Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Šių metų Kremliaus taikinys – Latvija

 
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO bei pačios Latvijos pastangos sąlygojo, kad Latvija yra gerai apsaugota nuo Rusijos konvencinės karinės grėsmės. Tačiau aljansui priklausančios Baltijos valstybės šiuo metu susiduria su kitokia grėsme – vis augančiomis Rusijos pastangomis ardyti ir menkinti vidines valstybines institucijas, rašoma analitinio centro „The Jamesfon Foundation“ publikacijoje. 

TPasak Jānio Maizīčio, kuris vadovauja Latvijos Konstitucijos apsaugos biurui, valstybės verslams bei bankams yra iškilusi grėsmė, o Maskva režimo pokyčius mėgina įgyvendinti naudodamasi balsadėžėmis.

Jei rinkimų baigtis bus tokia, kokios tikisi Maskva, visiškai tikėtina, kad Latvija iš vienos entuziastingiausių NATO rėmėjų taps aljanso prieigos ir santykio su Rusija skeptike.

Šie metai svarbūs ne tik dėl Latvijos valstybės šimtmečio minėjimo, tačiau ir dėl rudenį vyksiančių parlamento rinkimų. Jānis Maizītis tvirtino, kad Maskva naudojasi kitur jau išmėginta taktika, idant rinkimų rezultatas būtų kuo nepalankesnis provakarietiškoms partijoms, dominavusioms Latvijos politikoje pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Rusijos valdžia remia promaskvietiškas politines jėgas, kurios, mažų mažiausiai, numes į šalį Rygos pastangas lingvistiškai integruoti etninių rusų tautinę mažumą į latvių tautą ir pradės intensyviai gerinti santykius tarp Latvijos ir Rusijos Federacijos. Tai, savo ruožtu, paskatins rusus plėsti savo verslų ir bankų tinklą Latvijoje. Tokiu būdu Maskvos oligarchai dar intensyviau naudosis Rygos bankais nelegaliai įgytų pinigų skalbimui.

Jei rinkimų baigtis bus tokia, kokios tikisi Maskva, visiškai tikėtina, kad Latvija iš vienos entuziastingiausių NATO rėmėjų taps aljanso prieigos ir santykio su Rusija skeptike. Prokremliškų jėgų valdoma Latvija galėtų netgi siekti apriboti NATO atsaką į Rusijos grėsmę. Šiemet toks variantas yra mažai tikėtinas, tačiau Maskva akivaizdžiai tikisi padidinti kėdžių Latvijos parlamente skaičių ir pasiruošti didesniems pokyčiams ateityje. Jānis Maizītis teigė, kad Maskva tam rengiasi, naudodama slaptą finansinę paramą ir pasitelkdama interneto galimybes.

Šie Rusijos veiksmai verčia sunerimti ir iš naujo apsvarstyti keliamas grėsmes bei jau įprasta tapusią nuostatą, kad NATO ir Baltijos valstybių pastangų dėka karinė intervencija tapo neįmanoma, tad nėra ko nerimauti. Savo destabilizuojančiais veiksmais Europoje, kaip ir Jungtinėse Valstijose, Vladimiro Putino režimas per kelerius pastaruosius metus parodė, kad viso dėmesio nukreipimas sutelkimas ties ties militaristine grėsme yra itin pavojingas.

Latvijos konstitucijos apsaugos biuro vadovas atkreipė dėmesį į opozicijos Latvijos kalbinei politikai skatinimą bei tai, kad Maskva remia kelias politines partijas, įskaitant „Harmoniją“. Tokie prorusiški Kremliaus palaikomi politiniai dariniai provokuoja Latvijos politikos, susijusios su šia problema, pokyčius. Taip pat jie nori pakeisti Latvijos santykį tiek su Rusijos Federacija, tiek su Vakarais.

„Harmonijos“ lyderis, dabartinis Rygos meras ir etninis rusas Nilas Ušakovas paskelbė, kad rinkimų metu „Harmonija“ tikisi surinkti tiek balsų, kad galėtų formuoti vyriausybę. Daugeliui latvių toks variantas yra itin baisus, mat Nilo Ušakovo vyriausybė visiškai pakeistų valstybės geopolitinę orientaciją. Tačiau Rygos meras siekia save ir partiją pristatyti kaip politinę jėgą, nutolusią nuo Maskvos – jau anksčiau jis atsiskyrė nuo „Suvienytosios Rusijos“, radikalesnės promaskvietiškos partijos.

Nilui Ušakovui ir jo sąjungininkams toks planas gali ir neišdegti, dėl to Jānis Maizītis sutinka; tačiau tikėtina, kad šiemet rinkimuose jie surinks daugiau balsų, nei kad daugelis tikisi. Toks variantas yra tikrai įmanomas, turint omenyje tai, kad kai kurie Latvijos verslininkai ir bankininkystės sektoriaus atstovai yra pasirengę pasipelnyti kaip Maskvos tarpininkai, nepaisant to, kad tai silpnintų nepriklausomą valstybę.

Daugelis Vakaruose mano, kad Maskva savo skaldančias jėgas ties Latvija sutelkė dėl didelės valstybėje gyvenančių rusakalbių populiacijos. Tačiau Latvija Rusijos interesų sferoje yra jau ilgai. Iš visų Baltijos šalių ji turi geriausius prekybinius uostus, kuriuos galima panaudoti karybai, bei geriausią infrastruktūrą, skirtą tų uostų palaikymui. Būtent dėl to Maskva sovietmečiu skatino etninių rusų kėlimąsi į Latvijos didžiuosius miestus. Etniniai rusai ir toliau sudaro didžiąją daugumos Latvijos miestų gyventojų dalį.

Taip pat svarbu yra tai, kad Rusija yra pajėgi išnaudoti pačių latvių pažiūras. Latviai yra kur kas atviresni dialogui su rusais, nei estai ar lietuviai. Sovietinės okupacijos pabaigos metais būdavo sakoma, kad estus išgelbėjo finougrų kalba – rusai buvo nepajėgūs jos išmokti, lietuvius išgelbėjo katalikybė – rusai negalėjo jos priimti, o latviai neturėjo nei vieno, nei kito.

NATO yra pajėgi nuo Rusijos karinės intervencijos apsaugoti tiek Latviją, tiek jos kaimynes. Tačiau, Jānis Maizītis įspėja, kad jei Vakarai neįvertins Latvijos sociopolitinių realijų, Kremlius nebus pažabotas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"