Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Prieš 25 metus nustojo cirkuliuoti Lietuvos laikinieji pinigai talonai

 
2018 07 20 12:47
skelbiu.lt nuotrauka

Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. pradėta rengtis įvesti savus pinigus. 

Lietuvos banke buvo sudarytos specialistų grupės įvairiems pinigų reformos klausimams. Lietuvos finansų ūkiui patyrus rublio hiperinfliaciją, 1991 m. vasarą į apyvartą išleisti bendrieji talonai, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleisti rublių pakaitalai – talonai, dar kitaip žinomi kaip „vagnorkės“, įvairiais žvėreliais iliustruoti pinigai. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui. Talonų projektus kūrė dailininkai Giedrius Jonaitis, Kazimieras Paškauskas, Raimondas Miknevičius, Justas Tolvaišis, Rytis Valantinas, Rūta Lelytė. Algė Varnaitė, Vilius Jurkūnas.

1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinieji pinigai talonai, rubliai išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas – nacionalinis piniginis vienetas. Būtent tada sukurta nacionalinė pinigų sistema. 1992 m. Švedijoje išleisti naujo pavyzdžio talonai (nors buvo leista naudoti ir 1991 m. laidos talonus). 1993 m. Kaune spaustuvėje AB „Spindulys“ dar atspausdinti 200 ir 500 nominalų talonai. Skirtingų nominalų talonų aversuose pavaizduoti augalai, o reversuose – gyvūnai. Kaip apsaugos priemonė naudoti įvairūs ornamentai. Ant visų talonų buvo įkomponuoti istoriniai Vyčio ar Gediminaičių stulpų simboliai.

Planuota išleisti ir 1000 talonų kupiūrą, ant kurios turėjo būti vaizduojamas žvėrių karalius – liūtas, tačiau nusprendus į apyvartą išleisti litus, jo neprireikė.

„Laikinieji talonai, net ir cirkuliavę rinkoje kartu su rubliais, iškart suvaldė rublinę infliaciją. Jie daugiausiai buvo skirti tam, kad nebūtų išpirkta Lietuva. Pavyzdžiui, vieną dieną duoda krūvą rublių, pasiima tavo automobilį, o kitą dieną, valstybei prispausdinus jų kur kas daugiau, šie dėl infliacijos tampa nieko verti“, – yra sakiusi ekonomisė R. Vainienė. Anot ekonomistės, nors valstybei šie pinigai ir turėjo didelę reikšmę, tačiau tai buvo „labiau kaip pažaidimas“, o ne ilgalaikės valiutos įvedimas.

1993 m. birželio 25 d. įvedus litą laikini pinigai buvo keičiami į litus santykiu 100:1. Laikinieji pinigai buvo apyvartoje iki 1993 m. liepos 20 d.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"