Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Saldainis kariškiams: vilios didesnėmis algomis ir garantijomis

 
2018 04 20 8:00
kam. lt nuotrauka

Krašto apsaugos ministerija (KAM) prašo Vyriausybės ir Seimo pakeisti karių tarnybos apmokėjimo sistemą bei pagerinti jų socialinę apsaugą.

Skaičiuojama, kad sisteminei karinių žmogiškųjų išteklių vadybos reformai prireiks beveik 84 mln. eurų, o naujovės turėtų labiau motyvuoti rinktis profesinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

„Kyla įtarimų, kad iniciatyva labiausiai atspindi aukštesnių puskarininkių ar karininkų interesus, o ne visų tarnaujančiųjų Lietuvos kariuomenėje.“

Tačiau karių interesus ginančių nevyriausybinių organizacijų atstovai nuogąstauja, kad KAM siūlomos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos bei Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymų pataisos gali virsti vien“ kosmetine pudra“, pridengiančia sunkiai išsprendžiamas problemas.

Atlyginimai turėtų didėti

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tikina, kad poreikis atlikti sisteminę karinių žmogiškųjų išteklių vadybos reformą kilo dėl profesinės karo tarnybos karių komplektavimo ir išlaikymo, atsižvelgiant į saugumo situaciją bei globalizacijos procesus, problemų.

„Ministerijos atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad sudėtingiausia pritraukti ir išlaikyti žemos ir vidurinės grandžių karius, kurie iš esmės sudaro žmogiškųjų išteklių pagrindą rengiant šalies gynybinius pajėgumus“, – aiškinamajame rašte akcentuoja ministras. Jis pažymi, kad iš profesinės karo tarnybos 2012–2017 metais savo noru išėjo daugiausia žemiausios ir vidurinės grandies karių, o profesinės karo tarnybos karių komplektavimo ir išlaikymo problemos riboja įsipareigojimų NATO įvykdymą ir pasirengimą atitinkamai reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją šalyje ar regione.

Ministro teigimu, vienas veiksnių, darančių didžiausią įtaką kariuomenės komplektavimui ir motyvavimui, yra karių tarnybos apmokėjimas. Esą dabartinė karių atlyginimo sistema neužtikrina atlygio už kario turimą patirtį ir įgytą kompetenciją – kai kuriais atvejais vienodo laipsnio, bet skirtingą tarnybos stažą turintys kariai gauna tą patį arba vos vos didesnį atlyginimą.

Todėl siūloma pertvarkyti karių tarnybinių atlyginimų sistemą – į ją įvesti koeficientus, kurie priklausytų nuo tarnybos metų. Be to, reikėtų šiek tiek pakoreguoti ir atlyginimų priedus. Skaičiuojama, kad karių atlyginimai dėl pertvarkos didėtų 10–30 procentų. R. Karoblis įsitikinęs, kad pakeista karių tarnybos apmokėjimo sistema sudarytų palankias sąlygas į krašto apsaugos sistemą pritraukti kariškius ir juos išlaikyti.

Siekiant kariškius motyvuoti likti tarnyboje, krašto apsaugos sistemoje norima leisti steigti karių vaikų dienos centrus. Juos galėtų lankyti vaikai iš šeimų tų karių, kuriems dėl rotacijos ar kitų tarnybos ypatumų sunku derinti tarnybos ir šeimos interesus. Taip pat siūloma suvienodinti garantijas karių, siunčiamų tarnauti į užsienio institucijas arba mokytis. Tiek vienų, tiek kitų sutuoktiniams turėtų būti suteikta galimybė vykti kartu.

Daugiau dėmesio sužeistiesiems

Jau ne vienus metus KAM adresu lekia kritikos strėlės, kad Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi Lietuvos kariuomenės sužeistaisiais.

Apie tai ne kartą rašyta „Lietuvos žiniose“, o ir pati KAM pripažįsta, kad tokių problemų esama. Pavyzdžiui, jei atsargos kariams, kurie buvo sužeisti dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, prireikus KAM skirtų asignavimų, tai negalėtų būti apmokamos kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos reabilitacijos ir sveikatingumo įstaigose.

Pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis medicininės reabilitacijos paslaugomis ypač aktualu tiems atsargos kariams, kurie po sužeidimų tapo neįgalūs arba po gydymo patiria liekamųjų reiškinių, judėjimo ar kitų sutrikimų.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventai.Ievos Budzeikaitės (kam.lt) nuotrauka
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventai.Ievos Budzeikaitės (kam.lt) nuotrauka

Todėl dabar siūloma leisti pačiai KAM apmokėti sveikatinimo veiklos paslaugas, visų pirma psichologų. Taip pat siūloma, kad KAM būtų leista apmokėti ne tik protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidas, bet ir šių priemonių pritaikymo kario poreikiams išlaidas.

KAM pripažįsta, kad nepakankamas ir teisinis reguliavimas draudžiant karių sveikatą bei gyvybę. Juk pastaruoju metu vis intensyviau vyksta karių kovinis rengimas, dažniau organizuojamos karinės pratybos ir mokymai, vykdomos specifinės, su didesniu pavojumi sveikatai ir gyvybei susijusios užduotys.

Kartu didėja traumų rizika. KAM norėtų turėti teisę tam tikrais atvejais mokėti vienkartines kompensacijas kariams. Ir jų išmokėjimas neturėtų užtrukti ilgiau kaip metus.

Primena kosmetiką

Visuomeninės organizacijos Sužeistų karių asociacijos prezidento Algimanto Valaičio nuomone, jei Seime iš tiesų būtų pritarta KAM pasiūlymams, būtų išspręsta didelė dalis sužeistus karius ilgus metus kamuojančių problemų.

Asmeninio albumo nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka

„Žinoma, tokių nuostatų įgyvendinimas užtruktų, tačiau tai būtų didelis žingsnis į priekį, užtikrinant socialines garantijas sužeistiems kariams“, – sakė Sužeistų karių asociacijos vadovas.

VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ generalinis direktorius Laimonas Jakas pripažino, kad KAM siūlomų įstatymų pataisų nuostatos yra pažangesnės, jomis labiau atsižvelgiama į tarnaujančių karių interesus. Tačiau, jo žodžiais, „iki tobulumo dar labai toli“.

„Aišku viena – atlyginimai iš tiesų kils. Tačiau kiek ir kam – jau kitas dalykas. Man kyla įtarimų, kad iniciatyva labiausiai atspindi aukštesnių puskarininkių ar karininkų interesus, o ne visų tarnaujančiųjų Lietuvos kariuomenėje“, – teigė L. Jakas. Jis pažymėjo, kad dėl siūlomo naujo karių tarnybos apmokėjimo modelio jo naudą bene labiausiai pajus tarnaujantieji užsienyje. O kaip kitiems kariams bus taikomi KAM siūlomi nustatyti atlyginimų koeficientai, kol kas neaišku.

Laimonas Jakas: Kariškių atlyginimai iš tiesų kils, tačiau kiek ir kam – jau kitas dalykas. Pasigendu ir socialinių garantijų rotuojamų karių šeimoms.“

L. Jako nuomone, vargu ar yra prasmė KAM sistemoje steigti vaikų dienos centrus „vien tam, kad jie būtų“. Juk karių šeimų vaikai gali lankyti ir kitų steigėjų centrus, esą jie veikia daugelyje miestų ir miestelių. Tiesa, vaikų dienos centrai išties reikalingi, kai abu tėvai yra kariškiai ir abiem dėl tarnybos ypatumų nėra galimybių rūpintis vaikais. Tačiau tuomet, L. Jako teigimu, galbūt būtų geriau sudaryti sąlygas nors vienam iš tėvų pasirūpinti atžalomis, tuomet jos patirtų kur kas mažiau psichologinių traumų.

„Pasigendu socialinių garantijų rotuojamų karių šeimoms. Esame susidūrę ne su vienu atveju, kai karys, siunčiamas tarnauti į kitą Lietuvos pakraštį, priverčiamas ankstesnėje tarnybos vietoje palikti šeimą, nes naujoje vietoje sutuoktinis neturi jokių garantijų įsidarbinti“, – tvirtino VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ vadovas. Taip pat jis abejojo, ar didelę įtaką atlyginimams didėti turės premijavimo sistema, kol nebus pakeisti patys atestavimo principai, iš jų eliminuojant bet kokį vadų subjektyvumą.

Didinimui pritaria

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad daugybę metų Lietuvos kariuomenė riedėjo „ne visai tinkamais bėgiais“ – buvo mažinamas jai skiriamas finansavimas, tad mažėjo kariškių motyvacija tarnauti, o sistemą lydėjo skandalai. „Dabar ypač svarbu sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus, karius aprūpinti reikiama ginkluote, turėti galimybes priimti sąjungininkų dalinius. Ne mažiau svarbu, kad kiekvienas kariuomenėje tarnaujantis žmogus pajustų pokyčius“, – tvirtino V. Bakas.

Algimantas Valaitis: „Tai būtų didelis žingsnis į priekį, užtikrinant socialines garantijas sužeistiems kariams.“

Pasak jo, dabar karių atlyginimai, palyginti su vidaus reikalų sistemos pareigūnų atlygiu, jau gerokai nuo jų atsilieka. Todėl iš šiemet skirto didesnio krašto apsaugos sistemos finansavimo dalis lėšų turi būti skirta karių atlyginimams didinti, jų socialinėms garantijoms įtvirtinti. Planuojama, kad šiemet karių atlyginimai turėtų didėti apie 10 proc., o tolesnėje perspektyvoje – apie 30 procentų.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentaro teigimu, jei šalies politinės partijos susitartų tolygiai didinti finansavimą krašto apsaugai, kaip yra numačiusi Valstybės gynimo taryba, būtų galima kalbėti ne tik apie šiuos ar kitus metus, bet ir apie ilgesnį laikotarpį.

„Susitarimas dėl tolesnio krašto apsaugos sistemos finansavimo tarp partijų yra būtinas. Juk neformaliuose pokalbiuose jaučiama, kad partijos lyderiai tai palaiko. Tikiuosi, kad jis bus pasiektas dar šią kadenciją“, – vylėsi NSGK pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"