Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Revolveris... Pistoletai ir šautuvai su būgnu

 
2018 01 23 12:37

Šiek tiek suglumino lietuviškoji „wikė“, kai „paguglinęs“ žodį „revolveris“, ją atsiverčiau (galit pamėgint – visai įdomu)... Na ir prisiminęs pokalbį-susirašinėjimą apie titnagines ir dagtines šudykles, pagalvojau, kad reikia „brūkštelti“ trumpą apžvalgėlę...

Taigi. Revolveris. Pirmoji klaida, jei manote, kad revolveris tai trumpavamzdė šaudyklė vadinama pistoletu. Tai gali būti ne tik pistoletas, bet ir šautuvas.

Na, o jo istorijos pradžia, tai dar gūdusis XVI a. Tiksliau šio amžiaus pabaiga, kai prisukama spyna taip ir liko itin brangiu malonumu (tokia ir liko iki pat XVIII a. pabaigos), titnaginė – atlaužiama spyna dar tik-tik pasirodė, o mūšio lauke dar karaliavo dagtiniai šautuvai. Na, o apie XIX a. – revolverio žydėjimo epochą – iki Brauningo M1911, po kurios ji (epocha) po truputį ir palengva tirpsta – net neužsiminsiu. Apie XIX a. revolverines gonklininkų išmones prirašyta daugiau nei būtina ar reikia...

Taip... XV-XVI a. – parakinių šaunamųjų ginklų eros ir inžinerinės minties pagreičio įgavimo pradžia... Žodžiu, ginklininkai vietoje netrypčiojo ir kiekviena jų karta stengėsi sugalvoti ką nors, kas lestų greitai pertaisyti šautuvus arba paversti juos į greitašaudžius ir patogius instrumentus. Na ir vienas iš variantų tai ir buvo būgno su keliomis kameromis, kuriuose iš anksto suformuojamas šovinys, sukūrimas. Taip taip, šovinys, tiek lingvistine, tiek funkcionaliąja prasme – masiškai, rankiniu būdu, vamzdyje buvo formuojamas iki kol Prūsai austrams, su Johano Dreizės (Johann Nikolaus von Dreyse) šautuvais, neparodė kur vėžiai žiemoja.

Kas pirmas sugalvojo „revolverį“ – neaišku...

Tik nereikėtų apsirikti išgirdus žodį „revolveris“, nes iki pat XIX a. vidurio tai galėjo būti ir būgnai-vamzdžiai arba „peraugę“ į vamzdžius būgnai. Tik skirtingai nuo būgno, jų retai buvo daugiau nei trys. Tai yra, vietoje būgno – sukdavosi vamzdžiai. Literatūroje ir tie, ir anie gali būti vadinami revolveriais. Tik vėliau, XIX a. pastarieji buvo labai stipriai modifikuoti ir įgavo rotorinio ginklo sąvoką, vamzdžių tapo daugiau, ir galutinai atsiskyrė (pavyzdžiui Gatlingo kulkosvaidis) nuo revolverių (iš esmės išsiskyrė ir atsiskyrė pats konstrukcijos principas, na ir vamzdžių keitimas šaudant itin greitai, tai kartu buvo ir tų vamzdžių aušinimas... ir t.t...).

Tiesa ta, kad jei šautuvai su revolverio būgnu dažniausiai būdavo skirti medžioklei, tai pistoletai su tokiu būgnu (revolveriai) – tapo savigynos ir karo instrumentu. Ko gero tiek vieni tiek kiti, po truputėlį nueis užmarštin, nes pusautomačiai juos sėkmingai išstumia.

Bet grįžkim į XVI a. pabaigą.

Viršuje nuotraukoje – muškieta revolveris. Pagaminta 1605–1610 metais. Dagtinė!!! Pagaminta Vokietijoje. Skirta medžioklei. Būgnas 8 kamerų. Ilgis 139 cm., kalibras: 18,3 mm. Gal sėlinti paskui kokį grobį ji ir nebuvo patogi, bet parke paleidžiamų fazanų ar kokių zuikių medžioklei ir, tuo pačiu, pasipuikavimui prieš kaimynus fraicherius (vok.: vyr. Freiherr, mot. Freifrau, merg. Freiin, vyriškas kreipinys dažniausiai „baronas“) netgi labai tiko.

Na ir dagtinis revolveris (persukami vamzdžiai):

Na, o čia, gerokai įdomesnis jau pistoleto revolverio protėvis. Praktiškai titnaginio revolverio klasika. Dabar saugomas Maihaugeno muziejuje Lilehameryje (Maihaugen, Lillehammer, Norvegija)

Jis pagamintas 1597 m. Priklausė generolui Georgui Reichveinui (Georg Reichwein) iš Heseno, kuris Švedijos karaliaus kvietimu 1628 m. atvyko į Norvegiją. Ten sėkmingai darė karjerą. Tuo metu, kur ant lentelės yra užrašas: „Georg Reichwein 1636 m.“ – jis dar buvo majoras. Kokia proga jis ją užsakė – nėra žinoma.

Na, jis ypatingas savo būgno konstrukcija. Tai vieno iš ankstyvųjų būgnų konstrukcijų, kur kiekviena kamera turi savo parako lentynėlę (Snapplock).

Pats būgnas iš plieno. Aštuonių kamerų. Kiekviena kamera turi savo dangtelį, kuriuo uždengiama parako lentynėlė. Persukamas ranka. Užsifiksuoja dėka fiksatoriaus su spyruokle.

Tam, kad šūvio metu nebūtų savaiminio parako užsiliepsnojimo gretimose kamerose, suformavus šovinį, kameros būdavo užtepamos vašku (buvo naudojami ir riebalai).

Pats vamzdis link laibgalio siaurėjantis. Revolveris-pistoletas – prabangiai išpuoštas: varis, perlamutras, perlai, ornamentai (viskas puikiai matoma nuotraukose).

Pentino ženklas nurodo, jog jis 1597 m. ir buvo pagamintas meistro Hanso Stoplerio iš Niurnbergo (Hans Stopler).

Na, o toliau keltas įspūdingesnių foto iš viso pasaulio...

.

.

.

„Armanjako šalis“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"