų dėl prastų oro sąlygų, tad išnaudojome pirmą pasitaikiusią progą. Tai yra tas laivas, kurio taip ilgai ieškojome“, – pasakojo mokslininkas.

Istorinė atmintis

Vienintelis tarpukario Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ pagrįstai laikomas vienu ryškiausių mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, simbolių.

1918 metais Lietuvai atkūrus valstybę ir 1923-iaisiais susigrąžinus Klaipėdos kraštą, teko pradėti kloti jūrinės šalies ateities pamatus. Šiuo istoriniu tarpsniu išskirtinį vaidmenį atliko už 289 tūkst. litų 1927 metais įsigytas vokiškas minininkas M 59, kuriam buvo suteiktas „Prezidento Smetonos“ vardas.

Iš pradžių šiuo laivu kaip plaukiojančia tvirtove naudojosi pasieniečiai – trukdė kontrabanda gabenti prekes. 1933-iaisiais „Prezidentas Smetona“ buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai. Dvejus metus jame montuota papildoma ginkluotė, ir jau 1935-aisiais minininkas pirmą kartą išplaukė į jūrą su tais pačiais metais įkurtų karinių jūrų pajėgų vėliava.

Šis laivas buvo ir paties prezidento Antano Smetonos jachta – tuo tikslu laivagalyje įrengta speciali kajutė. Tikėtasi, jog karo laivu tuometis Lietuvos vadovas plauks vizitų į užsienio šalis, bet ar taip buvo, neaišku. Žinoma tik tiek, kad prezidentas ne kartą yra lankęsis jo vardu pavadintame minininke.

„Tai buvo pirmas karo laivas atkurtoje Lietuvos valstybėje. Ir didžiausias. Jo uostas buvo Šventojoje. Būtent šį uostą 1940 metais blokavo sovietinių okupantų torpediniai karo laivai ir „Prezidentas Smetona“ perėjo sovietų žinion. Kelis kartus keistas jo pavadinimas: paskutinis – „Korall“. Per Antrąjį pasaulinį karą minininkas į Lietuvą nebebuvo grįžęs“, – pasakojo V. Žulkus.

1945 metų sausį laivą Suomijos įlankoje nuskandino sprogusi jūrinė mina arba vokiečių povandeninio laivo torpeda.

Rado naktį

Į dar vieną bene garsiausio Lietuvos laivo-vaiduoklio paieškas lietuvių mokslininkų, istorikų, profesionalių narų ir žurnalistų komanda leidosi birželio 27-ąją. Iš Klaipėdos uosto ekspedicija išplaukė KU mokomuoju burlaiviu „Brabander“. Kelionėje dalyvauja ir svečias iš Čikagos: laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Tado Daugirdo anūkas Jonas Nekus.

Tautiečių bandymai rasti „Prezidentą Smetoną“ iki šiol priminė laivo vaiduoklio paieškas. 2008 metais estų kolegos klaipėdiečiams pranešė, kad aptiko pirmąjį Lietuvos karo laivą už keliasdešimties jūrmylių nuo Talino. Vėliau paaiškėjo, jog tai ne tas laivas. Po metų lietuviai patys išsiruošė į ekspediciją. Jau manė suradę „Prezidentą Smetoną“ kitoje vietoje, bet išanalizavus sonaro rodmenis tapo aišku, kad ir vėl prašauta pro šalį. Dabar buvo remiamasi naujausiais estų mokslininkų duomenimis.

„Jų patikimumas – 90 procentų. Turime Estijos jūrų muziejaus tyrinėtojo Vello Masso atsiųstą laivo nuotrauką, darytą sonaru“, – pasakojo V. Žulkus.

Nuplaukus į Estijos teritorinius vandenis tyrėjus pasitiko itin nepalankios oro sąlygos.

„Labai banguoja, todėl tik pasitaikius progai ėmėmės paieškų. Su Estijos atstovais buvo sutarta, jog mes į spėjamas skenduolių vietas nenersime, tad naudojame modernius mūsų Karinių jūrų pajėgų aparatus, sonarus. Jie skenuoja Baltijos jūros dugną ir nuotoliniu būdu siunčia aukštos kokybės nuotraukas. Jomis remiantis jau nebeabejojame, kad galų gale radome „Prezidentą Smetoną“. Paieškos vyko nuo 22 val. vakaro sekmadienį iki 4 ryto pirmadienį. Naktys čia trumpos, šviesios“, – telefonu iš burlaivio „Brabander“ vakar komentavo prof. V. Žulkus.

Anot jo, „Prezidentas Smetona“ guli ant kylio, iš dugno kyšo apie 10 metrų aukščio konstrukcijos.

„Torpeda pataikė į laivo priekį, tad ši dalis – sulaužyta, sunku net bendrą laivo ilgį išmatuoti. Tačiau relikto būklė – nebloga. Prieš metus buvo minčių pamėginti iškelti kokią laivo detalę, tačiau bent šios ekspedicijos metu tokia galimybė nesvarstoma. Turime daugybę nuotraukų, yra filmuojamas dokumentinis filmas apie šią ekspediciją. Į uostamiestį sausuma turėtumėme grįžti liepos 11-ąją, o burlaivis „Brabander“ tęs kelionę į Suomiją, Kotką, kur dalyvaus regatoje „The Tall Ships Races“, – pasakojo mokslininkas.

Ekspediciją į Suomijos įlanką finansavo Vyriausybės kanceliarija iš Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimo programos bei skyrė 9 tūkst. 550 eurų. Grįžus iš kelionės planuojama sukurti bei kitais metais parodyti dokumentinį filmą.

Akiratyje – keturi laivai

Vakar telefonu bendraudamas V. Žulkus pasidžiaugė, kad netoli „Prezidento Smetonos“ ekspdedicijos dalyviams pavyko rasti dar vieną skenduolį: 1939 m. per didžiulę audrą užplaukusį ant uolų ir sudužusį garlaivį „Panevėžys“.

Nuleidus sonarą į apie 80–90 metrų gylį tikimasi rasti ir 1941 m. nuskendusius „Kretingą“ bei „Uteną“, taip pat garlaivius. Jie Antrojo pasaulinio karo metais naudoti jau sovietų. Pirmasis laivas gabeno kumpius, dešras ir rusišką degtinę į sovietinį karo laivą flagmaną ir arba buvo subombarduotas vokiečių aviacijos, arba sprogo, susidūręs su mina. O „Utena“ plukdė amuniciją ir automobilius: šį laivą paskandino jūrinė mina.

„Tiksliai identifikavus konkrečius laivus bus galima kreiptis į Estijos valdžios institucijas dėl teisinės šio marinistinio paveldo apsaugos“, – pridūrė V. Žulkus.

Lietuvos tyrėjų komandai prieš kelias dienas pirmą kartą pavyko išvysti įžymųjį tarpukario laivą, nuskandintą dar 1945 m./Redakcijos archyvo nuotrauka.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"