Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Rusiški radiolokatoriai Lietuvoje: svarsto, ką su jais daryti

 
2018 05 31 13:22
Pernai iš pareigų atleistas A. Raščius sako nematantis nieko bloga, kad oro erdvės stebėjimo įrangą gamino rusai.
Pernai iš pareigų atleistas A. Raščius sako nematantis nieko bloga, kad oro erdvės stebėjimo įrangą gamino rusai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Strateginės valstybės įmonės „Oro navigacija“ naudojama radiolokacinė įranga pagaminta Rusijoje ir yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, pareiškė parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

NSGK teigimu, Rusijos bendrovės „Severnyj zavod“ pagaminti „Ural“ radiolokatoriai sumontuoti Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose, o priimant sprendimus dėl jų diegimo, įtakos galbūt turėjo buvusios „Oro navigacijos“ vadovybės ryšiai su nesaugios įrangos gamintojų atstovais.

Pasak „Oro navigacijos“ direktoriaus Mindaugo Gusčio, bendrovė šiuo metu sprendžia, ką daryti su šiais radiolokatoriais.

„Mes dabar analizuojame tam tikrus (radiolokatorių – BNS) keitimo variantus (...) Jų aš dabar konkretizuoti nenorėčiau“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Gustys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete balandį jis sakė, kad svarstoma, ar paslaugas vėl pirkti iš buvusio tiekėjo – Didžiosios Britanijos piliečių valdomos Suomijos įmonės NRPL (anksčiau ją valdė Rusijos piliečiai), ar bandyti pakeisti radarų įrangą, paliekant naudoti tik „geležį“.

Anot M. Gusčio, galimybė toliau pirkti paslaugas iš Suomijos NRPL nėra atmesta.

„Yra tam tikros šalies institucijos, kurios vertina tas įmonių patikimumo rizikas. Laukiame įvertinimo“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Gustys. Jis nesiėmė prognozuoti, kada galėtų paaiškėti vertinimo rezultatai.

Pasak „Oro navigacijos“, vienas radiolokatorius kainuoja 3–5 mln. eurų. Juos keisti reikėtų trijuose oro uostuose.

„Atlikus preliminarų rinkos tyrimą, aiškėja, kad keičiant tik pirminius „NRPL Aero“ įdiegtus radiolokatorius visiškai naujais, vienas pirminis radiolokatorius kainuotų apie 3 mln. eurų. Jeigu būtų keičiamas pirminis radiolokatorius kartu su antriniu, kaina siektų apie 5 mln. eurų“, – BNS nurodė „Oro navigacija“.

Jos teigimu, šiuo metu svarstoma galimybė bandyti „išoperuoti“ pirminį radiolokatorių, jo operacinę sistemą, o „geležį“ naudoti tą pačią. Preliminariais skaičiavimais, tokiu atveju jo kaina siektų apie 2 mln. eurų. Galutinio sprendimo įmonė kol kas nėra priėmusi.

„Pasaulyje yra apie 10 gerai žinomų šios įrangos tiekėjų, iš kurių Europoje yra apie 3–4“, – BNS pranešė bendrovė.

Anot „Oro navigacijos“, priėmus sprendimą ir įvertinus viešųjų pirkimų procedūras, radiolokatorių keitimo procesas galėtų užtrukti apie dvejus metus. Įranga nebūtų keičiama vienu metu, tai būtų daroma palaipsniui, o užtikrinant skrydžių saugumą, būtų papildomai naudojami Lenkijos Gdansko bei Latvijos Ciravos ir Rygos radiolokatoriai.

NSGK teigimu, iki 2017 metų „Oro navigacijai“ vadovavęs Algimantas Raščius palaiko artimus ryšius su vienu iš NRPL steigėjų, su kuriuo yra pažįstamas nuo 1992 metų. Šiuo metu juos abu sieja bendras verslas – Lietuvoje jie yra įsteigę įmonę, kuri vykdo su oro navigacijos paslaugomis susijusį verslą, įgyvendina projektus Vietname.

Pernai iš pareigų atleistas A. Raščius sako nematantis nieko bloga, kad oro erdvės stebėjimo įrangą gamino rusai.

„Kodėl jie turi sukelti (grėsmę – BNS)? Jeigu būtų sukėlę kažkada ir kažkur, tai būtų taikomos vienos ar kitos priemonės: arba atsisakoma kontrakto, arba keičiama įranga, arba dar kas nors. Jeigu įranga atitinka visus reikalavimus, tai viskas gerai. [...] Niekur viešųjų pirkimų įstatyme neparašyta, kad jeigu Rusijos ar kinų, tai aš neturiu teisės jos pirkti“, – LRT televizijai sakė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"