Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Baltarusijoje K. Kalinauskas – patrioto simbolis

 
2018 05 15 20:00
Paminklas 1863-1864 metų sukilėliams Astrave. Iš viso Baltarusijoje yra 52 paminklai, skirti sukilėliams.
Paminklas 1863-1864 metų sukilėliams Astrave. Iš viso Baltarusijoje yra 52 paminklai, skirti sukilėliams. Asmeninio albumo nuotrauka

Baltarusių istorikas iš Gardino Vasilis Gerasimčiukas neseniai išleido knygą apie Baltarusijoje gimusį, Vilniuje nužudytą vieną 1863–1864 metų sukilimo vadų Konstantiną Kalinauską (1838–1864). Pasiklausyti paskaitos apie šią asmenybę Vasilis buvo atvykęs ir į Lietuvos nacionalinį muziejų. Jam rūpėjo išgirsti, kokių faktų pateiks Lietuvos istorikai.

Rašydamas knygą istorikas išstudijavo daugybę su K. Kalinausku susijusių dokumentų Baltarusijos nacionaliniame archyve, Maskvos viešojoje istorijos bibliotekoje, susipažino su Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomais originalais.

Baltarusių susidomėjimas 1863 – 1864 metų sukilimu auga. Apie tai byloja šalyje pastatyti 52 paminklai, skirti sukilėliams.

V. Gerasimčiukas į istorijos šaltinius stengėsi pažvelgti skaitytojo akimis – pateikti kuo įdomesnių ir nežinomų faktų iš sukilėlio asmeninio gyvenimo. Išsiaiškinęs, kad iš Konstantino tėvo Simono 25 vaikų gyvi liko tik 6, ieškojo jų palikuonių. Pasirodo, tik trys vaikai (ne Konstantino motinos, o pamotės) susilaukė atžalų. Istorikas sužinojo, kad palikuoniai gyvena Bresto srityje, Kamenecko rajone. Tada šie žmonės net nežinojo esantys K. Kalinausko giminės palikuoniai (jų pavardės visai kitos). Būtent DNR dabar ir galėtų patvirtinti, kurie iš pernai Vilniuje, Gedimino kalne, surastų sukilėlių palaikų yra būtent K. Kalinausko.

Politizuotas paveikslas

– Kuo jus sudomino K. Kalinausko asmenybė ir kaip atsirado knyga baltarusių kalba „Konstantinas Kalinauskas: asmenybė ir legenda“? – klausiau istoriko Vasilio Gerasimčiuko.

– K. Kalinausku (Baltarusijoje jis vadinamas Kastus Kalinovskij) susidomėjau dar 2010 metais, studijuodamas istoriją Maskvos ir Torunės universitetuose. Rezultatas – disertacija, skirta jo asmenybės paveikslui, susiformavusiam Baltarusijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Domėjausi, ką apie šį vieną iš 1863–1864 metų sukilimo vadų rašė jo amžininkai, taip pat ir skirtingų epochų istorikai. Tyrinėdamas supratau, kad K. Kalinausko asmenybė nuo sukilimo laikų buvo labai politizuota.

Dirbdamas archyvuose pamačiau, kad apie jį vis dėlto yra ne taip jau daug žinoma, nors beveik visi su K. Kalinausku susiję Lietuvos valstybės istorijos archyve esantys dokumentai buvo publikuoti dokumentų apie sukilimą rinkinyje dar 1963–1964 metais. O vėliau, 1988 ir 1999 metais, Baltarusijoje buvo išleisti dar du su K. Kalinausku susijusių dokumentų rinkiniai. Archyvuose vis atrandami faktai, į kuriuos anksčiau istorikai nekreipė dėmesio ir kurie gali pakeisti nuomonę apie K. Kalinauską kaip „revoliucinės idėjos fanatiką“ (taip jį yra apibūdinę rusų literatai). Jam buvo nesvetimos emocijos ir klaidos. Tik, skirtingai nei kiti, jis buvo pasiryžęs padaryti viską dėl to, kuo tikėjo. O jis tikėjo, jog ateis laikai, kai žmonės nebus skirstomi pagal socialinę kilmę, kai visi bus tiesiog piliečiai.

Ką K. Kalinauskas reiškia baltarusių tautai? Kaip jis pristatomas mokykliniuose vadovėliuose?

– Jis yra vienas svarbiausių personažų baltarusių tautos nacionalinių didvyrių panteone. Jo vardas vėliau tapo baltarusių kovos 1921–1939 metais dėl lenkų užgrobtų žemių Vakarų Baltarusijoje simboliu. Jis įgavo baltarusių gynėjo įvaizdį. Netgi pats pirmasis baltarusių filmas, sukurtas 1927 metais, buvo skirtas K. Kalinauskui.

Baltarusijos skaitytojams istorikas Vasilis Gerasimčikas neseniai pristatė savo knygą apie Konstantiną Kalinauską.Asmeninio albumo nuotraukos
Baltarusijos skaitytojams istorikas Vasilis Gerasimčikas neseniai pristatė savo knygą apie Konstantiną Kalinauską.Asmeninio albumo nuotraukos

Antrojo pasaulinio karo metais jo vardu net buvo pavadinti partizanų būriai, atskiros brigados, dabar yra K. Kalinausko gatvė Minske, Gardine, Svisločiuje, šalia kurio yra jo gimtasis Jaluvkos kaimas. Svisločiuje dar yra jam skirtas paminklas ir bareljefas.

Pastaruoju metu auga baltarusių susidomėjimas 1863–1864 metų sukilimu, kuriame su bajorais kaip lygūs dalyvavo ir valstiečiai. Apie tai byloja Baltarusijoje pastatyti 52 paminklai, skirti sukilėliams.

Dabar Baltarusijoje K. Kalinauskas – tikro patrioto simbolis. Tokio, kuris pasiruošęs dėl Tėvynės padaryti viską, prireikus – net paaukoti gyvybę. Suprantama, kodėl iš prorusiškų jėgų vis pasitaiko išpuolių prieš K. Kalinauską. Jis tokiu atveju vadinamas lenku. Situacija komplikavosi po prezidento rinkimų 2006 metais, kai Minske demonstrantai jo vardą naudojo savo tikslais, o lenkai taip pat vadino kampaniją už politines pažiūras iš mokyklų pašalintiems studentams palaikyti. Todėl valstybės ideologiniai darbuotojai su prorusiškomis jėgomis K. Kalinausko asmenybę įvertino kaip svetimą Baltarusijai.

Ši banga padarė įtaką ir vadovėliams. Informacija apie Konstantiną būdavo tai įtraukiama į vadovėlius, tai išimama. 2010 metais 10 klasės istorijos vadovėliuose atsirado atskiras skyrius, įrodinėjantis, kad K. Kalinauskas nėra joks herojus, o tik kažkoks sukurtas įvaizdis. Tačiau greitai šis vadovėlis tapo nenaudojamas, o K. Kalinausko vardas grįžo į savo vietą. Tik iš mokyklinės programos buvo išimti jo prieš mirtį baltarusių kalba rašyti „Laiškai iš po kartuvių“. Juose K. Kalinauskas buvo pareiškęs, kad „tik tada laimingai pradėsi gyventi, kai virš tavęs maskolių nebus“.

Asmenybė ir legenda

– Ką naujo galite pridurti prie Lietuvos nacionaliniame muziejuje girdėtos istorikės Neringos Češkevičiūtės paskaitos apie K. Kalinauską? Galbūt jūs iš kitų archyvų turite mums negirdėtų faktų?

– Apie šią asmenybę parašiau disertaciją ir paskelbiau archyviniais dokumentais, kuriuos renku jau 5 metus, pagrįstus dešimtis straipsnių. Artėjant 180-osioms jo gimimo metinėms išleidau knygą baltarusių kalba „Konstantinas Kalinauskas: asmenybė ir legenda“.

Kaip man pavyko nustatyti, K. Kalinausko tėvas Simonas su dviem žmonomis turėjo 25 vaikus. Iš jo tikrų tos pačios motinos brolių ir seserų, kurių buvo 10, už Konstantiną niekas ilgiau neišgyveno. Tačiau yra jo giminių iš tėvo ir pamotės pusės, jie gyvena Baltarusijoje.

Vasilio Gerasimčiko knygos apie Konstantiną Kalinauską viršelis.
Vasilio Gerasimčiko knygos apie Konstantiną Kalinauską viršelis.

Konstantinas gimė 1838 metų vasario 2 dieną. Jis buvo du kartus pakrikštytas. Pirmą kartą, kadangi krikšto diena sutapo su Šv. Vincento Saragosiečio diena, gavo Vincento vardą, o antrą kartą gavo Konstantino vardą – unitų cerkvės šventiko Simono Krukovskio, su kuriuo šeima bičiuliavosi, sūnaus Konstantino garbei.

Baigęs Svisločiaus gimnaziją Konstantinas trejus metus padėjo tėvui ūkyje Jaluvkos kaime, tačiau susipykęs su pamote 1856 metų pradžioje išvyko stoti į Maskvos universitetą.

Pusę metų ruošėsi egzaminams. Ten jau mokėsi jo vyresnis brolis Viktoras, jiedu 1856 metų vasarą pervažiavo į Sankt Peterburgą. Vietos pakeitimo priežastis – Viktoras iš Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos buvo gavęs užduotį ieškoti senų istorinių Baltarusijos ir Lietuvos dokumentų. Taip pat jiems rūpėjo susitikti su grįžusiu iš tremties Zigmantu Sierakausku.

Sankt Peterburge Konstantinas baigė universitetą, už mokslą nemokėjo pateikęs pažymą apie sunkią šeimos materialinę padėtį. Studijų metais jis susirgo epilepsija, tačiau sugebėjo išsigydyti. Jam pagelbėjo Sankt Peterburgo gydytojas Nikolajus Zdekaueris, pirmiausia pataręs persikelti iš užteršto Sankt Peterburgo rajono. Kad galėtų nuomotis butą Rusijos imperijos sostinės centre, brolis Viktoras uždarbiavo – perrašinėdavo senuosius dokumentus. Materialiai padėjo ir universitetas.

Konstantinui Kalinauskui skirtas bareljefas ir jo vardo gatvė Svisločiuje.
Konstantinui Kalinauskui skirtas bareljefas ir jo vardo gatvė Svisločiuje.

Po studijų Konstantinas nesėkmingai bandė įsidarbinti valstybės tarnyboje – iš pradžių Vilniaus kanceliarijoje, vėliau Gardino teisme norėjo tarpti tyrėju.

Baltarusių spaudos pradininkas

– Kodėl K. Kalinauskas dar buvo vadinamas lietuvišku separatistu?

– Sukilimo pradžioje K. Kalinauskas stengėsi į sukilėlių gretas įtraukti Baltarusijos ir Lietuvos valstiečius ir jam tai sekėsi, tačiau jo politiniai priešininkai sugebėjo įvykdyti perversmą ir jį pašalinti iš vadovaujamų pozicijų. Paskutiniais gyvenimo Vilniuje metais apie jį pasklido kalbos kaip apie Lietuvos karalių, kuris siekia sukurti nuo Lenkijos ir Rusijos nepriklausomą, atskirą Baltarusijos ir Lietuvos valstybę. K. Kalinausko politinis priešininkas Jokūbas Geištoras jį vadino lietuvių separatistu, nes Konstantinas sukilimui norėjo vadovauti atskirai nuo lenkų.

Pirmasis baltarusių filmas, pastatytas 1927 metais, buvo apie Konstantiną Kalinauską.www.news.tut.by nuotrauka
Pirmasis baltarusių filmas, pastatytas 1927 metais, buvo apie Konstantiną Kalinauską.www.news.tut.by nuotrauka

Kalėjime Vilniuje K. Kalinauskas baltarusių kalba parašė „Laiškus iš po kartuvių“. Juose buvo ir eilėraštis sužadėtinei Marijai Jamontaitei. Laiškus iš kalėjimo išnešė Jadvyga Mokrickaja, per Karaliaučių jie nukeliavo į Paryžių ir ten buvo išspausdinti 1867 metais. Ilgai jie buvo laikyti padirbtais, tačiau kai baltarusių tyrėjas Vladimiras Kozberukis 1980 metais Varšuvoje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, rado originalą, įsitikinta, kad tekstai tikri.

Kai Vilniuje 1864 metų kovo 22 dieną K. Kalinauskui buvo skaitomas mirties nuosprendis, jame jis buvo pavadintas bajoru. Į tai pasmerktasis atsakė: „Pas mus nėra bajorų, visi lygūs.“ Kiti žodžiai, kuriuos jis spėjo ištarti, neišliko niekur užrašyti.

Asmeniškai K. Kalinauską pažinojęs Agatonas Gilleris, vienas sukilimo Varšuvoje vadų, jį laikė baltarusių periodinės spaudos pradininku – juk jis buvo pirmojo baltarusių kalba leidžiamo sukilėlių laikraštėlio „Mužyckaja prauda“ („Valstiečių tiesa“) redaktorius. Kitas lenkų sukilėlis Jozefas Janovskis K. Kalinauską yra pavadinęs „tikru baltarusių tautos apaštalu“.

Paminklas Konstantinui Kalinauskui Svisločiuje.
Paminklas Konstantinui Kalinauskui Svisločiuje.

Nors K. Kalinausko vaidmuo formuojant dabartinės baltarusių tautos identitetą yra didelis, jis padarė įtaką ir Lietuvos istorijai. Tikiuosi, kad kada nors Gardine, Vilniuje ir Balstogėje, miestuose, su kuriais susijęs K. Kalinausko gyvenimas, iškils jam paminklai. Tai primintų Konstantino vaidmenį mūsų buvusioje bendroje istorijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"