Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Kodėl Lietuvos lenkai susigundė separatizmu?

 
2018 05 21 9:27
1990 metų balandžio mėnuo /
1990 metų balandžio mėnuo / Lietuvos centrinis valstybės archyvo (Vlado Ščiavinsko) nuotrauka

Viena iš pagrindinių etnopolitinio konflikto priežasčių, kai, atkuriant nepriklausomybę, Lietuvos lenkai siekė nacionalinės teritorinės autonomijos, buvo ne tiek Maskvos įtaka, o tai, kad jie nenorėjo taikytis su tautinės mažumos statusu, mano istorikas Vladas Sirutavičius.

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatęs savo monografiją „Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais“, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras V. Sirutavičius, be kita ko, išsakė savo požiūrį, kodėl anuomet lenkai siekė nacionalinės teritorinės autonomijos.

Istorikas Vladas Sirutavičius. Rasos Pakalkienės nuotrauka
Istorikas Vladas Sirutavičius. Rasos Pakalkienės nuotrauka
Pasak istoriko, tais laikais lenkų geopolitinės orientacijos skyrėsi nuo lietuvių – tai yra nuo daugumo gyventojų. Lietuvos lenkai suprato, kad jie, kaip etnopolitinė bendruomenė, turi teisę apsispręsti.

O Lietuvos valstybės politikos laimėjimas, V. Sirutavičiaus teigimu, buvo tai, kad per tam tikrą laikotarpį lenkai vis dėlto pradėjo save suvokti kaip tautinė mažuma. „Jei mano turinti teisę apsispręsti, esi yra ne tautinė mažuma, o kažkokia specifinė bendruomenė“, – sakė jis. Toks požiūris pamažu keitėsi.

„Tiesą sakant, tai, kad per trumpą laiką įvyko toks lūžis, tyrėjui yra įdomus atvejis, – teigė istorikas. – Nors ir po pokyčio lenkai turi tam tikrų specifinių reikalavimų, kurie gal ne visiems mums patinka. Bet tai – kitas klausimas. Svarbiausia, kad jie susitaikė su ta padėtimi.“

V. Sirutavičius pažymėjo ir tai, kad per laikotarpį nuo 1990 iki 1994 metų lietuviai įtvirtino save kaip titulinę tautą – juridiškai ir kultūriškai. Tai istorikas tai vadino didžiuliu pokyčiu.

Pasak monografijos autoriaus, jis bandė kiek kitaip pažvelgti į etnopolitinio konflikto priežastis tarp Lietuvos politinių struktūrų ir lenkų tautinės bendruomenės ir suvokti, kas jį paskatino.

„Mūsų publicistikoje buvo galima rasti teigiant apie Maskvos įtaką. To nereikia atmesti. Tačiau derėtų visa tai vertinti kontekste. Nebuvo taip paprasta, – mano V. Sirutavičius. – Maskva neforsavo autonomijos kūrimo, žiūrėjo atsargiai, nes pati buvo įklimpusi ir turėjo krūvas problemų.“

Istorikas priminė teiginius, kad sovietinė sistema prispaudė etniniu santykius, o prasidėjus režimo liberalizacijai, visos problemos iššovė į viršų. „Iš dalies gal ir taip, liberalizacija sukūrė galimybių langą – bet ne tik tautinėms mažumoms, bet ir toms tautoms, kurios pretendavo užimti titulinį statusą“, – sakė jis.

Vis dėlto V. Sirutavičiaus teigimu, kai kurie dalykai buvo ignoruojami. Tarkime, konkurencija tarp tam tikrų lenkų grupių. „Varžydamosi jos naudojosi nacionalinės teritorijos korta, – mano istorikas. – Pamatė, kad tai – populiaru ir tokiu galima padidinti savo įtaką.“ Anot jo, tai ypač gerai buvo pastebima pradžioje – nuo 1989 metų. Komunistai buvo išstumiami, o valdžią perimdavo kiti, eiliniai.

„Viena iš tezių, kuri plėtojama knygoje, yra ta, kad kai atsirado tas galimybių langas, sovietinį režimą liberalizuojant, svarbu, kaip kiekviena iš etninių bendruomenių suvokė saugumą, – sakė V. Sirutavičius. – Vienoms saugumas buvo įgyvendinti nacionalinius siekius ir atkurti valstybę. Kitoms tai reiškė, kad keičiasi nusistovėjusių etninių santykių struktūra, hierarchija. Buvo neaišku, kokią padėtį užims naujoje besiformuojančioje hierarchijoje. Su mažumos statusu nenorėjo taikytis. Mano galva, tai buvo viena iš pagrindinių etnopolitinio konflikto priežasčių.“

O įvairūs faktoriai Lietuvos lenkams leido autonomizuotis: gyveno kompaktiškai, kitokia istorija ir taip toliau – vardijo istorikas. „Veikė daug aplinkybių“, – sakė jis.

1991 metų sausis. urm.lt archyvo nuotrauka
1991 metų sausis. urm.lt archyvo nuotrauka

V. Sirutavičiaus pristatytoje monografijoje aptariamos dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios problemos.

Visų pirma, analizuojama etninių grupių – lietuvių ir Lietuvos lenkų – sąveika 1988–1994 metais. Daugiausia dėmesio skiriama lietuvių ir lenkų etniniam konfliktui, o konkrečiau – lenkų aktyvistų bei organizacijų siekiui sukurti nacionalinę teritorinę autonomiją. Lietuvos TSR, vėliau ir Lietuvos Respublikos valdžia pastangas steigti tokią autonomiją griežtai atmetė. Iš esmės toks reikalavimas buvo vertinamas kaip grėsmė teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam suverenitetui.

Antroji problema, kuri aptariama monografijoje, – Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai. Studijoje ieškoma atsakymo į klausimą, kokie veiksniai lėmė santykių tarp dviejų kaimyninių valstybių dinamiką. Aiškinamasi dviejų svarbiausių tarpvalstybinių susitarimų – Draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo deklaracijos (1992 metais) ir Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties (1994 metais) – pasirašymo aplinkybės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"