Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Sostinės širdyje – ir Barboros Radvilaitės pėdsakai?

 
2018 05 08 14:28
"Ši iš smiltainio pagaminta detalė - puikiausias įrodymas, kad čia stovėjo Radvilų rūmai", - sakė tyrimams vadovavęs archeologas Ignas Sadauskas. - Iš P. Rosio piešinio akivaizdu, kad tai rūmų fasado dalis."
"Ši iš smiltainio pagaminta detalė - puikiausias įrodymas, kad čia stovėjo Radvilų rūmai", - sakė tyrimams vadovavęs archeologas Ignas Sadauskas. - Iš P. Rosio piešinio akivaizdu, kad tai rūmų fasado dalis." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Keturis mėnesius buvusios sostinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje dirbę archeologai jau gali tiksliai pasakyti, kad jie atkasė buvusių Radvilų rūmų fragmentus. Tyrimams vadovavęs archeologas Ignas Sadauskas, paklaustas, ar būtent šiuose rūmuose Barbora Radvilaitė susitikinėjo su Žygimantu Augustu, sakė, jog tokia tikimybė tikrai yra – ir metai, ir vieta atitinka.

Iš miesto centro iškėlus 1939 – 2013 metais veikusią ligoninę, UAB „Vastint Lithuania“ planuoja šioje teritorijoje vystyti mišrios paskirties kvartalą. Prieš pradedant statybas UAB archeologijos projektų centrui „Antiqua“ buvo užsakyti tyrimai. Kasinėjimai radinių gausa nustebino archeologus.

Apgriuvę Radvilų rūmai XVIII amžiaus pabaigoje. Pjetro de Rosio piešinys.
Apgriuvę Radvilų rūmai XVIII amžiaus pabaigoje. Pjetro de Rosio piešinys.

„Kol kas dar ne viskas suskaičiuota, bet radinių turėsime apie 10 tūkst. Visi jie keliaus į Lietuvos nacionalinį muziejų, – pasakojo septynerių metų archeologinių tyrimų praktiką turintis I. Sadauskas. – Radome daug buitinės keramikos šukių, pypkių, raktų, monetų, stalo įrankų, žiedų apyrankių. Daugumą koklių galima drąsiai sieti su Radvilomis, nes ant jų matyti Radvilų inicialai, herbai.“

Iš dingusio Vilniaus

Gana retas ir archeologus nustebinęs radinys – smiltainio detalė iš rūmų fasado. „Pavarčius Vlado Drėmos knygą „Dingęs Vilnius“, iš Pjetro de Rosio XVIII amžiaus Radvilų rūmų piešinio akivaizdu, kad ji buvusi ties trečiu rūmų auštu, ties karnizu“, – sakė I. Sadauskas.

Kad čia stovėję Radvilų rūmai, pasak archeologo, jau seniai buvo žinoma iš XVIII – XIX amžiaus pradžios Vilniaus planų, kuriuose rūmai buvo tiksliai pažymėti. „Ne tik rūmai, bet ir visa valda su kitais statiniais. Be to, 2012 metais buvo vykdyti mažos apimties žvalgomieji darbai.

Jau tada šurfuose ir žvalgomosiose perkasose buvo aptikti grindinio, krosnies kampai. Dabartiniai tyrimai visapusiškai patvirtino čia buvus ne šiaip kokį nors XVII amžiaus statinį, o rūmus“, – sakė pašnekovas.

Kaip pasakojo archeologas, rūmai buvę įspūdini. Iš viso šioje teritorijoje (tarp dabartinių Žygimantų, Radvilų ir Tilto gatvių) būta 14 pastatų, keturi tvenkiniai, itališko stiliaus sodas su gėlynais. „Tai, ką mes atkasėme, be jokių abejonių buvo pagrindinis, reprezentacinis rūmų pastatas, o arčiau Neries stovėjo arklidės, – sakė archeologas. – Atradome pirmo aukšto patalpas, jos buvo ūkinės paskirties. Tai įrodo aptiktų dviejų krosnių apatinės dalys, grindų raštas.

Dar radome dvi vidinių patalpų kolonas, XVI amžiaus pabaigos – XVII amžiaus pradžios koklių fragmentų. Dviejose vietose aptikome pamatų fragmentų. Ir mano, ir architektūros eksperto Roberto Zilinsko manymu, tai buvo arkiniai pamatai. Jie Lietuvoje ir pasirodė XVII amžiaus pradžioje. Pagal mūrijimo technologiją, plytų matmenis galima teigti, kad tai pati XVII amžiaus pradžia.“

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Radvilos reprezentacinius rūmus pasistatė XVI amžiuje. Šie rūmai buvo pagrindinė Biržų – Dubingių Radvilų rezidencija iki paskutinės paveldėtojos Liudvikos Karolinos Radvilaitės mirties.

Nors tarp radinių yra nemažai žiedų, papuošalų, Ignas Sadauskas jų nesieja su kokiu nors konkrečiu Radvila ar tuo labiau Barbora Radvilaite.

Atkasti fragmentai – jau vėlesnių, XVII amžiaus pastato. V. Drėma šiuos rūmus yra taip aprašęs: „… rūmai buvo dideli, trijų aukštų, puošnūs, vieningo italų manierizmo stiliaus. Iš rytų pusės juos supo didelis itališko tipo sodas, pakraščiais apsodintas liepomis ir eglėmis, o viduryje obelų ir vyšnių alėjomis. Centre buvo įvairiausiais gėlynais apsupti keturi tvenkiniai.

Vakarinėje Radvilų rūmų dalyje buvo platus ūkinis kiemas, apstatytas mediniais dvariškių namais, arklidėmis, buvo svirnas, bravoras ir kiti ūkiniai pastatai. Dar toliau, ant vienos kalvos, kilo Marijos Snieginės bažnyčia ir karmelitų vienuolyno mūrai.“

Buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje atkasta pietinė rūmų dalis. Po žeme atsidūręs rūmų pirmasis aukštas. Storiausias kultūrinis sluoksnis - 2,5 metrų.Alinos Ožič nuotrauka
Buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje atkasta pietinė rūmų dalis. Po žeme atsidūręs rūmų pirmasis aukštas. Storiausias kultūrinis sluoksnis - 2,5 metrų.Alinos Ožič nuotrauka

Puošnūs, vieningo italų manierizmo stiliaus, trijų aukštų rūmai su cilindriniu bokštu kampe per 1655–1661 metų karą su Maskva buvo apgriauti, XVIII amžiuje galutinai apleisti. „Iš istorinių šaltinių žinoma, kad carinė valdžia 1828 metais rūmus pardavė kaip statybinę medžiagą. Jie buvo išardyti, tačiau yra daug sienų likučių. Minėtą įspūdingą fasado detalę mes radome griuvėsių sluoksnyje“, – pasakojo I. Sadauskas.

Atkastos pirmo rūmų aukšto grindys.Igno sadausko nuotrauka
Atkastos pirmo rūmų aukšto grindys.Igno sadausko nuotrauka

Stebuklingai išlikę

Archeologą nustebino vien tai, kad šių rūmų apatinis aukštas apskritai išliko. „Juk matyti, kad sovietmečiu per mūrą negailestingai nutiesta šiluminė trasa, kiti inžineriniai tinklai, be to, šioje vietoje vyko intensyvios statybos. XIX amžiuje čia buvo pastatytas ir šimtą metų stovėjo pastatas su skliautiniu rūsiu. Po Antrojo pasaulinio karo nugriautas. Jis gana gerai matomas 1917 metų nuotraukoje, darytoje iš vokiečių žvalgybinio lėktuvo“, – sakė jis.

Iš archeologų radinių.Igno Sadausko nuotrauka
Iš archeologų radinių.Igno Sadausko nuotrauka

Nors tarp radinių yra nemažai žiedų, papuošalų, I. Sadauskas jų nesieja su kokiu nors konkrečiu Radvila ar tuo labiau Barbora Radvilaite. „Deja, tie papuošalai labai paprasti. Kodėl nėra vertingų, paaiškinti labai paprasta. Juk Maskvos karo metu rūmai smarkiai nukentėjo. Radvilos žinojo, kad link Vilniaus artėja maskvėnų kariuomenė, tad, suprantama, visus vertingus giminės daiktus, brangenybes išsivežė“, – pasakojo pašnekovas.

Šalia sovietmečiu nutiestos, cementu dengtos šiluminės trasos archeologai surado puikiai išsilaikiusią grindų dangą.Igno Sadausko nuotrauka
Šalia sovietmečiu nutiestos, cementu dengtos šiluminės trasos archeologai surado puikiai išsilaikiusią grindų dangą.Igno Sadausko nuotrauka

Ar reikia tirti toliau?

Paklausus, ar galima tikėtis dar daugiau radinių, archeologas tuo neabejojo. „Jei tęstume tyrimus į šiaurės pusę, jų tikrai būtų. Grindiniai rodo, kad statiniai tęsiasi būtent į šią pusę. Ten kasinėjant tikrai irgi aptiktume radinių. Apie rūmus sužinotume dar daugiau. Galbūt atrastume ir pirmųjų, XVI amžiaus rūmų fragmentų.

Ornamentuota smiltainio detalė, Igno Sadausko spėjimu, stovėjusi ties trečiu rūmų fasado aukštu, ties karnizu.Alinos Ožič nuotrauka
Ornamentuota smiltainio detalė, Igno Sadausko spėjimu, stovėjusi ties trečiu rūmų fasado aukštu, ties karnizu.Alinos Ožič nuotrauka

Kol kas radome tik XVII amžiaus, perstatytų rūmų fragmentų, – pasakojo I. Sadauskas. – Bet ar reikalingi tolimesni tyrimai, spręs Kultūros paveldo departamentas (KPD), kuriam ir pateikiau visą tyrimų informaciją. KPD vertinimo taryba artimiausiu metu įvertins radinių vertę, paveldosauginę reikšmę ir nuspęs atidengtų fragmentų likimą – saugoti juos, ar ne. Mūsų darbas buvo atidengti ir užfiksuoti radinius.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"