Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Lietuvių ir lenkų pogrindyje konfliktų nebūta

 
2018 03 27 15:50
Gibų kaime (Lenkija, Seinų apskritis) simboliškai pagerbtos Augustavo gaudynių aukos / 
Gibų kaime (Lenkija, Seinų apskritis) simboliškai pagerbtos Augustavo gaudynių aukos /  Rito Narvydo nuotrauka

Nemažai antisovietinio pogrindžio grupuočių Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais veikė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Joms sunaikinti buvo mestos didelės sovietinių represinių struktūrų pajėgos. Šį mažai tyrinėtą istorijos tarpsnį pastaraisiais metais intensyviai analizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei Lenkijos tautos atminties instituto (Instytut Pamięci Narodowej; IPN) istorikai.

Siekdami išsiaiškinti iki šiol nežinomus faktus apie lietuvių ir lenkų pasipriešinimo kovas Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, apie partizanų ryšius, apie jų veiklą siejančius įvykius, LGGRTC ir IPN istorikai, sudarę bendrą darbo grupę aktualiems abiejų šalių archyviniams dokumentams tirti, įgyvendino jau ne vieną projektą.

Augustavo apylinkėse buvo nemažai pasipriešinimo židinių, mūsų partizanams tai buvo tiesiausias kelias ryšiams su Vakarais.

Bendrų knygų serija

„Kolegos iš Lenkijos tyrinėja XX amžių, kaip ir mes. IPN – analogiška LGGRTC institucija, tik Lenkijoje joje dirba kur kas daugiau žmonių – du tūkstančiai. Su lenkų kolegomis neseniai pradėjome kartu leisti knygų seriją „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“, kurioje nagrinėjamos bendros, panašaus pobūdžio istorinės temos. Lietuvių ir lenkų kalbomis išleistas pirmasis tomas „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944 – 1945“ – tai dokumentų iš Lietuvos archyvinių fondų rinkinys. Juos skaitydamas pastebėjau, kad pogrindyje veikę lietuviai ir lenkai buvo susivieniję prieš bendrą priešą, tarp jų neužfiksuota jokių konfliktų, susidūrimų, – pasakojo LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas, neseniai su kolegomis Arūnu Bubniu bei Andriumi Tumavičiumi lankęsi Varšuvoje ir su IPN istorikais aptarę naujus bendrus projektus. – Beje, IPN lenkų kalba išleido Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštį“.

„Per Augustavo gaudynes buvo suimta daug lietuvių. Kol kas pavyko išsiaiškinti tik trijų likimą, tad darbo dar laukia daug“, – sakė Rytas Narvydas / Romo Jurgaičio nuotrauka
„Per Augustavo gaudynes buvo suimta daug lietuvių. Kol kas pavyko išsiaiškinti tik trijų likimą, tad darbo dar laukia daug“, – sakė Rytas Narvydas / Romo Jurgaičio nuotrauka

LGGRTC ir IPN bendradarbiauja jau seniai, nemažai antisovietinio pogrindžio faktų kartu išsiaiškinta dar tada, kai IPN vadovavo Januszas Kurtyka. Jo iniciatyva Lenkijoje aktyviai pradėjo veikti buvusių sovietų saugumo darbuotojų liustracijos biuras. Deja, J. Kurtyka 2010 metų balandžio 10 dieną žuvo per lėktuvo, kuriuo svarbiausi Lenkijos valstybės asmenys skrido į Smolenską, aviakatastrofą. „Naujasis IPN vadovas Jaroslawas Szarekas taip pat labai palaiko mūsų institucijų bendradarbiavimą. Beje, pirmasis jo darbinis užsienio vizitas buvo į Vilnių. Dalyvavo Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vykusiame knygos „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944 – 1945“ pristatyme“, – teigė R. Narvydas.

Pirmasis minėtos serijos tomas buvo dedikuotas Smolensko aviakatastrofoje žuvusiam J. Kurtykai. „Mus labai sujaudino, kad pradedant bendros darbo grupės posėdį Varšuvoje kolegos lenkai paprašė tylos minute pagerbti pernai prieš Kalėdas mirusią mūsų bendradarbę, daug prisidėjusią prie pirmojo tomo išleidimo Editą Jankauskienę“, – prisiminė R. Narvydas. Bendrą darbo grupę iš Lietuvos dabar sudaro A. Bubnys, R. Narvydas ir A. Tumavičius, iš Lenkijos – Tomaszas Balbus, Marcinas Majewskis ir Piotras Niwinskis.

Informacija apie Augustavo gaudynes Gibų kaime skelbiama lenkų, anglų, vokiečių, lietuvių ir rusų kalbomis / Ryto Narvydo nuotrauka
Informacija apie Augustavo gaudynes Gibų kaime skelbiama lenkų, anglų, vokiečių, lietuvių ir rusų kalbomis / Ryto Narvydo nuotrauka

Drauge su lenkais rengiamam antram minėtos serijos tomui LGGRTC istorikai renka medžiagą apie sovietų saugumo (MGB) operatyvinės grupės veiklą pokario Lenkijoje. Kaip aiškino R. Narvydas, šios grupės tikslas buvo nutraukti Lietuvos partizanų ryšius su Vakarais. Apie šią specialiai sudarytą ir Lenkijoje veikusią operatyvinę grupę Lietuvos ypatingajame archyve yra nemažai medžiagos. Tikimės, kad IPN savo archyvuose taip pat ras informacijos ir bus atskleista naujų nežinomų faktų apie partizaną Juozą Lukšą-Daumantą bei kitus, ieškojusius ryšių su Vakarais“, – pabrėžė R. Narvydas.

Augustavo gaudynės

LGGRTC istorikai prisidėjo ir prie kolegų lenkų Suvalkuose ką tik išleistos knygos „Oblawa augustowska 1945“ („Augustavo gaudynės 1945“). „Ši istorija susijusi ir su Lietuva. Augustavo apylinkėse buvo nemažai pasipriešinimo židinių, mūsų partizanams tai buvo tiesiausias kelias ryšiams su Vakarais. Todėl Stalino įsakymu 1945 metų liepos mėnesį įvykdytos Augustavo gaudynės. Teritorijos „valymą“ nuo įtartinų „elementų“ organizavo Raudonosios armijos 50-oji tankų armija su karinės kontržvalgybos „Smerš“ padaliniu. Jiems talkino NKVD kariuomenės dalinys ir analogiškos lenkų pajėgos, milicija“, – pasakojo R. Narvydas.

Lenkijos tautos atminties institutas lenkų kalba išleido Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštį“.
Lenkijos tautos atminties institutas lenkų kalba išleido Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštį“.

Augustavo, Suvalkų, Seinų, Sokulkos teritorijose bei Lazdijų rajone vyko masiniai areštai. Jų tikslas buvo nustatyti lenkų ginkluoto pasipriešinimo formuočių dalyvius bei asmenis, įtariamus priklausius lenkų nepriklausomybės pogrindžiui arba bendradarbiavus su juo. Gaudynių aukomis tapo ne tik lenkai, bet ir Lietuvos bei Baltarusijos pasienio gyventojai. Kaip pasakojo R. Narvydas, per šią masinę areštų operaciją buvo suimta apie 6 tūkst. asmenų, po tardymo dalis paleista, o 2 tūkst. dingo be žinios. „Nors daugelį metų truko paieškos, iki šiol neaiški jų amžinojo poilsio vieta. Spėjame, kad masinė Augustavo gaudynių aukų kapavietė gali būti Baltarusijoje, tačiau Baltarusija bent jau kol kas atsisako šiuo klausimu bendradarbiauti, – teigė R. Narvydas. – Gibų kaime (Seinų apskrityje) 1991 metais buvo rasta nežinomų palaikų, manyta, kad tai gali būti Augustavo gaudynių aukos, tačiau tyrimai to nepatvirtino.“ Vis dėlto šioje vietoje simboliškai buvo pagerbtos nežinia kur išvežtos ir užkastos Augustavo gaudynių aukos. Gibų kaime iškilo kryžių kalnelis, o stendai keliomis kalbomis primena šią tragediją.

Lenkijos tautos atminties instituto ką tik išleista knyga „Augustavo gaudynės 1945“ atskleidžia ir daug su Lietuva susijusios informacijos.
Lenkijos tautos atminties instituto ką tik išleista knyga „Augustavo gaudynės 1945“ atskleidžia ir daug su Lietuva susijusios informacijos.

Suimta daug lietuvių

Kaip pasakojo R. Narvydas, lenkai, turėdami po Augustavo gaudynių dingusių savo piliečių sąrašą, kreipėsi į Rusiją, tačiau jiems buvo atsakyta, jog nieko apie tai nežinoma. „Tačiau kolegos, ieškodami už ko užsikabinti, interneto platybėse rado publikuotus Raudonosios armijos 50-osios tankų armijos vykdytos operacijos aprašymo archyvinius dokumentus“, – sakė pašnekovas. Pavyzdžiui, vienas dokumentas Baltarusijos fronto štabo viršininkui praneša, kad 1945 metų liepos 22 dieną sulaikyti 5696 asmenys, 611 iš jų – „banditai ir jų pagalbininkai“. Iš dokumento, adresuoto Lavrentijui Berijai, tampa aišku, kad 1945 metų liepos 12 ir 19 dienomis suimti 7049 asmenys, 1685 iš jų – lietuviai. „Iš tų 7049 asmenų paleista 5115, lietuvių po apklausų paleista 1171. Likusieji 514 lietuvių perduoti sovietų Lietuvos NKVD-NKGB. 252 iš jų liko areštuoti, o dėl 262 kaltę dar reikia įrodyti“, – teigiama raporte.

Kaip rašoma Augustavo gaudynių operacijos archyviniuose dokumentuose, 1945 metais šioje teritorijoje aktyviai veikė antikomunistinės formuotės, priklausančios Lietuvos laisvės armijai (LLA). Operaciją vykdantys kariškiai NKVD-NKGB organams raportavo, kad išaiškintos „banditų grupės“, pavaldžios LLA. Dviem vadovavo Vladas Soroka ir Juozas Valenta, kitų dviejų grupių vadai nenustatyti. „Lenkai mums atsiuntė suimtųjų lietuvių sąrašą, deja, kol kas išsiaiškinome tik trijų likimą. V. Sorokai pavyko pabėgti, Jonas Žurinskas buvo išvežtas į lagerį Komijoje, o J. Valenta per tardymą buvo verbuotas bendradarbiauti, vėliau jam suorganizuotas pabėgimas, tačiau nuo patirtų sumušimų jis greit mirė ligoninėje“, – pasakojo R. Narvydas.

Pradėta leisti knygų serija „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“.
Pradėta leisti knygų serija „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“.

Istorikų požiūriu, operacija sovietams pavyko, pasipriešinimo židiniai Augustavo apylinkėse, galima sakyti, buvo visiškai sunaikinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"