Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Kaip sovietų kariams nepavyko suvalgyti retos veislės žirgų

 
2018 07 23 17:46
Lipico veislės žirgas iš Ispanijos jojimo mokyklos Vienoje.
Lipico veislės žirgas iš Ispanijos jojimo mokyklos Vienoje. Wikimedia Commons nuotraukos

Ką daryti, kad sovietų kariai nesuvalgytų retos veislės žirgų? Amerikiečių pajėgoms teko surengti karinę operaciją ir išgelbėti ristūnus. Tokia istorija nutiko Antrojo pasaulinio karo metais Čekijoje.

Britų rašytojas ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpio istorikas Markas Feltonas savo knygoje „Vaiduokliški raiteliai. Operacija „Kaubojus“ aprašo, kad vos nekilo karinis konfliktas tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Priežastis – dėl retos žigų veislės. Mat buvo vykdoma misija, gelbėjant veislinius žirgus, knygoje pateiktą istoriją pasakojo BBC.

Praėjus trims dienoms po Vokietijos kapituliacijos Čekijos teritorijoje įvyko konfrontacija tarp JAV karinių pajėgų ir tolyn besiveržiančių sovietų karių. Amerikiečiai nepraleido Raudonosios armijos karių, kad spėtų evakuoti Lipico veislės žirgus, kadaise XVI amžiuje išvestus Lipico kaime.

Sovietai iškart nušovė 18 veislinių ristūnų, o mėsa buvo atiduota maitinti karius. Likusius keturis žirgus įkinkė vežimais tempti kariuomenės šaudmenis.

Tai buvo ne šiaip ristūnai, o vieni geriausių pasaulyje. Juos išvedinėjo daugiau kaip keturis šimtmečius Vienos ispanų jojimo mokykloje. Šie žirgai – elegantiški, darbštūs ir sugebantys atlikti sudėtingiausius pratimus.

Kas atsitiko su šiais ristūnais, kai jie atsidūrė žiauriose sovietinio komunizmo sąlygose, rusų kareivių rankose – nugalėtojų, siekusių, kad paklustų Rytų Europa? Retos veislės žirgai tiesiog buvo skerdžiami, o jų mėsa maitinami sovietų kareiviai.

„Bolševikinėms kiaulėms žirgai nerūpi“

Garsus JAV generolas George'as Pattonas, nepasižymėjęs sentimentalu, nusprendė surengti operaciją, suvokdamas apie galimą konfrontaciją su Maskva.

Kai 1938 metais Adolfas Hilteris aneksavo Austriją, naciai pradėjo kontroliuoti Vienos ispanų jojimo mokyklą. Lipico žirgus jie vadino jie laikė didingumo simboliu.

Vis dėlto 1942 metais buvo nuspręsta visas kumeles išvežti už poros šimtų kilometrų į nedidelį Hostouno miestelį Čekijoje. Ten buvo surinkta apie 600 geriausių žirgų iš visos Europos, kad galima būtų išvesti naują itin gerą veislę, kuri tiktų „arijų rasei“.

Hostoune buvo 250 Lipico žirgų. Apie tokį didžiulį žirgyną, kuriame dirbo apie 150 karo belaisvių, nebuvo žinoma iki pat 1945 metų, kai pasidavė vienas vokiečių karininkas. Jam buvo neramu, kad puolantys sovietų kariai buvo tik per 60 km nuo Hostouno, todėl jis amerikiečių karius pradėjo maldauti išgelbėti žirgus.

„Bolševikinėms kiaulėms žirgai nerūpi. Kai pasirodys, veislinius ristūnus papjaus, kad pamaitintų savo alkanus kareivius“, – pasakė vokietis.

Sovietų karinės pajėgos užima Budapeštą.
Sovietų karinės pajėgos užima Budapeštą.

Prastas ir skaudus Budapešto pavyzdys

Kai prieš tai Raudonoji armija užėmė Budapeštą, būtent tai ir atsitiko. Mieste buvo Karališkoji vengrų jojimo mokykla, taip pat turėjusi Lipico veislės žirgų. Sovietai iškart nušovė 18 veislinių ristūnų, o mėsa buvo atiduota maitinti karius. Likusius keturis žirgus įkinkė vežimais tempti kariuomenės šaudmenis.

Kad neleistų kam nors panašiam atsitikti Hostouno žirgams, vokiečių karininkas paprašė į reikalą įsikišti amerikiečius. Pulkininkas Hankas Reedas, tarnavęs amerikiečių kavalerijoje, ir puikiai žinodamas apie Lipoco veislės žirgus, suprato visą istorinės situacijos rimtumą. Tačiau ar vertėjo provokuoti tarptautinį konfliktą dėl kaimenės arklių, kad ir kokie reti jie būtų?

Pulkininkas pasitarė su generolu G. Pattonu, o tas davė neoficialų sutikimą. Jis labai norėjo įsūdyti komunistams, kurių nekentė ne mažiau, negu nacistų. Vadovybės pranešime H. Reedui buvo teigiama: „Eik ir atvesk juos. Paskubėk.“

Generolas Goeorge
Generolas Goeorge

Teko laukti dėl kumelių

Atvykus į vietą, JAV karių grupei, kurią sudarė 35 žmonių ir keletas šarvuotos technikos vienetų, teko stoti į lokalius mūšius su nacių pajėgomis, bet amerikiečiai greitai ėmėsi kontroliuoti Hostouno miestą. Karo belaisvius išlaisvino, o vokiečių karius užrakino kareivinėse.

Po to H. Reedas pradėjo rengtis žirgų evakuacijai. Tai padaryti nebuvo paprasta. Dauguma kumelių buvo kumelingos, nebuvo galimybės, kad pačios nukeliautų reikiamą atstumą. Pirma reikėjo išbūti, kol jos atsives jauniklius. Tada kumeles galima buvo evakuoti, bet prieš tai dar reikėjo rasti transporto priemones.

Bet kuriuo metu galėjo užgriūti Raudonoji armija. O tuo metu didžiulę kaimenę reikėjo vesti per teritoriją, kurioje kiekvieną akimirką galima buvo tikėtis sovietų puolimo.

Ten buvo daug pabėgėlių, norinčių pakliūti į Vakarų šalių kontroliuojamą teritoriją, taip pat ginkluotų partizanų būriai ir nacių pajėgos, nepanorėjusios pasiduoti į nelaisvę. Maršrutas buvo sudėtingas ir kai kur, greičiausiai, ėjo pro minų laukus. Be to, kumeles reikėjo gabenti atskirai nuo eržilų, kad nekiltų chaosas.

Reikėjo keleto dešimčių raitelių, kad jie galėtų stebėti kaimenę. Šis vaidmuo atiteko 26 kazokams, kurie tarnavo naciams. Amerikiečiai juos paėmė į nelaisvę toje teritorijoje. Žirgų evakuacijos operacija buvo pavadinta „Kaubojus“.

Lipico žirgo pasirodymas Schionbrunno rūmuose, Vienoje, Austrijoje.
Lipico žirgo pasirodymas Schionbrunno rūmuose, Vienoje, Austrijoje.

Susidūrimas su rusų generolu

Viskas buvo beveik paruošta, kai Hostouno priemiesčiuose pasirodė sovietų pajėgos. Raudonarmietis karininkas ant tanko norėjo prasiveržti pro kelią jam užtvėrusius amerikiečių karius, bet jie atsisakė praleisti. Kilo karštas ginčas.

„Čia ne jūsų jurisdikcija, – sovietų generolui pasakė H. Reedas. – Jūs kirto amerikiečių kontroliuojamos zonos sieną.“ Amerikietis blefavo ir puikiai tai žinojo. Sovietų generolas bandė nesitikti, ginčytis, bet amerikiečių pulkininkas laikėsi savo. Jis žinojo, kad jėgos ir ginklų pranašumas – ne jo pusėje, bet praleisti sovietų karių taip pat negalėjo, nes tada žlugtų žirgų evakuacijos operacija.

„Jei judėsite toliau, žinokite, kad mūsų ginklai užtaisyti“, – pasakė H. Reedas.

Galiausiai sovietų generolas nusileido ir atsitraukė. Nusprendė pasitarti su savo vadovybe.

H. Reedas nuskubėjo atgal ir paskelbė operacijos „Kaubojus“ pradžią. Kitą rytą 30 trofėjinių vokiečių sunkvežimių išsiruošė į kelią su kumeliukais, jų motinomis ir besilaukiančiomis kumelėmis. Po to gynė kitus žirgus, padaliję juos į tris grupes.

Lipico žirgas parodoje Kroatijoje.
Lipico žirgas parodoje Kroatijoje.

Čekų partizanų grėsmė

Procesija kelyje buvo jau dvi dienas ir pasiekė tiltą, nuo kurio buvo nebetoli iki saugios teritorijos. Tačiau tiltas buvo užblokuotas ginkluotų žmonių. Tai buvo čekų komunistai partizanai, lojalūs sovietams.

„Jūs negalėsite iš Čekijos išvežti arklių“, – pasakė jų vadeiva, į koloną nukreipęs automatą. Prieš jį išjojo amerikiečių leitenantas. Atsegdamas ginklo dėklą, jis rūsčiai sušuko: „Greitai išrinkite savo barikadas.“ Tačiau partizanai jo nepaklausė. Nenušokdamas nuo žirgo, amerikietis pamojavo į šarvuočio, kuris triukšmingai pajudėjo, pusę ir ginklo vamzdį nutaikė į čekus. Vieną ranką pakėlė ir vizualiai pradėjo skaičiuoti iki trijų. Ties skaičiumi „du“ partizanų būrio vado nervai neišlaikė. Jis praleido koloną.

Visa ši kavalkada sėkmingai kirto paskutinę ribą ir pasiekė teritoriją, kontroliuojamą amerikiečių karinių pajėgų. Operacija „Kaubojus“ baigėsi, retos veislės žirgai buvo išgelbėti.

Amerikiečiams siūlė ristūnus išvežti į JAV, bet generolas G. Pattonas tokią idėją atmetė. Jis davė nurodymą žirgus vežti į Austriją. Tačiau praėjo dar 10 metų, kada jie galėjo patekti į savo arklides Vienoje, kurią iki 1955 metų kontroliavo sovietų kariai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"