Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Rusijos karo planas: smūgiai nekariniams taikiniams ir išmanūs ginklai

 
Valerijus Gerasimovas / 
Valerijus Gerasimovas /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Robotika, dirbtinis intelektas ir ryžtas smogti nemilitaristiniams priešo taikiniams – pagrindiniai Rusijos ateities strategijų elementai, rašo defenseone.com

Jungtinių Valstijų kariuomenė nėra vienintelė, kurios planuose numatyta daug pinigų skirti dronų, žemės robotų, dirbtinio intelekto asistentų, skirtų vadovauti ir kontroliuoti, gamybai. Rusija taip pat didins investicijas į šias sferas, kaip ir į kosmoso bei informacinę karybą. Tai Rusijos karo akademijos generalinio štabo nariams pranešė Rusijos armijos generolas Valerijus Gerasimovas kovo pabaigoje. Karo atveju Rusija kitų valstybių ekonominius ir nemilitaristinius objektus vertintų kaip tinkamą taikinį.

Naujos Gerasimovo pristatytos technologijos Rusijai leistų atlikti puolamuosius veiksmus giliau priešo teritorijoje, tokiu būdu nustumiant kovą toliau nuo Rusijos sienų.

Tokie komentarai yra dar vienas ženklas, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos kariuomenės panašėja daugeliu aspektų. Vienas iš tokių aspektų yra karinių pajėgų galimybių plėtojimas. Generalinio štabo vadas teigė, kad Rusijos kariuomenė jau tobulina dronus, kurie galėtų tiek smūgiuoti, tiek atlikti žvalgybines misijas. Kalbant apie gynybą – kariuomenė investuoja į apsaugos nuo dronų technologijas bei pavieniams kariams skirtus elektromagnetinės karybos rinkinius.

Valerijus Gerasimovas teigė, kad rusai kuria „automatizuotą žvalgybos ir puolimo sistemą“, panašią, kokią kuria Jungtinių Valstijų pajėgos. Tuo siekiama sumažinti laiko sąnaudas tarp taikinių paieškos ir smūgiavimo beveik 3,5 kartų ir taikliau smūgiuoti. Rusija tuo tikslu tobulina naujus, itin tikslius smogiamuosius ginklus.

„Ateityje tokie, bei patobulinti viršgarsiniai ginklai leis užsiimti strateginiu atgrasymu nenaudojant branduolinių ginklų“, – teigė Valerijus Gerasimovas.

Samas Bendettas, Jūrų analizės centro analitikas, teikia, kad tokie pokyčiai parodo Rusijos kariuomenės pastangas atitolinti kariavimą nuo savo sienų, taigi plėsti neprieinamumo teritoriją. Ar bent jau sukurti įspūdį, kad tai vyksta.

„Dabartinės Rusijos pajėgos yra orientuotos į trumpo atstumo, trumpos trukmės konfliktus, kurių metu jos galėtų nustelbti šalia valstybės sienos esantį priešą. Naujos Gerasimovo pristatytos technologijos Rusijai leistų atlikti puolamuosius veiksmus giliau priešo teritorijoje, tokiu būdu nustumiant kovą toliau nuo Rusijos sienų“, – sakė analitikas.

Kas būtų pagrindiniai taikiniai? Savo kalboje Valerijus Gerasimovas sakė, kad potencialiais taikiniais galėtų būti valstybės nemilitaristiniai ir ekonominiai objektai. „Priešo ekonomikos bei valstybės valdymo objektai būtų naikinami iš pradžių, greta tradicinio ginkluoto konflikto, aktyviai veiktų informacinė ir kosmoso sferos“, – jis teigė publikai.

Samas Bendettas tvirtino: „Tokių technologijų naudojimas yra ypatingai svarbus, turint omenyje tai, kokio pobūdžio karą Maskva planuoja kariauti. Gerasimovas teigė, kad sunaikinti potencialaus priešo ekonominius objektus bei valstybės galimybę funkcionuoti jie laikys sąžiningu elgesiu. Gilesni puolimai į priešo teritoriją bus paprasčiau įgyvendinami, padedant žmogaus nepilotuojamomis sistemomis. Visa tai taip pat priklauso nuo Rusijos karinio – industrinio komplekso galimybės teisingai maršrutizuoti reikalingus išteklius, būtinus technologijos įdiegimui ir panaudojimui.“

Tačiau tokia agresyvi ir kieta retorika gali reikšti ir kai ką kito: kalbant apie išlaidas, skiriamas karo reikmėms, Rusija neprilygsta Jungtinėms Valstijoms. Neseniai paskelbta, kad Jungtinių Valstijų kariniam biudžetui skiriami papildomi 61 mlrd. dolerių. Iš viso JAV karinis biudžetas siekia apie 700 mlrd. dolerių. Tuo tarpu Rusijos karinis biudžetas yra apie 46 mlrd. dolerių. Tai – apie 2,86 procentų viso Rusijos BVP. Gruodžio mėnesį Vladimiras Putinas teigė, kad vyriausybė planuoja ateityje „sumažinti“ karybos reikmėms skiriamas išlaidas.

„Gerasimovas, kaip ir kiekvienas, užimantis tokias aukštas pareigas, yra tiek pat lobistas, kiek ir karys. Rusijos kariniam biudžetui ir toliau traukiantis, jis darys ką tik gali, kad šį išlaikytų kiek tik įmanoma dideliu, kad ir kreipiant finansavimą nuo senamadiškos įrangos link komunikacijos, žvalgybos ir taikymosi įrenginių tobulinimo,“ – sakė Markas Galeotti, tarptautinių santykių instituto Prahoje Europos saugumo centro direktorius.

Pasak Samo Bendetto, Rusijos vyriausybės vadovai „apsidraudžia nuo artėjančios geopolitinės ir ekonominės nežinios, mėgindami kariuomenei skiriamą biudžetą išlaikyti tam tikrų parametrų ribose. Gynybos ministerija nuolat kalba apie augantį naujų karinių technologijų Rusijos kariuomenėje kiekį, tokiu būdu teikdama prioritetą naujoms sistemoms. Taigi dabartinės karinių technologijų vystymo gairės, kurias pabrėžė Valerijus Gerasimovas, yra laiptelis Rusijos kariuomenės evoliucijoje į tobulesnes, labiau rafinuotas smogiamąsias pajėgas.“

Rusijos kariuomenė yra pasirengusi paleisti milžinišką ugnį, kad tik apsisaugotų nuo bet kokios intervencijos, skirtos skatinti žmones sukilti prieš Maskvą.

Taip pat Valerijus Gerasimovas savo kalboje sumenkino tai, ką pats pavadino Vakarų bandymais destabilizuoti Rusijos valstybę, vykdant informacinį karą ir kitomis subtiliomis taktikomis. Tokie kaltinimai Vakarų auditorijai gali atrodyti itin hipokritiški, turint omenyje nuolatinius Kremliaus mėginimus palenkti auditorijas, skleidžiant dezinformaciją socialiniuose tinkluose bei vykdant propagandos kampanijas.

Markas Galeotti teigė: „Šiandien, kuomet Kremlius demonstratyviai rūpinasi tuo, ką vadina Vakarų prieš save kariaujamu „hibridiniu karu“ – visai nebūtina pritarti tam teiginiui tam, kad suprastume, jog rusai juo nuoširdžiai tiki. Rusijos kariuomenė yra pasirengusi paleisti milžinišką ugnį, kad tik apsisaugotų nuo bet kokios intervencijos, skirtos skatinti žmones sukilti prieš Maskvą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"