Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Restauruotas istorinis pergamentas su trijų Radvilų parašais

 
2018 01 29 9:35
Organizatorių nuotraukos

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas unikalus dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus.

Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m. vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus, rašoma pranešime spaudai.

M. Radvila Rudasis (*1512, kitais duomenimis, 1515 – 1584 04 27) – ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir Evangelikų Bažnyčiai turintis didikas. Nuo 1544 m. jis buvo LDK taurininkas, nuo 1546 m. – medininkas.

1547 m. gruodžio 10 d. imperatorius Karolis V jam suteikė, o gruodžio 14 d. Romos karalius Ferdinandas I patvirtino kunigaikščio Biržuose ir Dubingiuose titulą. 1550 m. jis tapo Trakų vaivada, 1553–1561 m. buvo LDK lauko etmonu, 1561–1565 ir 1578–1584 m. – didžiuoju etmonu, 1565–1579 m. – LDK kancleriu, nuo 1565 m. – Vilniaus vaivada.

1564 m. sausio 26 d. M. Radvila Rudasis laimėjo Ulos mūšį prieš Maskvos kariuomenę, vadovaujamą Piotro Šuiskio, o vasario 7 d. privertė pasitraukti kitą dalį, vadovaujamą vaivadų Piotro ir Vasilijaus Serebrianų.

1579 m. Radvila Rudasis padėjo Steponui Batorui rengti pirmąją kampaniją prieš Maskvą ir su LDK kariuomene dalyvavo Polocko apgultyje. 1580 m. jis dalyvavo karaliaus žygyje į Velikije Lukus; šios kampanijos metu apsiautė ir užėmė Usviatų ir Jezeriščės pilis. Ne mažesni jo nuopelnai ir Lietuvos Evangelikų Bažnyčiai. Valstybės įstatymais ir karalių privilegijomis jis siekė, kad LDK evangelikų teisės būtų tokios, kaip ir Romos katalikų, savo valdose fundavo evangelikų bažnyčias, steigė jų parapijas, rėmė mokslą ir meną. Jo sūnūs buvo Naugarduko vaivada Mikalojus ir Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Perkūnas.

Birutė Giedraitienė – viena iš kelių aukščiausios kategorijos restauratorių, dirbančių LMA Vrublevskių bibliotekoje, Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja. Šį darbą ji atliko per dvi savaites. Pergamentas buvo išvalytas ir ištiesintas, išvalyti prie jo prikabinti antspaudai. Daugiausia problemų restauruojant dokumentą kėlė susipynusios ir nutrūkusios virvelės, kuriomis antspaudai jungiami su pergamentu. Skaitmeninė dokumento kopija veikiai bus prieinama LMAVB skaitmeniniame archyve.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"