Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Pastangos manipuliuoti atmintimi

 
Pastaraisiais metais Rusijos valdžia stengiasi teigiamai nušviesti Stalino valdymą ir menkinti represijas, nusinešusias milijonus gyvybių.
Pastaraisiais metais Rusijos valdžia stengiasi teigiamai nušviesti Stalino valdymą ir menkinti represijas, nusinešusias milijonus gyvybių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiaurės Rusijos miškuose netoli sienos su Suomija patriotinė istorijos grupė vykdo prieštaringai vertinamus archeologinius kasinėjimus.

Kremliaus įkurta Rusijos karinės istorijos draugija teigia ieškanti sovietų karių, žuvusių šiame regione, kai jis per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupuotas suomių, tuomečių nacių sąjungininkų. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai tvirtina, kad organizacija siekia nuslėpti Stalino laikų represijų pėdsakus Sandormocho girioje Karelijos respublikoje. Yra žinoma, kad šiame miške per Josifo Stalino vykdytus valymus buvo sušaudyta iki 9 tūkst. žmonių.

„Antrojo pasaulinio karo karių paieškos toje vietoje, kurioje NKVD ketvirtąjį dešimtmetį vykdė masines egzekucijas, atrodo kaip mėginimas manipuliuoti atmintimi“, – sakoma „Memorial“ tinklalapyje. Ši nevyriausybinė organizacija kaltina istorijos draugiją siekiant „dangstyti teroro aukas kitomis aukomis“. Be to, pasak „Memorial“, mažai tikėtina, kad Sandormoche suomiai sušaudė į nelaisvę paimtus Raudonosios armijos karius. Tačiau draugija sako radusi penkių žmonių, veikiausiai sovietinių karių, palaikus.

„Vienas kūnas rastas individualiame kape... už nugaros surištomis rankomis ir kulkos liekanomis kaukolėje. Aišku, kad asmuo buvo sušaudytas“, – teigė draugijos mokslo direktorius Michailas Miagkovas.

Pasak istoriko Sergejaus Verigino, bendradarbiaujančio su Karinės istorijos draugija, Suomijos pajėgos buvusiuose NKVD lageriuose Sandarmocho rajone laikė tūkstančius sovietų belaisvių. „Suomių istorikai tyrinėjo tarybinių karių egzekucijas Suomijoje, bet ne Rusijos teritorijoje“, – sakė jis.

Rusijos valdžia pastaraisiais metais dėjo pastangas teigiamai nušviesti Stalino valdymą ir menkinti represijas bei priverstinę kolektyvizaciją, nusinešusią milijonus žmonių gyvybių.

Žmogaus teisių grupės lieka įsitikinusios, kad šie kasinėjimai turi politinį atspalvį. „Man akivaizdu, kad šių kasinėjimų tikslas – manipuliuoti visuomenės nuomone. Tai mėginimas nuslėpti stalinizmo nusikaltimus“, – sakė istorikas Anatolijus Razumovas, tyrinėjantis represijų laikotarpį. Jis priminė, kad 2016 metais jo kolega Jurijus Dmitrijevas, tyrinėjęs to paties regiono Stalino laikų masines kapavietes, buvo areštuotas. Prieš J. Dmitrijevą, „Memorial“ padalinio Karelijoje vadovą, buvo pradėtas tyrimas dėl nepilnamečių lytinio išnaudojimo. Jis buvo išteisintas, bet vėliau aukščiausioji teismo institucija panaikino nutartį ir iškėlė naujų kaltinimų.

„Bijau, kad Sandarmoche norima padaryti tą patį, kas buvo padaryta Katynėje“, – sakė A. Razumovas, turėdamas omeny vietovę netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto, kur 1940 metais J. Stalino įsakymu buvo sušaudyta apie 25 tūkst. į nelaisvę paimtų lenkų karių. Iki 1990 metų Sovietų Sąjunga tvirtino, kad šias žudynes įvykdė naciai. „Mano nuomone, byla prieš J. Dmitrijevą yra tos pačios grandinės grandis“, – sakė istorikas.

Rugpjūčio pradžioje Rusijos opozicinė partija „Jabloko“ ir Stalino represijų aukų giminaičiai apskundė Karinės istorijos draugijos vykdomus kasinėjimus vietos teismui. Pasak jų, šie tyrimai yra neteisėti, nes vykdomi istorinės atminties vietovėje. Rusijos karinės istorijos draugija tikina, jog kasinėjimai nepalietė represijų masinių kapaviečių, o jos atstovė Nadežda Usmanova sakė, kad „per karą žuvę tarybiniai kariai taip pat nusipelnė būti surasti ir palaidoti“. „Viena tiesa nepakeičia kitos“, – pabrėžė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"