Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Šnipas, kurį išdavė: Olego Gordijevskio istorija (III dalis)

 
Wikimedia.org nuotrauka

1970 metų pavasarį jaunas britų žvalgybos analitikas Geoffrey Guscottas sklaidė asmeninę neseniai į Vakarus pasprukusio čekų slaptųjų tarnybų agento bylą. Šioje byloje buvo užsiminta ir apie Olegą Gordijevskį, kurį čekas apibūdino, kaip žmogų, kuris yra „politiškai nusivylęs“ Sovietų Sąjunga, savo knygoje “The Spy and the Traitor: The Greatest Espionage Story of the Cold War“ rašo Benas Macintyre'as. 

G. Guscottas paieškojo papildomos informacijos ir rado, kad O. Gordijevskis 1966 metais pradėjo tarnybą Kopenhagoje. Būtent tada britų žvalgybos analitikas paraštėse brūkštelėjo, kad sovietų politika nusivylęs ir galimai gėjus KGB agentas yra vertas dėmesio. Buvo nutarta palaukti, kol jis vėl sušmėžuos Vakaruose. Kai po kelių mėnesių O. Gordijevskis vėl pasirodė Danijoje MI6 buvo pasiruošusi.

Richardas Bromheadas buvo savas žmogus Kopenhagoje ir nesuko galvos ar aplinkiniai žinojo, kas jis toks. Tai buvo „seno kirpimo“ britas, baigęs privačią mokyklą ir nepriekaištingai apsirengęs. Šis MI6 žvalgas visada buvo pasirengęs dar vienam stiklui viskio ir geram pokalbiui. Jis buvo gerai žinomas Kopenhagos diplomatų aplinkoje.

Ir štai vieną rytą greta badmintono aikštelės O. Gordijevskis pastebėjo aukštą vyrą su tvido švarku ir lietpalčiu

R. Bromheadas buvo instruktuotas priartėti prie O. Gordijevskio, bet nedaryti to pernelyg agresyviai. Danų žvalgyba nustatė, jog O. Gordijevskis kasdien žaisdavo badmintoną su jauna moterimi vardu Anna. Ir štai vieną rytą greta badmintono aikštelės O. Gordijevskis pastebėjo aukštą vyrą su tvido švarku ir lietpalčiu, jis net iš tolo atrodė, kaip tikras britas. Šio žmogaus pasirodymas nuošalioje badmintono aikštelėje ankstų rytą reiškė tik vieną dalyką – MI6 mėgina užverbuoti O. Gordijevskį. KGB agentas užuominą puikiai suprato. Vyrai susitarė papietauti.

Po šio rytinio susitikimo R. Bromheadas nerimavo, jam buvo nesuprantama, kodėl O. Gordijevskis atrodė toks ramus. Viskas atrodė pernelyg paprasta ir tuo pačiu – įtartina. Vos grįžęs į biurą R. Bromheadas išsiuntė telegramą į MI6 centrinį biurą: „Dievaži, man atrodo, kad jis bando mane užverbuoti!“.

Pietūs, kaip ir buvo sutarti – įvyko. Osterporto viešbučio restorane atmosfera tarp dviejų šnipų buvo draugiška ir atpalaiduojanti. Pradėjus gerti kavą ir degtinę R. Bromheadas paklausė: „Ar jūs rašysite raportą apie šį susitikimą?“. Atsakymas buvo daug pasakantis: „Greičiausiai taip, bet jis bus neutralus“. Tai buvo užuomina, kad bendradarbiavimas – įmanomas.

O. Gordijevskiui sutikus bendradarbiauti buvo sutarta, kad su juo dirbs tik keli žmonės iš MI6 agentūros. Buvo sutarta apie šį super slaptą šaltinį nesakyti ČŽV. Britų žvalgyba niekada neturėjo tokio aukšto rango šaltinio įsiskverbusio giliai KGB. O. Gordijevskio žinių galia buvo didžiulė.

Viskas prasidėjo nuo susitikimų kartą per mėnesį konspiraciniame bute viename iš miegamųjų Kopenhagos rajonų. MI6 greit įsitikino O. Gordijevskio verte, buvo nutarta, kad jis – „autentiškų žinių šaltinis“. KGB agentas smulkiai papasakojo apie KGB darbo metodus, finansavimo būdus, susitikimų, informacijos perdavimo metodologijas. Pats būdamas profesionalus šnipas O. Gordijevskis tiksliai žinojo, ko reikia MI6.

Po Kopenhagos O. Gordijevskis kelis metus praleido Maskvoje, tuo metu MI6 su juo nekontaktavo, buvo nutarta, kad tai – pernelyg pavojinga. Visgi 1982 metais O. Gordijevskis gavo postą Londone, jis buvo paskirtas KGB Londono biuro vadovu. Prieš išvykdamas į Londoną jis susipažino su šūsnimi dokumentų apie KGB agentų darbą Didžiosios Britanijos sostinėje. Tuose dokumentuose buvo viskas: užverbuoti kontaktai, „nelegalai“, dvigubų agentų pavardės ir informacija apie garsius Didžiosios Britanijos politikus.

Didžioji Britanija buvo vienas pagrindinių KGB taikinių, todėl ten buvo nemažai užverbuotų žmonių, tarp kurių – garsūs politikai, žurnalistai, įtakingi visuomenės veikėjai. KGB turėjo savo „ausų“ ir britų premjero kabinete, ir įtakingų laikraščių redakcijose.

Visgi buvo viena dosje sukrėtė net O. Gordijevskį, tarp KGB užverbuotų asmenų jis rado Leiboristų partijos lyderį ir potencialų būsimą premjerą Michaelą Footą, kurio slapyvardis buvo Bootas. Tiesa, M. Footas nebuvo klasikinis informatorius, bet informacijos, kurią KGB laikė jo byloje – buvo daugiau nei pakankama, kad sukelti skandalą, nulemti rinkimus ir sukrėsti britų visuomenę.

1982 metais O. Gordijevskis atvyko į Londoną ir konspiraciniame bute MI6 buvo apklausinėjimas tris mėnesius. Kaskart susitikus jis savo pasakojimus papildydavo detalėmis, atsipalaidavęs prisimindavo vis daugiau niuansų. Tai buvo neįkainojamos informacijos srautas, jos buvo tiek daug ir ji buvo tokia išsami, kad britų žvalgybos pareigūnai pirmą kartą pamanė, jog KGB išties galima nugalėti.

Pats būdamas profesionalus šnipas O. Gordijevskis tiksliai žinojo, ko reikia MI6.

Pasaulio šnipų panteonas – mažas ir O. Gordijevskis jame užėmė ypatingą vietą. Šio KGB šnipo atskleistos paslaptys buvo perduodamos ir CŽV, tiesa jie niekada nežinojo tikrojo šaltinio. Amerikiečius tai labai erzino ir jie daugybę kartų klausinėjo britų, kas jiems teikia tokią neįkainuojamą informaciją.

Britų tyla nepatiko CŽV, todėl tyliai ir labai diskretiškai jie ėmė šnipinėti savo sąjungininkus MI6. Amerikiečiai ne tik sekė, bet ir lygino iš britų gautą informaciją, tikrino ją su kitais šaltiniais ir po kelių mėnesių padarė išvadą, kad slaptas britų šaltinis – KGB Londono biuro vadas.

Pamažu ir to nė nežinodama CVŽ prisidėjo prie O. Gordijevskio paslapties atskleidimo. Niekas tuo metu nenutuokė, kad ČŽV kontžvalgybos vadovas nusigers ir taip trokš pinigų, kad išklos visas paslaptis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"