Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Sovietų lyderis Leonidas Brežnevas vartojo daug migdomųjų ir raminamųjų

 
2018 06 11 12:27
Sovietų vadovas Leonidas Brežnevas (1906-1982) sveikina minią Maskvos Raudonojoje aikštėje.
Sovietų vadovas Leonidas Brežnevas (1906-1982) sveikina minią Maskvos Raudonojoje aikštėje. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Vokietijoje išleistoje knygoje pasakojama apie vėlyvojo sovietmečio vadovą – SSRS Komunistų partijos Centro Komiteto (CK) generalinį sekretorių Leonidą Brežnevą. Be kita ko, teigiama, kad jis svajojo tapti aktoriumi, o vadovaudamas sovietų valstybei ir dėl to jausdamas didelę įtampą, be saiko vartojo migdomuosius bei raminamuosius vaistus, todėl, galima sakyti, kad buvo narkomanas.

Knygos, pavadintos „Leonidas Brežnevas – valstybės veikėjas ir aktorius Stalino šešėlyje“, kuri pateikiama kaip biografija, autorė – vokiečių istorikė, Bremeno universiteto Rytų Europos tyrimų centro direktorė Susanne Schattenberg.

Per interviu „Radio Svoboda“, ji sakė, kad pirmose dalyse aprašo Stalino laikus. Jie svarbūs, norint suprasti, kas buvo L. Brežnevas. Ir kad jis išėjo iš Stalino šešėlio.

Per tyrimą istorikė įsitikino, kad L. Brežnevas nuolat būdavo streso būsenoje. Todėl jis blogai jautėsi.

Norėjo būti aktoriumi

Klausiama, kokios sovietų vadovo savybės labiausiai nustebino, S. Schattenberg sakė: „Aktorystė. Vaikystėje jis svajojo tapti aktoriumi, jaunystėje kartu su seserimi ir broliu dalyvavo teatro pastatymuose ir papildomai užsidirbdavo teatre kaip statistas.“

Istorikės teigimu, savo memuaruose bendradarbiai prisimena, kad septintame ir aštuntame dešimtmetyje L. Brežnevas mėgdavo užsilipęs ant kėdės deklamuoti rusų poeto Sergejaus Jesenino eilėraščius.

Kitoks, negu N. Chruščiovas

Tyrėja mano, kad viena iš priežasčių, kodėl L. Brežnevas ilgai išbuvo valdžioje, – asmeninės savybės.

„Kai kurie jo konkurentai įsitikinę, kad CK generaliniu sekretoriumi tapo atsitiktinai, jog tai buvo nelaimingas atvejis, kad jis taip ilgai liko poste, – sakė S. Schattenberg.

Vokiečių istorikės nuomone, L. Brežnevas domėjosi šalies problemomis, mokėjo klausytis žmonių, užduodavo daug klausimų, buvo gana demokratiškas. Ir kad tai buvo svarbu po Nikitos Chruščiovo, kuris paskutiniu vadovavimo laikotarpiu vis labiau terorizavo aplinkinius. Jis viešai aprėkdavo ir iškeikdavo paskutiniais žodžiais, netikėtai atleisdavo iš pareigų, laužė karjeras, žodžiu, sėjo baimę. N. Chruščiovo bijojo Politinio biuro nariai, apie kuriuos jis sakė, kad tai – tik senukų krūva ir visus juos reikia išvaikyti.

Nuotrauka, daryta 1963 metų balandį Krasnodare. Sovietų lyderis Nikita Chruščiovas (dešinėje) ir būsimas vadovas Leonidas Brežnevas (kairėje) su Kubo prezidentu Fideliu Castro ir kitais asmenimis.
Nuotrauka, daryta 1963 metų balandį Krasnodare. Sovietų lyderis Nikita Chruščiovas (dešinėje) ir būsimas vadovas Leonidas Brežnevas (kairėje) su Kubo prezidentu Fideliu Castro ir kitais asmenimis.

Vengė nuteikti prieš save

Manoma, kad L. Brežnevas neturėjo lyderio išvaizdos, nieko ryškaus, ypatingo. Net kai atleisdavo žmones iš pareigų, nors ir formaliai, klausdavo sutikimo. Po to parūpindavo kitus gerus postus, taip pat tuo, kad jie ir jų vaikai turėtų butus, pasakojo istorikė.

Tokiu būdu jis vengdavo nuteikti prieš savo žmones, bet to, tai buvo preventyvios priemonės išvengti naujo galimo pučo, mano knygos autorė.

Atsiliepė Stalino laikai

„Stalino laikai yra svarbūs, kad galima būtų suprasti L. Brežnevą. Tai, ką patyrė Stalino laikais, atsiliepė tada, kai pats buvo CK generalinis sekretorius, – sakė S. Schattenberg. – Manau, kad jis visą gyvenimą kovojo su Stalino šešėlio įtaka ir galiausiai nuo jos išsivadavo.“

Tačiau, kaip teigė istorikė, tuo metu daug kas Vakarų pasaulyje kalbėjo, kad L. Brežnevas yra stalinistas, kad vėl kelia Staliną ant pjedestalo. Vis vis dėlto ji mano, kad jis nenorėjo ir neketino Stalino reabilituoti, kad tą laikotarpį laikė nežmogišku, jog jis pasibaigė niekada negrįš. Manė, kad tokiais metodais vadovauti negalima.

Sovietų ir Kubos lyderių Leonido Brežnevo bei Fidelio Kastro susitikimas Maskvoje 1977 metų balandžio 6 dieną.
Sovietų ir Kubos lyderių Leonido Brežnevo bei Fidelio Kastro susitikimas Maskvoje 1977 metų balandžio 6 dieną.

Stresas ir vaistai

Per tyrimą istorikė įsitikino, kad L. Brežnevas nuolat būdavo streso būsenoje. Todėl jis blogai jautėsi.

„Kalbant apie L. Brežnevo sveikatą, įdomu, kad jis neturėjo infarktų ar insultų, kaip buvo manoma Vakaruose. Tačiau galima sakyti, kad buvo narkomanas, nes vartojo labai daug migdomųjų, atpalaiduojančių, raminančių vaistų“, – pasakojo S. Schattenberg.

Anot knygos autorės, šios problemos L. Brežnevui kilo, kai jis dar buvo gana jaunas. Vėliau jos tik paaštrėjo. Ypač tada, kai teko užsiimti užsienio politika. „Jam būdavo sunku atlaikyti stresą“, – sakė S. Schattenberg.

Turistams patinka fotografuotis prie Berlyno sienos, ant kurios pavaizduotas sovietų lyderio Leonido Brežnevo (kairėje) ir Rytų Vokietijos vadovo Ericho Honeckerio (dešinėje).
Turistams patinka fotografuotis prie Berlyno sienos, ant kurios pavaizduotas sovietų lyderio Leonido Brežnevo (kairėje) ir Rytų Vokietijos vadovo Ericho Honeckerio (dešinėje).

Valdžią dalijosi su J. Andropovu

Istorikės nuomone, L. Brežnevas nebijojo Jurijaus Andropovo ir nelaikė jo konkurentu.

„1967 metais L. Brežnevas paskyrė jį į KGB pirmininko postą. Sudarė paktą, pagal kurį jie pasidalijo valdžią. J. Andropovas užsiėmė disidentais. L. Brežnevas nenorėjo to daryti ir nenorėjo gilintis, apie ką mąsto tie kitaminčiai. Jis džiaugėsi, kad yra toks žmogus, kaip J. Andropovas, kuris ėmėsi šio „purvino“ darbo“, – pasakojo knygos autorė.

Istorikė mano, kad sprendimą, jog Sovietų Sąjungą 1979 metų gruodžio 25 dieną įves karines pajėgas į Afganistaną, L. Brežnevas priėmė ne savarankiškai, o dėl J. Andropovo įtakos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"