Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

„Šindlerio sąrašo“ pėdsakais Krokuvoje

 
Ant buvusio Oskaro Schindlerio fabriko sienos - jo išgelbėtų žmonių nuotraukos. / 
Ant buvusio Oskaro Schindlerio fabriko sienos - jo išgelbėtų žmonių nuotraukos. /  Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Vokietis Oskaras Schindleris išgelbėjo daugiau kaip tūkstantį žydų Antrojo pasaulinio karo metais. Apie tai sukurtas vienas žinomiausių filmų „Šindlerio sąrašas“. Krokuvos mieste, Lenkijoje, galima savo akimis pamatyti ir daugiau sužinoti apie šią legendinę istoriją.

Viešint Krokuvoje, buvo gera proga apsilankyti tiek O. Schindlerio žydų gebėjimo istorijai skirtame muziejuje, įsikūrusiame originaliame tarpukario emaliuotų puodų gamyklos pastate, tiek senamieščio kieme, kuriame buvo filmuojami garsiojo režisieriaus Steveno Spielbergo filmas „Šindlerio sąrašas.“

Kadras iš filmo "Šindlerio sąrašas". / imdb.com nuotrauka
Kadras iš filmo "Šindlerio sąrašas". / imdb.com nuotrauka

Balkonais apjuostas kiemas

Po žydų įsimintinas vietas Krokuvoje lietuvių žurnalistus lydėjusi gidė Paulina Kasperek atvedė prie kiemelio su juosiančiais balkonais ir laiptais. „Ši vieta yra viena labiausiai įsimenančių vietų iš filmo „Šindlerio sąrašas“, kuris buvo filmuojamas čia prieš 25 metus 1993-iaisiais, režisuotas S. Spielbergo, – pasakojo ji. – Beveik visas getas ir žydų kalėjimas buvo filmuojamas šiose apylinkėse, nors tikrasis getas iš tiesų buvo kitoje upės pusėje, pramoninėje miesto dalyje.“

O. Schindleriui reikėjo sudaryti sąrašą žmonių, kuriuos norėjo išgelbėti, nes už kiekvieną asmenį jis turėjo sumokėti. Būtent šis dokumentas vėliau buvo pavadintas „Schindlerio (Šindlerio) sąrašu“.

Gidės teigimu, S. Spielbergui ten buvo lengviau filmuoti dėl senosios architektūros ir po karo išlikusių apgriuvusių pastatų – tai leido geriau parodyti getui būdingą skurdą.

„Šiame rajone žydai gyveno penkis šimtmečius, o kalėjimų niekas neįrenginėja vietose, kurias kaliniai puikiai pažįsta. Be to, getas nebuvo įrengtas čia, nes ši vieta – pernelyg arti senamiesčio, kurioje per Antrąjį pasaulinį karą gyveno vokiečiai“, – aiškino P. Kasperek.

Pasak gidės, ten buvo nufilmuota ir geto likvidavimo bei galutinės žydų deportacijos operacijos pradžios scena. „Filme matote šiais ratu aplink visą pastatą įrengtais balkonais bėgančius žmones ir juos nuolat grubiai skubinančius vokiečius, kurie dar ir mėto jų lagaminus bei daiktus žemyn, – pasakojo ji. – Taip pat rodomi butuose besislepiantys žmonės, bandantys rasti išsigelbėjimą pasislėpę viryklėse, sofose, spintose ir net pianine.“

P. Kasperek priminė epizodą, per kurį moteris, vieno berniuko padedama, slepiasi po laiptais, ir parodė tą vietą.

„Taigi čia yra viena atpažįstamiausių vietų iš filmo „Šindlerio sąrašas“, taip pat vienas mėgstamiausių turistų lankomų objektų“, – apie kiemą teigė gidė.

Šinderio fabrike – dalyvavimo efektas

Kita aplankyta vieta Krokuvoje buvo ir pats fabrikas, kurio šeimininkas tapo legendiniu.

Stovėdama prie pastato, ant kurio sienos – išgelbėtų žmonių nuotraukos, gidė P. Kaspeker sakė, kad O. Schindleris jį nusipirko per Antrą pasaulinį karą. Į Krokuvą jis atvyko 1939 metų rugsėjį ir liko čia iki 1944 metų spalio. Tada skubiai išvyko iš miesto, nes artinosi sovietų armija, o jis buvo vokietis.

Ekspozicija buvusiame O. Schindlerio fabrike, kuriame dabar yra interaktyvus muziejus, susideda iš kelių dalių: Antrojo pasaulinio karo pradžia 1939 metais, Krokuva – kaip Generalinės Gubernijos sostinė, kasdieninis gyvenimas okupuotame mieste, žydų likimas... Svarbi dalis – vokiečio pramonininko O. Schindlerio istorija. Įdarbindamas žydus savo gamykloje, jis juos gelbėjo nuo pražūties.

Muziejaus ekspozicija tokia, kad kuria dalyvavimo efektą. Vaikštant po muziejų, apima jausmas, lyg atsiradai anuose laikuose – skamba vokiška muzika, kiti garsai, ant sienų – didelės nuotraukos, filmuoti vaizdai, plazda vėliavos su svastika, vienoje vietoje net grindų plytelės, per kurias eini, su svastikos ornamentu. Baldai, drabužiai, daiktai, kitos interjero detalės – iš tų laikų.

Siekė uždirbti pinigų, bet pradėjo gelbėti žydus

„O. Schindleris atvyko į Krokuvą ne ko nors gelbėti, o norėdamas uždirbti pinigų. Iš pradžių jis nusipirko seną gamyklą pavadinimu „Record“. Anksčiau ji priklausė trims verslininkams žydams, tačiau jų įmonė bankrutavo 1939 metų liepą. Prasidėjus karui, vokiečiai viską konfiskavo, taigi O. Schindleris nusipirko šį fabriką iš nacių partijos, o ne Vokietijos kaip valstybės. Tolėliau už manęs esančiame pastate buvo gamybinės patalpos, kuriose buvo gaminami emaliuoti indai. O pastatas, esantis iškart už manęs, pastatytas jau paties O. Schindlerio, ir buvo skirtas administracijai – jame įrengti biurai, veikė buhalterija, saugoti archyvai ir įvairūs dokumentai. Ten buvo paties O. Schindlerio kabinetas“, – pasakojo gidė.

– Kaip O. Schindleriui pavyko gelbėti žmones nuo pražūties?

– Šį fabriką O. Schindleris turėjo iki 1944 metų, kai jam teko skubiai bėgti. Jis nusprendė visus darbuotojus pasiimti su savimi. Jie išvengė mirties stovyklų, nes buvo išgelbėti O. Schindlerio.

Karui einant į pabaigą, jis turėjo tarp 900 iki 950 darbuotojų, o iš viso O. Schindleris išgelbėjo mažiausiai 1100 žmonių. Tarp jų buvo tokių, kurie niekada nedirbo gamykloje – jie buvo darbuotojų giminaičiai, šeimų nariai, draugai ar kaimynai. Šindleris juos pasiėmė į savo gimtąjį miestą, nes sumanė ten perkelti į jį visą gamybą. Šį sprendimą galėjo lemti ir atsitiktinumas, nes kaip tik tuo metu Šindleris rado apleistą gamyklos pastatą Čekijos Moravijos srityje. Per Antrąjį pasaulinį karą ši vietovė buvo vadinama Briunlicu. Čia perkėlus fabriką, buvo tęsiama emaliuotų indų gamyba – daugiausia gaminti puodai, lėkštės ir šaukštai Vermachto kariuomenei. 1945-ųjų gegužės mėnesį jo darbuotojai iš fabriko buvo „išlaisvinti“ Raudonosios armijos.

– Kodėl vokietis gelbėjo žydus?

– Jis nusprendė padėti žydams, nors, jei atvirai, mes nežinome, kodėl. Gal dėl to, kad juos mėgo, gal dėl to, kad buvo geras žmogus, o gal ir dėl to, kad jam jų reikėjo. Būtent dėl žydų darbas leido O. Schindleriui uždirbti didžiulius pinigus. Aišku, jis juos uždirbo ir dėl to, kad gamino būtent tuos daiktus, kurių labiausiai reikėjo per karą, nes įvairiaus puodus ir kitus indus jis pardavinėjo daugiausia vokiečių kariuomenei, Vermachtui. Tai ir sukrovė jam turtus.

– Kaip kilo pavadinimas „Šindlerio sąrašas“?

– Kai O. Schindleris nusprendė persikelti į kitą vietą, į nedidelį Čekijos miestelį, jam daugybę kartų aiškino, kad savo darbuotojus žydus turės palikti čia, ir jie bus išsiųsti į vieną iš koncentracijos stovyklų, būtent mirties stovyklų. Tačiau O. Schindleris atšaudavo, kad jo darbuotojai labai geri ir labai gerai išmokyti, todėl jis negali sau leisti jų netekti ir mokyti naujus žmones naujoje vietoje. Žinoma, tai tebuvo pretekstas. Tą pretekstą visi žinojo, bet leido jam taip pasielgti – neva jei jie tokie geri darbuotojai ir tau jų taip reikia, turėtum už juos susimokėti. Tai turėjo atbaidyti O. Schindlerį nuo noro tuos žmones išgelbėti ir išsivežti. Tačiau jis sutiko mokėti. Tam O. Schindleriui reikėjo sudaryti sąrašą su vardais ir pavardėmis visų žmonių, kuriuos norėjo išgelbėti, nes už kiekvieną asmenį jis turėjo sumokėti. Būtent šis dokumentas vėliau buvo pavadintas „Schindlerio (Šindlerio) sąrašu“. Tai buvo sąrašas tik dėl jo pastangų išsigelbėjusių žmonių, kurių ir buvo net 1100.

– O. Schindleris buvo pagerbtas už žydų gelbėjimą?

– Po karo O. Schindleris buvo apdovanotas garbės medaliu, kokiu apdovanojami visi ne žydų tautybės asmenys, kurie gelbėjo žydus. Šie žmonės vadinami Pasaulio tautų teisuolių vardais. O. Schindleris niekada čia nebegrįžo, o pastatas po Antrojo pasaulinio karo buvo apleistas Galiausiai jis buvo nusavintas valstybės, kaip ir kita nuosavybė, į valdžią atėjus komunistams. O po karo čia įsikūrė įmonė, pavadinimu „Telpod“, gaminusi telefonų dalis. Kai griuvo komunizmas, ši gamykla taip pat žlugo. Kai aš pradėjau dirbti gide, o tai buvo 2003-iaisiais, šiame pastate dirbo kelios privačios įmonės, nuomojusios patalpas biurams iš valstybės.

– Kada šiame pastate atsirado Antrajam pasauliniui karui ir O. Schindlerio veiklai skirta ekspozicija?

– Po kiek laiko jų buvo paprašyta išsikraustyti ir šis pastatas buvo atiduotas Krokuvos istorijos muziejui. Duris jis atvėrė 2010 metais.

Dabar muziejuje išsamiai pristatoma padėtis mieste nacių okupacijos laikotarpiu ir galime pamatyti Krokuvą karo metais. Žinoma, pristatoma ir O. Schindlerio veikla, tačiau ekspozicija gerokai platesnė. Viduje įrengta ekspozicija detaliai paaiškina, kas dėjosi Krokuvoje karo išvakarėse, pirmomis karo dienomis ir vokiečiams atsikrausčius į Krokuvą. Taip pat parodomas intelektualų ir žydų bendruomenės persekiojimas, geto atsiradimas, žydų perkėlimas į jo teritoriją ir galiausiai geto bei Plašuvo koncentracijos stovyklos likvidavimas, gyvenimo Krokuvoje sąlygos ir karo pabaiga ir pirmosios komunizmo dienos mieste.

Tai gana didelis muziejus, kuriame galima daug ką pamatyti. Mūsų skaičiavimais, jame reikia praleisti bent pusantros valandos, bet žinau ne vieną atvejį, kai lankytojai ten prabūdavo ir tris, ir šešias valandas, skaitydami viską iš eilės. Abu pastatai, turiu galvoje gamybos, kuris tolėliau už mūsų, ir pirmąjį, kurį matote dabar man už nugaros, abu jie yra autentiški išlikę pastatai. Dabar administraciniame pastate veikia Krokuvos istorijos muziejus, o gamybiniame pastate įrengta šiuolaikinio meno ekspozicija.

– Koks paties O. Schindlerio likimas?

– O. Schindleris gyveno iki 1974 metų. Jis mirė Vokietijoje, bet buvo palaidotas Jeruzalėje, krikščioniškose kapinėse, – tokia buvo jo paskutinė valia. Po karo jis keletą kartų lankėsi Jeruzalėje, turėjo ten įsikūrusių draugų. Sutuoktinė Emilie, mirusi praėjus daugeliui metų po vyro mirties – beje, ji dar buvo gyva, kai 1993 metais apie O. Schindlerį buvo sukurtas filmas – ji taip pat buvo palaidota šalia jo tose pačiose kapinėse Jeruzalėje.

Gidė P. Kaspeker apie tai papasakojo, kai grupė Lietuvos žurnalistų ten lankėsi Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"