Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Susirūpino karinių teritorijų saugumu

 
2018 05 22 9:00
Šalies žvalgybos institucijos pabrėžia, kad karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų itin padaugėjo nuo 2014 metų.
Šalies žvalgybos institucijos pabrėžia, kad karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų itin padaugėjo nuo 2014 metų. pexels.com nuotrauka

Šiandien Seimo nariai imsis Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, numatančių pinigines baudas už bepiločių skraidyklių naudojimą virš karinių teritorijų arba arti jų, draudžiamoje pasienio zonos oro erdvėje, taip pat – už karinių teritorijų filmavimą ar fotografavimą be leidimo.

Taip bus užkirstas kelias galimiems bandymams šnipinėti Lietuvoje esančias karines bei kitokias saugomas teritorijas.

Neįmanoma pritaikyti baudų

Dabartinis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) nenumato jokios teisinės atsakomybės už neteisėtą karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą. Tiesa, yra numatyta administracinė atsakomybė už Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą, kuris užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų, tačiau realiai tai pritaikyti sunku. Mat draudimas filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas taip pat vykdyti dronų skrydžius virš karinių teritorijų nenumatytas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. O Karinės jėgos naudojimo statute nenurodoma galimybė persekioti arba sulaikyti asmenis, neteisėtai vizualizuojančius karines teritorijas, nenurodoma galimybė panaudoti karinę jėgą prieš dronus.

Todėl kartu su ANK pataisomis Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė Seimui ir šių dviejų teisės aktų pataisas. „Bepiločiai orlaiviai kelia grėsmę ne tik įskridę į karinę teritoriją, bet ir skrisdami karinės teritorijos prieigose. Pasinaudojant aukštos rezoliucijos filmavimo, fotografavimo kameromis, pakėlus jas į atitinkamą aukštį karinėje teritorijoje galima rinkti vizualiąją informaciją“, – teigiama pateiktų įstatymų pataisų aiškinamajame rašte.

Kirs per kišenę

KAM Seimo prašė numatyti griežtesnę atsakomybę – privalomai konfiskuoti bepilotę skraidyklę. Tačiau Seime svarstant pasiūlymus buvo nuspręsta dar labiau sugriežtinti sankcijas už neteisėtą skraidyklių naudojimą ir vizualios informacijos apie karinius objektus rinkimą.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto nariai vienbalsiai pritarė, kad baudos būtų padidintos. Todėl jau Seimo vertinimui pateiktuose projektuose siūloma numatyti, kad už bepiločių orlaivių skraidinimą virš karinių teritorijų arba nustatytu atstumu iki jų, taip pat draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje (neturint tam teisės) būtų numatyta bauda ne nuo 100 iki 300 eurų, o didesnė – nuo 200 iki 400 eurų. Jei nusižengimas būtų padaromas pakartotinai – bauda kiltų iki 400–600 eurų ir skraidyklė būtų privalomai konfiskuojama.

Jeigu filmuota, fotografuota ar kitokiais būdais vizualizuota karinė teritorija arba gauta vaizdinė informacija būtų perduota kitiems asmenims (neturint tam teisės), grėstų ir kita administracinė atsakomybė, numatanti papildomas 20–50 eurų baudas, o jei tai būtų daroma pakartotinai – 50–150 eurų. Be to, neteisėtai gauta vaizdinė informacija ir jai gauti naudotos priemonės ar įranga būtų konfiskuojama.

Šalies saugumo labui

Sugriežtinti sankcijas siūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. „TTK bendru sutarimu tam pritarė, nes tai prisidės prie mūsų valstybės saugumo didinimo. Todėl tikimės, kad pataisos Seime skubiai bus priimtos ir įsigalios jau nuo liepos“, – tvirtino A. Širinskienė.

Agnė Širinskienė: "Tai prisidės prie mūsų valstybės saugumo didinimo, todėl tikimės, kad pataisos bus skubiai priimtos ir įsigalios jau nuo liepos.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Agnė Širinskienė: "Tai prisidės prie mūsų valstybės saugumo didinimo, todėl tikimės, kad pataisos bus skubiai priimtos ir įsigalios jau nuo liepos.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šalies žvalgybos institucijos pabrėžia, kad karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų itin padaugėjo nuo 2014 metų, taip pat daugėja ir bepiločių orlaivių skrydžių virš karinių teritorijų bei Lietuvos kariuomenės padalinių pratybų vietų. Teigiama, kad objektų stebėjimas ir vaizdo fiksavimas visiškai atitinka užsienio valstybių karinės žvalgybos veiklos metodus. Surenkama informacija gali būti naudojama užsienio valstybių kariniams veiksmams planuoti, taip pat karinės infrastruktūros pokyčiams Lietuvos teritorijoje stebėti. Lietuvos nacionaliniam saugumui reikšmingi karinės paskirties objektai yra arba gali būti pasirinkti kaip taikiniai.

Neteko imtis priemonių

KAM pasiūlė griežtinti atsakomybę už bepiločių skraidyklių naudojimą ne tik virš karinių teritorijų, bet ir draudžiamų, ribojamų ar pasienio zonų. Beje, nuo šių metų nuotolinio poveikio specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus prieš neatpažintus bepiločius orlaivius gali naudoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Jie gali taip elgtis nustatę, kad bepiločio orlaivio valdytojas neturi leidimo skrydžiui pasienio zonoje.

VSAT Prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto Roko Pukinsko teigimu, pasieniečiams imtis jiems leidžiamų kraštutinių priemonių prieš bepilotes skraidykles šiemet dar neteko. Fizinė prievarta prieš bepilotę skraidyklę gali būti naudojama tik Lietuvos teritorijoje, kai ji skraido pasienio ruože prie išorės sienos, virš draudžiamų ar kitų teritorijų ir objektų, virš kurių skrydžius riboja vietos savivaldybė.

Ribojimų nedaug

Kur draudžiama skraidyti dronams, nustatyta Civilinės aviacijos administracijos patvirtintose taisyklėse. Pagal jas, be jokių išimčių bepilotes skraidykles draudžiama naudoti per masinius renginius virš žmonių minios, negalima skristi draudžiamose zonose, nustatytose savivaldybės ir kariuomenės vado. Miestuose skraidyklės apskritai nepageidaujamos – didžiojoje dalyje pagrindinių miestų teritorijų negalima kilti aukščiau nei 40 metrų, taip pat reikalaujama išlaikyti minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių. Skraidyklė negali nutolti nuo valdytojo daugiau kaip 1 kilometrą, draudžiama pakilti aukščiau nei 120 metrų.

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas „Lietuvos žinioms“ yra pripažinęs, kad mūsų šalyje nustatytos Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, palyginti su kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių draudimais, yra gana liberalios.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"