Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Tarp geriausiai nuo Rusijos grėsmių besiginančių – Baltijos šalys

 
2018 08 20 11:45
RFE/RL fotomontažas

Kremliaus naudojama savo įtakos agresyvaus plėtimo taktika, skleidžiant dezinformaciją ir palaikant Europos ekstremistiškus bei radikalius politikus, iššaukė stiprią negatyvią reakciją bent jau 14 iš 28 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tokią išvadą padarė ekspertai iš projekto „Kremlin Watch“, kurio bazė – tyrimų centre „European Values“ Prahoje.

Neseniai „Kremlin Watch“ atidarė naują svetainę, kurios autoriai teigia, kad tai veikiausiai yra didžiausia Europos bazė apie hibridinius Rusijos veiksmus, plečiant savo įtaką ES šalyse ir kontrpriemones, kurių dėl to imamasi, rašo svoboda.org.

Pagrindinis dabartinės Kremliaus politikos tikslas yra diskredituoti europinius politinius institutus, mažinti pasitikėjimą demokratine sistema, tradicine žiniasklaida, galiausiai – silpninti Europos šalis.

Kremliaus žvalgybinių, ekonominių ir informacinių pastangų aktyvėjimas senojo žemyno valstybėse – ne naujas dalykas, bet pastaruoju metu vėl labiau pastebimas. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje oficialaus tyrimo objektu tapo verslininko Aarono Bankso kontaktai – įtariama, kad per jį Rusija 2016 metais finansavo kompaniją dėl šios šalies išstojimo iš ES.

Buvęs aukštas pareigas ėjęs vengrų kontržvalgybos pareigūnas Ferencas Katreinas su žiniasklaida pasidalijo savo pastebėjimais apie stipriai padidėjusį Rusijos žvalgybos tarnybų aktyvumą Vengrijoje. Tikėtina, kad keleto Rusijos diplomatų tylus, be oficialių protestų išsiuntimas iš Budapešto buvo reakcija į šiuos pranešimus. Reakcija laikytina ir garsesnė vengrų europarlamentaro Belos Kovačo, praminto „KGBela“, byla – jis kaltinamas šnipinėjimu Rusijai.

Šių metų liepos mėnesį Graikija išsiuntė du Rusijos diplomatus. Iki tol tarp ES ir NATO šalių ji buvo viena iš palankiausiai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu. Diplomatai buvo kaltinami bandymu papirkti valdininkus ir dvasininkus. Netrukus tapo žinomi Rusijos ir Graikijos konflikto užkulisiai. Tarptautinio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimų centro (OCCRP) žurnalistai publikavo informaciją apie tai, kad Graikijoje gyvenantis išeivis iš Rusijos milijardierius Ivanas Saviddis finansavo protesto akcijas Makedonijoje, nukreiptas prieš susitarimą su Graikija dėl naujo šios buvusios Jugoslavijos šalies pavadinimo. Paaiškėjo, kad su analogiškų protestų organizavimu susiję ir iš Graikijos išsiųsti Rusijos diplomatai. Reikalas buvo toks, kad dėl konflikto tarp Graikijos ir Makedonijos dėl pastarosios šalies pavadinimo Atėnai blokavo jos stojimą į NATO. Dabar, Maskvos nepasitenkinimui, ši kliūtis pašalinta.

Vertino pagal tris kriterijus

„Kremlin Watch“ komanda siekė tokius atvejus surinkti į vieną vietą ir paanalizuoti, su kokiomis grėsmėmis, susijusiomis su Rusijos politika, šiuo metu susiduria Europos šalių vyriausybės ir visuomenės bei kokiu būdu tas grėsmes galima neutralizuoti.

Apie tai svoboda.org pasakojo projekto „Kremlin Watch“ koordinatorė Veronika Vichova.

– Kaip galima apibūdinti jūsų projektą, kas tai yra – duomenų bazė, analitinė apžvalga, žiniasklaidos priemonė?

– Projekto centras yra interaktyvus žemėlapis, iš kurio galima sužinoti, kaip viena ar kita Europos šalis, ir nebūtinai priklausanti ES, kovoja su dezinformacija ir kitais hibridiniais metodais, kuriuos naudoja Rusija, siekianti didinti savo įtaką. Kiekviename skyriuje galima rasti nuorodas į vienas ar kitas vyriausybines medžiagas, analitiką, pilietinės visuomenės iniciatyvas, publikacijas žiniasklaidoje atitinkamomis temomis.

Ten yra ir mūsų analitika – valstybių reitingai pagal tai, kokių priemonių jos imasi priešintis Rusijos įtakai. Tai yra keleto dešimčių šalių veiksmai per pastaruosius metus.

– Pagal kokius kriterijus vertinote?

– Kriterijai yra trys. Pirmas – Rusijos įtakos ir su ja susijusių grėsmių politiniam elitui suvokimas. Tai galima vertinti pagal strateginius dokumentus, politinių lyderių pareiškimus, priešrinkiminių temų parinkimą – ar visi jie užsimena apie Kremliaus politiką kaip grėsmės nacionaliniam saugumui faktorių. Antras kriterijus – kas konkrečiai nuveikta kiekvienoje šalyje: ar sukurtos institucijos, užsiimančios kova su hibridinėmis grėsmėmis, ar yra medijos raštingumo mokymo programos mokyklose ir taip toliau. Ir trečias kriterijus – Europos šalių specialiųjų tarnybų veikla, jų darbas atremiant tokias grėsmes, kiek apie tai galima spręsti iš atvirų šaltinių. Tai kasmetinės kontržvalgybos ataskaitos, specialiųjų tarnybų vadovų ir saugumo srities ekspertų pasisakymai parlamente, per konferencijas ir taip toliau – pastaraisiais metais tai būna vis dažniau.

„Kremlin Watch“ svetainės fragmentas.
„Kremlin Watch“ svetainės fragmentas.

Kremlius gerai parenka poveikio instrumentus

– Kokie rezultatai?

– Šalis padalijome į kelias grupes. Sėkmingiausias apibūdinimas – „full-scale defenders“ („visapusiškai apsiginančios“ – liet.). Tai šalys, turinčios kuo didesnę visapusišką strategiją kovoti su saugumo grėsmėmis, susijusiomis su Kremliumi. Šiuo metu tai yra Didžioji Britanija, Švedija ir Baltijos šalys. Kitoje pusėje – šalys, kurios neskiria beveik jokio dėmesio šiai problemai. Tai Graikija ir Kipras. Kitos šešios šalys, kurių padėtis kiek geresnė, – Austrija, Vengrija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir Slovėnija.

– Jūs užsiminėte apie Graikiją – net nežiūrint į tai, kad ši šalis neseniai išsiuntė Rusijos diplomatus už veiklą, neatitinkančią jų statuso?

– Sutinku su jūsų pastaba. Patikslinsiu, kad mūsų reitingas buvo sudaromas iš esmės pagal duomenis iki gegužės pabaigos. Skandalas Graikijoje kilo jau vasarą. Mes rengiamės daryti kasmetinį tyrimą, tad kitame leidime, aišku, į tai atsižvelgsime.

– Iki šiol kiek abstrakčiai kalbėjote apie grėsmes. Kokia Rusijos veikla turima galvoje?

– Instrumentų, kuriuos naudoja dabartinė Rusijos valdžia, stiprindama savo įtaką Europoje, yra keletas. Reikia pažymėti, kad Kremlius gerai parenka tuos instrumentus, priklausomai nuo konkrečios šalies ar regiono. Tarkime, Vidurio ar Rytų Europoje naudojami atitinkami ryšiai, užmegzti dar sovietiniu laikotarpiu. Viena vertus, turima galvoje Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos aktyvinimas, kita vertus, – informacinio propagandinio karo mechanizmai. Kaip yra oficialūs, taip yra ir neoficialūs kanalai, užsiimantys informacine manipuliacija. Pirmiesiems galima priskirti televiziją RT („Russia Today“) arba naujienų agentūrą „Sputnik“, turinčius daugybę versijų įvairiomis Europos kalbomis. Antriesiems – daugybę interneto leidinių su neaiškiu finansavimu, skleidžiančių Kremliaus tipo propagandą.

Kitas lygis – jau gerai žinomas „nestandartinis“ Maskvos veikimas su kai kuriomis Europos politinėmis jėgomis ir jų lyderiais. Tai gali būti finansinis bendradarbiavimas, kaip su Prancūzijos nacionaliniu frontu prieš porą metų, arba tiesiog ideologinė, informacinė parama.

Maskva pirmiausia aktyviai palaiko radikalius politinius judėjimus. Daugelis jų atstovų važiavo, tarkime, į Krymą kaip stebėtojai per rinkimus ar į įvairias konferencijas.

Na, aišku, ir ekonominės operacijos, turinčios politinę potekstę. Tarkime, du atominės energetikos projektai Vengrijoje ir Čekijoje. Tokius dalykus sunku vertinti tik ekonominiu kontekstu, yra ir politiniai interesai, ypač, kai kalbama apie tokias sritis, susijusias su saugumu, kaip atominė energetika.

Pagrindinis dabartinės Kremliaus politikos tikslas yra diskredituoti europinius politinius institutus, mažinti pasitikėjimą demokratine sistema, tradicine žiniasklaida, galiausiai – silpninti Europos šalis.

Rusijos tikslas – daryti žalą

– Būtų galima prieštarauti – kiekviena stambi valstybė siekia didinti savo politinę, ekonominę, kultūrinę įtaką ir, pirmiausia, kaimyninėse šalyse. Kodėl toks Rusijos noras laikytinas pavojingu? Tarkime, kaip atominės elektrinės rekonstrukcija Čekijoje, jei tai darys Rusija, pavojinga čekų demokratijai?

– Nėra nieko blogo užsiimti savo šalies propaganda ir ginti jos interesus. Tačiau šiuo atveju yra toks skirtumas, kad Rusijos tikslas – padaryti žalos kitų šalių interesams ir jas susilpninti. Pavyzdys gali būti agresyvios akcijos Ukrainoje. O atominės energetikos projektus sudėtinga laikyti vien ekonominiais. Gaudama priėjimą prie tokių strateginių sektorių, kaip atominė energetika, Rusija gauna galimybę tas šalis labiau prie savęs „pririšti“ jau ir politine prasme. Tarkime, per politikus, kuruojančius tokius projektus ir sutinkančius leisti tokio pobūdžio kontaktus.

– Kaip vertintumėte Vladimiro Putino kelionę į Vokietiją deryboms su Angela Merkel? Vakarų lyderių kontaktai su Kremliumi pastaruoju metu pasidarė intensyvesni. Ar tai teisinga? Kaip tai galima sieti su Rusijos vertinimu kaip grėsmės saugumui šaltiniu?

– Apskritai vengti kontaktų su Kremliumi yra nerealu politine prasme. Manau, svarbu, kad problemos, kurias mes aptarėme, per tokius ryšius tarp V. Putino ir demokratinių šalių lyderių nebūtų nutylimos. Kad Rusija nemanytų, jog ji gali leisti sau viską, o jos veiksmai nesulauks atsakomųjų priemonių. Manau, derėtų duoti suprasti, kad normalaus dialogo su Rusija sąlyga yra nutraukti tokius veiksmus, kuriuos ji daro Europoje pastaraisiais metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"