Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Legendiniam „Lituanicos“ skrydžiui – 85

 
2018 07 17 13:05
„Lituanica“ virš Niujorko. 1933 m. Nuotrauka iš albumo „Darius ir Girėnas. Transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui“.
„Lituanica“ virš Niujorko. 1933 m. Nuotrauka iš albumo „Darius ir Girėnas. Transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui“.

1933 metų liepos 17 d. nuskridęs 6411 km ir sėkmingai įveikęs Atlanto vandenyną , tuometinės Vokietijos teritorijoje, Soldino miške sudužo lėktuvas „Lituanica“. 

Jį pilotavę Lietuvos lakūnai kapitonas Stepas Darius ir Stasys Girėnas žuvo. Šis skrydis Lietuvoje, o ir tarp Amerikos lietuvių, netruko tapti didvyriškumo, drąsos ir pasišventimo savai idėjai sinonimu. Labai gražiai jo legendą 1983 m. savo filme „Skrydis per Atlantą“, kurį, beje, anuomet matė kas penktas Lietuvos gyventojas, pavaizdavo rež. Raimondas Vabalas.

Atlanto nugalėtojų žūtis, likus kiek daugiau nei 600 kilometrų iki Kauno, beveik akimirksniu apaugo įvairiausiais gandais ir versijomis. Tačiau jau pats „Lituanicos“ pakilimas Niujorke buvo įvykis, mat ruošdamiesi maždaug 40 valandų kelionei, lakūnai turėjo pasirūpinti nemažu kiekiu degalų. Taupant pinigus jie neįrengė radijo stoties, o jų navigacijos prietaisai buvo du kompasai, oktantas, pora specialių laikrodžių bei žemėlapiai. Vengdami papildomo svorio lakūnai nepasiėmė nei parašiutų, nei gelbėjimosi liemenių.

Vis dėl to 1933 metų liepos 15 d. iš Niujorko oro uosto lėktuvas pakilo pradėdamas į pasaulinę aviacijos istoriją patekusį skrydį.

„Jūsų lakūnai Darius ir Girėnas šiandien 5 val. išskrido Kaunan. Artimai 40 valandų praėjus, laukite ankstyvą pirmadienį Kaune.“ – tokią žinią Lietuvos konsulas Niujorke 1933 metų liepos 15 dieną telegrama perdavė Lietuvos aeroklubui. Dar tą patį vakarą ELTA išplatino pranešima: „Tikromis žiniomis, užvakar (t. y. 1933 VII 15) 21 val. mūsų laiku „Lituanica“ yra perskridusi Niufaunlendą“. Pasitikti naujųjų savo didvyrių Kaune susirinko apie 25 tūkst. žmonių.

Deja, liepos 17 d. naktį, 0 val. 36 minutės – būtent tokį laiką rodė sustojęs S. Girėno laikrodis – likus vos dešimtadaliui kelio iki galutinio tikslo „Lituanica“ sudužo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"