Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Šimtas metų Bresto Litovsko sutarčiai

 
2018 03 05 13:28
wikipedia.org nuotrauka

Prieš šimtą metų, 1918 m. kovo 3 dieną buvo pasirašyta nevienareikšmiškai vertinama Bresto sutartis. 

Ją pasirašė bolševikinė Rusija su Vokietija ir jos sąjungininkėmis. Tai buvo smūgis Prancūzijai, Anglijai ir kitoms Rusijos sąjungininkėms Pirmajame pasauliniame kare, nes leido Vokietijai išvengti kovos dviem frontais. Kita vertus, karo baigtis jau buvo nulemta ir ši sutartis nesugebėjo to pakeisti. Labai skausminga ši sutartis buvo pačiai Rusijai, kuri neteko teritorijų, prisiėmė daug kitų įsipareigojimų. Ji labai priminė Rusijos kapituliacijos sutartį, todėl pačioje bolševikų vadovybėje kilo didžiulė įtampa, radikaliai išsiskyrė dviejų didžiausių autoritetų – Levo Trockio ir Vladimiro Lenino – pozicijos. Galiausiai, Leninui pavyko numalšinti vidinį maištą ir sutartis buvo pasirašyta. Jos reikėjo pirmiausia tam, kad bolševikai galėtų sėkmingai kovoti pilietiniame kare.

Bresto sutartį sudarė keturiolika straipsnių ir įvairūs priedai. Rusija atsisakė pretenzijų į Ukrainą, teritorijas prie Baltijos jūros, taip pat dalį teritorijų Kaukaze, Taip pat Rusija įsipareigojo demobilizuoti armiją ir laivyną, sumokėti 500 mln. auksinių rublių kompensaciją Vokietijai už šios valstybės piliečių nuostolius, patirtus Spalio perversmo metu. Taip pat bolševikų valdžia įsipareigojo nevykdyti jokios propagandinės veiklos kitų valstybių teritorijoje, neraginti darbininkų maištauti prieš valdžią.

Bresto sutartimi Rusija atsisakė 780 tūkstančių kilometrų teritorijos, kurioje gyveno 56 milijonai žmonių. Šioje teritorijoje veikė beveik 3000 įvairių gamyklų, buvo labai daug gamtinių išteklių. Įdomu ir tai, kad Vokietijos ir jos sąjungininkų piliečiams Rusija įsipareigojo suteikti ypatingas veikimo sąlygas Rusijos teritorijoje. Jie įgijo teisę čia užsiimti privačiu verslu, disponuoti savo kapitalu.

Praktiškai visos sutarties sąlygos buvo nenaudingos Rusijai. Nenuostabu, kad reakcija šios valstybės viduje buvo labai kritiška. Tačiau sutartį, nors ir pripažindamas, kad ji atneša Rusijai daug žalos, tvirtai gynė Vladimiras Leninas, tvirtindamas, kad jai nėra alternatyvos, nes carinės Rusijos armija demoralizuota ir neveiksni, o naujai kuriama valstybė turi pakankamai priešų viduje, idant galėtų kautis dar ir su išorės priešais.

Antantės valstybės sutarties pasirašymą priėmė kaip Rusijos išdavystę ir pareiškė, jog nepripažįsta jos teisėtumo.

Dera atkreipti dėmesį, kad sutartis buvo pasirašyta, praėjus pusei mėnesio po Lietuvos paskelbtos Nepriklausomybės deklaracijos. Šiandien mums sunku net įsivaizduoti, kokiomis sudėtingomis sąlygomis gimė Nepriklausoma Lietuva. Paradoksalu, bet Lietuvos valstybingumui naudingas pasirodė tiek Spalio perversmas Rusijoje, tiek Bresto sutartis bei Vokietijos sutriuškinimas kare. Galima teigti, kad Lietuva galėjo tapti savarankiška tik dėl to, kad Rusija ir Vokietija pešėsi tarpusavyje ir abi buvo laikinai nusilpusios,

Bresto Litovsko sutartis numatė, kad Rusija atsisako pretenzijų į Lietuvos teritoriją Vokietijos naudai. Nors tai tikrai nereiškė, kad Lietuva dabar jau galėjo paskelbti Nepriklausomybę, tačiau svarbu tai, jog kurį laiką galima buvo „pailsėti“ nuo Rusijos pretenzijų, iš Rusijos sugrįžo daug politinių pabėgėlių ir tremtinių. Nors po Bresto sutarties atrodė, kad laukia sudėtinga kova su Vokietija dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo, tačiau Vokietijai net ir Rusijos pasitraukimas iš karo nepadėjo atsilaikyti prieš Antantės valstybės. Tuo labiau, kad pačioje Vokietijoje vis didėjo vidiniai neramumai, susilpninę šią valstybę iš vidaus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"