Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Klaipėdą pasieks unikali Trispalvė

 
2018 01 30 11:40
Kolekcininkas Henry L. Gaidis (kairėje) istorinę vėliavą neseniai įteikė pulkininkui Alvydui Šiupariui, kuris rūpinosi relikvijos pristatymu diplomatiniu paštu į Lietuvą.Lietuvos ambasados JAV nuotrauka
Kolekcininkas Henry L. Gaidis (kairėje) istorinę vėliavą neseniai įteikė pulkininkui Alvydui Šiupariui, kuris rūpinosi relikvijos pristatymu diplomatiniu paštu į Lietuvą.Lietuvos ambasados JAV nuotrauka

Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejaus istorikai į uostamiestį turėtų atgabenti nepaprastą tarpukario eksponatą: originalią, ant karo laivo „Prezidentas Smetona“ plevėsavusią vėliavą.

Šį reliktą mūsų šalies valstybingumo 100-mečio proga metams paskolino JAV gyvenantis lietuvių kilmės kolekcininkas Henry L. Gaidis. „Šios stebuklingai išlikusios vėliavos eksponavimas bus vienas svarbiausių įvykių per visą Lietuvos jūrų muziejaus (LJM), kaip jūrinio paveldo puoselėtojo, istoriją. Tai – autentiškas daiktas iš vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo, kuris jau dešimtmečius guli jūros dugne. Visi lankytojai nuo gegužės mėnesio galės išvysti šią vėliavą, susipažinti su jos istorija“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo LJM direktorė Olga Žalienė.

Anot istorikų, įspūdingą 2 metrų pločio ir 3 metrų ilgio Trispalvę išsaugojo paskutinis „Prezidento Smetonos“ kapitonas Povilas Labanauskas. Jo žygdarbis vertas meninio filmo siužetų.

Viena iš dviejų

Vienintelis tarpukario Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ guli 80 metrų gylyje (nuskendo 1945 metais pataikius torpedai) netoli Estijos krantų, Suomijos įlankoje, ir pagrįstai laikomas vienu ryškiausių mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, simbolių. Klaipėdos universiteto archeologai puoselėja planus nerti iki jo ir iškelti kokią nors autentišką detalę.

Tačiau jau nuo šio pavasario tikrą ir išsaugotą reliktą iš šio laivo galės išvysti visi LJM lankytojai. Anot muziejaus vadovybės, tai būsiąs išskirtinis eksponatas, mat tiesiogiai susijęs su jūrine istorija. 1918 metais Lietuvai atkūrus valstybę ir 1923-iaisiais susigrąžinus Klaipėdos kraštą, teko pradėti kloti jūrinės šalies ateities pamatus. 1927 metais buvo įsigytas vokiškas minininkas M 59 ir jam suteiktas „Prezidento Smetonos“ vardas.

Iš pradžių šiuo laivu kaip plaukiojančia tvirtove naudojosi pasieniečiai – trukdė kontrabanda gabenti prekes. 1933-iaisiais „Prezidentas Smetona“ buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai. Dvejus metus jame montuota papildoma ginkluotė ir jau 1935-aisiais minininkas pirmą kartą išplaukė į jūrą su tais pačiais metais įkurtų karinių jūrų pajėgų (KJP) vėliava.

Anot LJM istoriko Romualdo Adomavičiaus, yra žinoma, kad Lietuvos užsakymu tuometiniame Karaliaučiuje buvo pagamintos dvi vienodos didžiosios (kartu su mažesnėmis) karinių jūrų pajėgų vėliavos, kurios nuo 1935 metų buvo kabinamos ant „Prezidento Smetonos“.

„Tai – Trispalvės su viduryje esančiu aukso spalvos Vyčio kryžiumi raudoname skyde. Žinojome, kad vieną tokią originalią vėliavą turi JAV gyvenantis lietuvių kilmės kolekcininkas H. L. Gaidis. Ilgai su juo susirašinėjome, žmogus geranoriškai sutiko muziejui metams paskolini reliktą. Jis į Lietuvą atkeliaus diplomatiniu paštu. Vėliavą planuojame atsiimti ir atvežti į Klaipėdą vasario pradžioje“, – pasakojo R. Adomavičius.

Karaliaučiuje buvo pagamintos dvi vienodos didžiosios (kartu su mažesnėmis) karinių jūrų pajėgų vėliavos, kurios nuo 1935 metų buvo kabinamos laive „Prezidentas Smetona“.

LJM direktorė O. Žalienė informavo, kad eksponatas – itin svarbus įstaigai, jo demonstravimui dar reikės pasiruošti. „Vėliava – tai laivo gyvybingumo simbolis. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Lietuvos valstybės 100-mečio proga galėsime ją parodyti žmonėms.

Ją planuojame eksponuoti nuo gegužės 18 dienos, kai minima Tarptautinė muziejų diena, antrojoje Laivybos istorijos salėje. Reikės nupirkti specialių medžiagų, sumontuoti stiklo rėmus vėliavai, kad ji nedulkėtų, būtų patikimai saugoma. Taip pat parengsime ir istorinius aprašus apie „Prezidentą Smetoną“, jo vėliavos likimo vingius ir kita“, – pasakojo ji.

Išgelbėjo kapitonas

Kaip „Prezidento Smetonos“ karo vėliava atsidūrė JAV, turėtų susidomėti istorinius filmus kuriantys režisieriai, mat įvykių aplinkybės išties įdomios. Anot istoriko R. Adomavičiaus, karo laivas 1940-ųjų vasarą, kai Klaipėda su uostu jau buvo okupuota Vokietijos, stovėjo Šventosios uoste.

Uostamiestyje galėsime tiesiogiai išvysti vėliavą, tarpukariu puošusią karo laivą „Prezidentas Smetona“.LJM archyvo nuotrauka
Uostamiestyje galėsime tiesiogiai išvysti vėliavą, tarpukariu puošusią karo laivą „Prezidentas Smetona“.LJM archyvo nuotrauka

„Kapitonas P. Labanauskas su bendražygiais Ričardu Bernardu Naku ir Vytautu Kuizinu buvo karininkai, jie suprato tada besiklostančias istorines peripetijas. Todėl tą vasarą jie nutarė bėgti: pareiškė, kad vykdys pratybas, manevrus, išplaukė jachta „Nijolė“ į Klaipėdą ir negrįžo. Kartu jie pasiėmė įvairių daiktų iš „Prezidento Smetonos“, tarp kurių buvo ir vėliava. P. Labanauskas pasitraukė į JAV, o V. Kuizinas – į Pietų Ameriką“, – pasakojo jis.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkai pasielgė labai apdairiai, o jų pabėgimas į Klaipėdą buvęs aiškus demaršas, sąmoningas pasipriešinimas sovietams, mat Šventosios uostą tais pačiais 1940 metais blokavo sovietinių okupantų torpediniai karo laivai ir „Prezidentas Smetona“ perėjo sovietų žinion. Jei karininkai nebūtų pasitraukę, jiems veikiausiai būtų tekę tarnauti jau okupantų karinėse pajėgose.

Laivo kapitonas Povilas Labanauskas 1939-1940 metais.LJM archyvo nuotrauka
Laivo kapitonas Povilas Labanauskas 1939-1940 metais.LJM archyvo nuotrauka

„P. Labanauskas buvo tikras Lietuvos patriotas, priklausė jūrų skautams, vėliau studijavo Italijoje ir karjeros laiptais kilo iki karo laivo kapitono. JAV jis vedė radijo laidas „Amerikos balso“ programoje, kuri buvo svarbus informacijos šaltinis už geležinės uždangos atsidūrusiai Lietuvai.

P. Labanauską vėliau likimas suvedė su lietuvių kilmės H. L. Gaidžiu, nes abu gyveno šalia Baltimorės. Kai buvęs karo laivo kapitonas kraustėsi į Floridą, jis didelę dalį savo tarpukario daiktų, karinių relikvijų paliko saugoti H. L. Gaidžiui“, – pasakojo LJM muziejininkas.

Tarpukario Lietuvos karininko daiktai taip ir liko pas H. L. Gaidį, kuris prieš keletą dešimtmečių vienoje kolekcininkų sueigoje už 500 JAV dolerių įsigijo ir vėliavą su Vyčio kryžiumi. Anot paties H. L. Gaidžio, ši vėliava ir galėjo priklausyti P. Labanauskui.

Laivo "Prezidentas Smetona" vėliava./ Lietuvos žinių archyvo nuotrauka
Laivo "Prezidentas Smetona" vėliava./ Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

„Lietuvos karo laivyno vėliava, kurią įsigijau, nebuvo gauta tiesiogiai iš Povilo, bet aš tikiu, kad ji priklausė jam. Nenutuokiu, kad gali būti dar koks kitas šios vėliavos atsiradimo šaltinis, be Povilo, kuris gyveno Betesdoje“, – pasakojo H. L. Gaidis. Betesda yra Kolumbijos apygardoje: toje pačioje, kurioje vėliavą nurodė įsigijęs pardavėjas.

„Visos šios gana painios aplinkybės rodo, kad tai – ta pati vėliava iš „Prezidento Smetonos“. Kitos tokios tarpukario KJP vėliavos negalėjo būti JAV, dargi pirktos tose pačiose apylinkėse, kur ir gyveno P. Labanauskas. Todėl aš manau, kad šios tarpukario relikvijos atgabenimas į Lietuvą, Klaipėdą, bus neką mažiau svarbus įvykis nei paties „Prezidento Smetonos“ laivo suradimas Baltijos jūros dugne“, – teigė R. Adomavičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"