Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Priimančios šalies parama – ne tik karių reikalas

 

„Grėsmės atveju logistinės ir biurokratinės kliūtys gali trikdyti NATO kariams laiku atvykti į Baltijos šalie ir Lenkiją“, – dienraštyje „The Washington Post“ neseniai pareiškė įtakingi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) generolai. Kad taip neįvyktų, Krašto apsaugos sistemos (KAS) logistai trečius metus dirba ekstremaliu režimu, bet namų  darbus turi atlikti ir visa valstybė.

Pražildanti patirtis

2004 m. kovo 29 d. 18 val. 35 min. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Zokniuose nusileido du Belgijos naikintuvai F-16 ir pradėjo saugoti naujosios NATO narės – Lietuvos – oro erdvę. Tuomet ir prasidėjo priimančiosios šalies paramos rimtos pamokos. Vienas iš aukštas pareigas bazėje ėjusių aviatorių vėliau prisipažino, kad per pirmuosius tuos metus beveik pražilo.

Lietuva turi detalų planą, kaip būtų priimtos NATO itin greito reagavimo pajėgos.
Lietuva turi detalų planą, kaip būtų priimtos NATO itin greito reagavimo pajėgos.

2016–2017 m. galėjo pražildinti didžiąją dalį KAS logistų – juos prislėgė kalnai darbų: Rusijai pradėjus kariauti Ukrainoje, JAV ir kitos šalys į Lietuvą siuntė rotacines pajėgas, 2016 m. birželį Lietuvos Respublikos Seimas grąžino neterminuotą šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, liepą per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje buvo nuspręsta Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų batalioną, taigi 2017 m. pradžioje Lietuvos kariuomenės daliniai jau turėjo būti pasiruošę priimti kelis tūkstančius karių vienu metu.

„Pasiruošimui turėjome pusmetį, reikėjo pasirūpinti, kur visus apgyvendinti, o atvykstančioms pajėgoms įrengti keliasdešimties tūkstančių kvadratinių metrų ploto skalda grįstų aikštelių, kad Rukloje galėtų įsikurti iš Vokieti-jos, Nyderlandų ir kitų šalių atvykusi mechanizuotoji bataliono kovinė grupė su tankais, savaeige artilerija ir kita stambia technika. Taip pat reikėjo jiems suteikti daug paslaugų, pavyzdžiui, maitinimo, patalpų priežiūros, skalbyklos, be to, užtikrinti medicininę paramą ir kt. Tokio masto darbai ir atlikimo terminai buvo rimtas iššūkis, nes dar neturėjome patirties, kaip priimti tokį dalinį. Vokietijos logistai mus iš karto perspėjo: „Think big.“ Tai reiškia, kad galvotume apie didelius skaičius: jei prašoma 6 000 kv. m, geriausia įrengti 10 000 kv. m, neva po trejų metų tik džiaugsimės, kad taip padarėme. Ir jie buvo teisūs, nes iš pradžių atvyko apie 1 000 karių, paskui skaičius tik augo, o per didesnes pratybas karių būna vos ne dvigubai daugiau“, – pasakojo plk. ltn. Valdas Dambrauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Logistikos valdybos J-4 viršininkas.

Tai, kad NATO priešakinių pajėgų batalioną Rukloje pavyko priimti laiku, buvo didžiulis logistinis laimėjimas, o jo galėjo ir nebūti, nes minėtų aikštelių įrengimas pagal teisės aktus vertinamas kaip statybos, kurias reikėjo įtraukti į Vyriausybės investicinius planus ir skelbti ilgai trunkančius viešuosius pirkimus.

„Tokie terminai buvo visiškai nepriimtini ir situacija atrodė taip: ačiū, kad sutikote atvykti, bet galėsime jus priimti tik po trejų metų. Viską padarėme laiku vien dėl to, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) ėmėsi rengti pirkimus pagal tam tikras išimtis, taikomas saugumo ir gynybos srityje, o KAM Infrastruktūros plėtros departamentas dirbo tiesiog ekstremaliu režimu. Paskui dar teko dažnai melstis žiūrint į dangų, kad žiemos oras nesutrukdytų statybų“, – teigė plk. ltn. V. Dambrauskas.

Šį laikotarpį ir kiti KAS logistai iki šiol vadina „ekstrymu“. „Priimti tiek sąjungininkų pajėgų buvo didelis iššūkis visai sistemai, daug dalykų ir procedūrų reikėjo sukurti iš naujo ar pritaikyti kintant situacijai. Vis dėl to galime pasidžiaugti, kad ne tik logistų, bet ir daugelio KAS karių ir tarnautojų didelėmis pastangomis poreikiai, kurie buvo iš-dėstyti dvišaliuose susitarimuose, buvo patenkinti“, – įsitikinęs plk. ltn. Virginijus Kleponis, KAM Logistikos departamento patarėjas. Pasak jo, nors NATO priešakinių pajėgų batalioną ir kitus NATO sąjungininkus priimti pavyko, tai nereiškia, kad priimančiosios šalies paramos srityje nėra naujų poreikių ir iššūkių, nes dabar prasideda naujas svarbus etapas – būtina atsižvelgti į papildomus reikalavimus ir nuo kiekybės pereiti prie kokybės.

Ne tik karių reikalas

Priimančiosios šalies parama apima labai platų paslaugų spektrą, nuo diplomatinių leidimų atvykti į šalį parūpinimo, infrastruktūros panaudojimo iki įvairių prekių ar paslaugų pirkimų. Prieš atvykdami į Lietuvą sąjungininkai pasirašo dvišales sutartis, o vėliau užpildo tam tikras dokumentų formas, nurodydami konkrečius savo poreikius.

„Norint viską tinkamai parengti, reikia glaudžiai bendradarbiauti su atvykstančiąja šalimi ir iš anksto nustatyti poreikius. Pagal NATO logistines doktrinas, atvykstančios pajėgos turi sugebėti save išsilaikyti nustatytą dienų skaičių, bet priimančioji šalis turi sudaryti palankias sąlygas, kad pajėgos galėtų atvykti greitai, be to, kiek įmanoma sumažinti jų išlaikymo kaštus“, – svarbius bendradarbiavimo dalykus pažymėjo KAM Logistikos departamento patarėjas.

Plk. ltn. Valdas Dambrauskas
Plk. ltn. Valdas Dambrauskas

Teikiant priimančiosios šalies paramą vadovaujamasi NATO dokumentais ir nacionaliniais teisės aktais, o kaskart atvykstant pajėgoms rengiami dvišaliai susitarimai, kurie apibrėžia iš esmės du dalykus: kokią paramą suteiks priimančioji šalis ir kas už tai sumokės, nes labai daug kas priklauso ne tik nuo šalies geranoriškumo, bet ir nuo turimos infrastruktūros, finansinių galimybių. Be to, svarbu, kokiu tikslu sąjungininkų pajėgos atvyksta į Lietuvą. Galima išskirti du pagrindinius atvejus: kai sąjungininkai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje ir kai dislokuojami nuolatiniam buvimui.

„Priimančiosios šalies paramą reglamentuoja NATO dokumentai, tačiau kiekvienų atvykstančių pajėgų kariniai vienetai savo poreikius teikia atskirai derindami juos su priimančiąja šalimi. Taigi, su kiekviena atvykstančia šalimi bendraujame tiesiogiai“, – teigė plk. ltn. V. Kleponis.

Beveik visada priimančiosios šalies paramos teikimas išsiplečia už karinių dalinių ir teritorijų ribų, nes NATO sąjungininkai atvyksta į Lietuvą, o ne pasisvečiuoti pas kariškius. „Priimančiosios šalies parama yra visos šalies atsakomybė. KAM gali užtikrinti tik nedidelę dalį sąjungininkų pajėgoms reikalingos paramos, nes kalbame ir apie kelių infrastruktūrą, degalus, maisto tiekimą, aplinkosaugos reikalavimus, prieigą prie medicinos įstaigų ir dar daugelį kitų sričių, susijusių su įvairiomis institucijomis arba privačiu sektoriumi. KAM neturi tiek įgaliojimų ir resursų spręsti ir tvarkyti visų su priimančiosios šalies parama susijusių klausimų, taigi šiuo atveju būtinas kompleksiškas valstybinis požiūris“, – teigė plk. ltn. V. Kleponis.

Lietuvoje ir visoje Europoje situacija dabar tokia, kad daug resursų, kurie atvykstančioms pajėgoms būtų gyvybiškai svarbūs krizės ar karo metu, yra civilių rankose. Taigi, daug operacinės patirties turintys JAV generolai ne veltui skambina pavojaus varpais, kad logistinės ir biurokratinės kliūtys gali trukdyti NATO kariams laiku atvykti į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Jeigu karas, ar pavėluos į mūšį

Jeigu Lietuvoje kiltų krizė ar netgi karas, būtų kritiškai svarbu, kad NATO pajėgos atvyktų laiku, o tam reikia sudaryti sąlygas laisvai judėti NATO karinėms pajėgoms. Kasmet visoje Europoje aktyviai pratybas rengiantys amerikiečiai konstatuoja, kad taip dar nėra.

„Per Europą į jos rytinę dalį atskubėję visureigiai „Humvee“ gali mauroti užstrigę siauruose keliuose, priekyje matydami sunkvežimių eiles. Surūdiję tiltai gali įlūžti, neatlaikę JAV tankų svorio. Karius gali užlaikyti pernelyg budrūs dokumentus tikrinantys pareigūnai ar kietakakčiai geležinkelio kompanijų tarnautojai. Bet koks užtrukimas – biurokratinės kliūtys, prastas planavimas, infrastruktūros problemos – suteiktų galimybę Rusijai užgrobti Baltijos šalių teritoriją, kol JAV kariuomenės pareigūnai pildytų dokumentus, reikalingus norint kirsti sienas. Mažiausiai vienose Baltųjų rūmų vykdytose pratybose, kuriose buvo simuliuotas karas Europoje su Rusija, logistinės kliūtys prisidėjo prie NATO pralaimėjimo“, – rašo dienraštis „The Wasington Post“ ir cituoja gen. mjr. Steveną Šapirą, atsakingą už JAV kariuomenės judėjimą Europoje, papasakojusį, kaip reikėjo pildyti 17 dokumentų Vokietijoje, kad JAV kariai iš Brėmerhafeno uosto galėtų pasiekti savo kelionės Lenkijoje tikslą, o Vengrijos pasienio pareigūnams nepatiko tai, kokiu būdu šarvuočiai „Stryker“ buvo grandinėmis prikabinti prie traukinio platformų, todėl teko gaišti laiką jas nuimant ir tvirtinant iš naujo. Vienas juos sulaikęs pareigūnas apskritai nutarė pailsėti ir prie šio reikalo grįžo tik po kelių dienų.

„Jei galime nusigauti tik per 45 dienas, vadinasi, pavėluosime į mūšį“, – JAV dienraščiui „The Wasington Post“ konstatavo generolas.

Lietuvos ir Lenkijos pasienį, vadinamąjį Suvalkų koridorių, JAV generolai įvertino kaip absoliučiai kritiškiausią tašką visoje Europoje, nes šis gyvybiškai svarbus ruožas, jungiantis Baltijos šalis su likusia NATO teritorija, turi tik vieną geležinkelio liniją, kurios bėgiai platesni nei Vakaruose, o tai reiškia, kad traukinius prie Lenkijos sienos su Lietuva reikia perkrauti, todėl judėjimo laikas prasitęstų keliomis dienomis, o magistralę „Via Baltica“ net sunku pavadinti greitkeliu – yra tik viena transporto juosta, be to, ji taip užsikimšusi vilkikų, kad kuriam nors tyčia ar netyčia nuvirtus, kelias į Lietuvą būtų sėkmingai užblokuotas ir NATO pajėgos liktų Lenkijoje arba galėtų ilgai ir nuobodžiai dardėti aplinkinių kaimų keliais.

NATO ir ES: daugiau karių ir pinigų

Kadangi priimančiosios šalies paramos klausimai neretai išsiplečia už pavienių valstybių ribų, padėti juos spręsti telkiasi ir tokie gigantai kaip NATO ir Europos Sąjunga (ES), kad bendromis pastangomis JAV generolų tiesiai šviesiai įvardintas infrastruktūros ir biurokratijos kliūtis Europoje būtų galima įveikti sparčiau.

NATO lyderiai pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiauja su ES ir jau susitarė, kad karinio mobilumo infrastruktūrai gerinti bus atverti tam tikri ES valdomi fondai.

Ne mažiau svarbių sprendimų, padėsiančių gerinti NATO pajėgų mobilumą Europoje ir galimybes atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų, turėjo būti priimta NATO viršūnių susitikime šią liepą.

„The Washington Post“ žiniomis, buvo tikimasi, kad bus pritarta steigti dvi papildomas NATO karines vadavietes (tai padėtų lengviau perdislokuoti karius ir įrangą). Aljanso lyderiai taip pat svarstė galimybę didinti NATO itin greito reagavimo pajėgas iki 30 000 karių. „Idėja paprasta: jeigu kilus krizei, pvz., Lietuvoje, NATO sugebės skubiai dislokuoti savo pajėgas, tuomet jos suveiks kaip atgrasymo priemonė, nes agresoriui didėtų ir operacijos kaina, ir rizika“, – komentavo plk. ltn. V. Dambrauskas.

Birželio 28 d. iš Londono pasiekė dar viena gera žinia: Jungtinės Karalystės (JK) iniciatyva buvo įkurtas naujas, brigados dydžio aukštos parengties kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų: pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis. 10 000 karių iš 9 valstybių jau šiandien yra pasirengę dislokacijai bet kuriuo metu, jei reiktų spręsti netikėtas krizines situacijas. Idėjos iniciatorė yra JK, į projektą kartu su Lietuva įsitraukė dar septynios (daugiausia Baltijos jūros regiono) šalys: Danija, Estija, Latvija, Norvegija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija.

Pasak Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, šios pajėgos – tai dar viena atgrasymo ir gynybos, taip pat mūsų šalies ir viso regiono saugumo, Europos karinių pajėgumų stiprinimo priemonė, nes tokie greitojo reagavimo padaliniai itin reikalingi nūdienos saugumo aplinkybėmis.

Kalbant apie NATO itin greito reagavimo pajėgų dislokavimą, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Aljansas aktyvino NATO pajėgų integravimo vienetus (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU) 6 valstybėse: Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. NATO pajėgų integravimo vienetai veikia kaip tarpininkai užtikrinant nacionalinių ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų sąveiką, prisideda prie operacinio planavimo ir bendrų su sąjungininkais rengiamų pratybų, palaiko ryšį su NATO operacinėmis vadavietėmis.

Pagrindinė tokio Lietuvoje veikiančio vieneto užduotis – tinkamai pasirengti ir užtikrinti, kad prireikus į Lietuvą būtų operatyviai perdislokuotos NATO itin greito reagavimo pajėgos, kurių pirmieji padaliniai konflikto regione būtų pasi-rengę reaguoti per 48 valandas. „Su šiuo vienetu bendradarbiaujame labai glau-džiai, turime parengę detalų planą, kaip ir kur priimtume į Lietuvą atvykusias NATO itin greito reagavimo pajėgas“, – teigė plk. ltn. V. Dambrauskas.

Lietuvos Vyriausybės ėjimas

Norint spręsti opiausias infrastruktūros problemas Lietuvoje, turi įsitraukti visos suinteresuotos šalies institucijos, o valdžia – priimti atitinkamus sprendimus. KAS pareigūnai, dirbantys priimančiosios šalies paramos srityje, sako, kad šie metai yra lūžio taškas, nes pirmą kartą šalies istorijoje buvo surengtos priimančiosios šalies paramos pratybos, kuriose dalyvavo visa Lietuvos Vyriausybė. Jose buvo simuliuojama, kad pablogėjus saugumo situacijai ir kilus krizei, į Lietuvą vyksta daug NATO pajėgų, o Vyriausybė tobulino įgūdžius, kaip priimti strateginio lygmens sprendimus ir skubiai spręsti kylančias problemas, susijusias su atvykstančių sąjungininkų pajėgų priėmimu ir dislokavimu, tarp kurių buvo įvairios logistinės, teisinės, komunikacijos ir panašios kliūtys.

Karinės technikos judėjimas prie Lietuvos ir Lenkijos sienos stringa dėl skirtingo pločio geležinkelio bėgių.
Karinės technikos judėjimas prie Lietuvos ir Lenkijos sienos stringa dėl skirtingo pločio geležinkelio bėgių.

„Per šias pratybas įvertinome savo pajėgumus ir gebėjimus, nustatėme galimas silpnas ar taisytinas vietas, kad būtume pasirengę tokiam scenarijui, jei jis kada nors virstų realybe“, – po mokymų sakė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. Šios pratybos – akivaizdus įrodymas, kad atsiranda platesnis supratimas apie priimančiosios šalies paramos svarbą ne tik tiesiogiai su ja susijusioje KAS, bet ir kitos šalies institucijos pradeda suvokti savo atsakomybę ir bendro tikslo svarbą.

„Tikrai džiugina, kad Vyriausybė šią problemą supranta, o žvelgiant į ateitį, valstybės mastu turėtų atsirasti aiški priimančiosios šalies paramos strategija, numatanti, kokius veiksmus turėtų atlikti kiekviena šalies institucija, susijusi su priimančiosios šalies paramos teikimu, nes tik turint bendrą planą galima sėkmingai judėti į priekį. Ir labai svarbu tokį planą sukurti dabar, nes kilus krizei jau reiks veikti, ir greitai, o ne galvoti, kaip ką daryti, taigi tikrai labai gerai, kad jau atsiranda suvokimas valstybės mastu, kokia svarbi krizės atveju būtų priimančiosios šalies parama. Mažai šalių gali tuo pasigirti“, – įsitikinęs plk. ltn. V. Dambrauskas.

Lietuvoje randasi ir daugiau sėkmingo bendradarbiavimo, padedančio efektyviau priimti NATO pajėgas, pavyzdžių. Dažnai sąjungininkų naudojama stambioji karinė technika yra sunkiasvorė ir didžiagabaritė, taigi priimančioji šalis turi nurodyti, kokiais keliais ir maršrutais ji gali judėti.

NATO pajėgų integravimo vienetai – tarpininkai užtikrinant nacionalinių ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų sąveiką.
NATO pajėgų integravimo vienetai – tarpininkai užtikrinant nacionalinių ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų sąveiką.

„Tokiais atvejais Susisiekimo ministerija išduoda specialius leidimus, o ši procedūra anksčiau užtrukdavo iki 5 dienų, nes reikėdavo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir laukti, kol jį pamatys ir įskaitys buhalteriai, tada registruoti prašymą ir vėl laukti, kol jį patikrins specialistai ir leis važiuoti. Susitikę su ministerijos atstovais geranoriškai išsprendėme šią problemą ir radome būdą, kaip viską atlikti per kelias valandas, o tai išgirdę JAV sąjungininkai Lietuvą jau rodo kaip gerą pavyzdį kitiems, – pasakojo plk. ltn. V. Dambrauskas. – Dar vienas iškalbingas atvejis: per neseniai pasibaigusias pratybas „Perkūno griausmas“, kai į Lietuvą su visa savo technika buvo atvykę per 7 000 NATO sąjungininkų, Lenkijos ir Lietuvos pasienyje buvo nufilmuotas toks vaizdas: JAV šarvuočiai „Stryker“ sieną kirto net nesumažindami greičio – tiesiog tuo metu prie jų prisijungė Lietuvos karo policijos eskortas.“

Vis dėlto kelios kregždės – dar ne pavasaris. Priimančiosios šalies paramos srityje dirbantys KAS karininkai dar turi ilgą sąrašą darbų, kuriuos reiktų nuveikti drauge su kitomis šalies institucijomis, o bendradarbiavimas su jomis ne visada būna sklandus.

„Nors situacija gerėja, bet vis dar pastebime kai kurių institucijų nenorą įsitraukti į priimančiosios šalies paramos teikimą. Taip pat galima paminėti ne visada sklandžiai vykstančią komunikaciją ir savitarpio supratimą su privačiu sektoriumi, o jo vaidmuo irgi labai svarbus formuojant ir įgyvendinant priimančiosios šalies paramos politiką“, – teigė KAM Logistikos departamento patarėjas.

Infrastruktūra ir resursai – brangus malonumas

Siekiant suteikti efektyvią priimančiosios šalies paramą, be institucijų bendradarbiavimo ir planų rengimo, ne mažiau svarbus yra ir finansavimo klausimas. „Manau, kad priimančiosios šalies paramos kokybę visų pirma lemia tinkamas finansavimas. Priimančiosios šalies parama gali būti tinkamai apgalvota, suplanuota, bet jeigu planai nebus paremti resursais, atvykstančios pajėgos susidurs su didesniais logistiniais sunkumais“, – įsitikinęs plk. ltn. V. Kleponis.

Pasak jo, šiuo metu priimančiosios šalies paramos projektai vystomi skiriant nacionalines lėšas, taip pat gaunama JAV paramos iš Europos gynybos iniciatyvai skirtų resursų, vyksta intensyvios derybos dėl šiems projektams galimos ES paramos. Į laikiną infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ir Vokietijos kariuomenė, pvz., savo lėšomis Pabradės poligone įrengė 500 vietų konteinerinę stovyklavietę NATO priešakinių pajėgų bataliono kariams.

Į laikiną infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ir Vokietijos kariuomenė – savo lėšomis Pabradės poligone įrengė 500 vietų konteinerinę stovyklavietę NATO priešakinių pajėgų bataliono kariams.
Į laikiną infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ir Vokietijos kariuomenė – savo lėšomis Pabradės poligone įrengė 500 vietų konteinerinę stovyklavietę NATO priešakinių pajėgų bataliono kariams.

„Vokietijos investicijos į ilgalaikį Lietuvos saugumą rodo rimtą ir atsakingą Vokietijos požiūrį į NATO priešakinių pajėgų svarbą ir jų buvimą Lietuvoje“, – teigė krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, gegužės 29 d. dalyvaudamas oficialioje NATO stovyklos perdavimo ceremonijoje Pabradėje. Jis taip pat pabrėžė, kad Vokietijos patirtis sukuriant puikias laikinas tarnybos ir treniruočių sąlygas ekspedicinėms pajėgoms yra aktuali ir Lietuvos kariuomenei, kuriai tenka spręsti dėl padalinių augimo kylančius infrastruktūros ir kitus logistinius klausimus. Viceministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad greitai ir kokybiškai įrengta stovykla Pabradėje yra puikus pavyzdys, kaip turėtų būti plėtojama infrastruktūra.

Nors ekstremalusis 2016–2017 m. priimančiosios šalies paramos etapas Lietuvoje jau baigėsi, tai nereiškia, kad darbų šioje srityje mažiau. Šiuo metu kaip tik plėtojami nauji infrastruktūros projektai, kurie užtikrins pajėgų perdislokavimą ir išlaikymą bei kovinę galią.

„Toliau gerinsime NATO karių tarnybos sąlygas, kad jie turėtų kur atvykti, susidėti amuniciją ir pasistatyti techniką, bus įrengiamos betonuotos aikštelės, sandėliai, remonto angaras, plėtojama kelių infrastruktūra“, – vardijo plk. ltn. V. Dambrauskas.

Priimančiosios šalies paramos pirmtakė KOP Aviacijos bazė šiuo metu taip pat atrodo kaip didžiulė statybų aikštelė, nes joje įgyvendinamas ne vienas infrastruktūros plėtros projektas, tarp jų – ir susijęs su priimančiosios šalies parama. „Priimančiosios šalies parama NATO oro policijai yra nusistovėjęs dalykas, nuo 2004 m. visos procedūros jau žinomos, bazės infrastruktūra pagerėjo ir išsiplėtė, angarus rekonstravome. Tiesa, šiuo metu misiją atlieka du kontingentai – iš Ispanijos ir Portugalijos, todėl reikėjo papildomai įrengti dar vieną miestelį. Tai buvo šioks toks iššūkis. Naujo pastato, kuriame gyvens NATO kariai, statybos taip pat juda į priekį“, – komentavo KOP Aviacijos bazės vadas plk. ltn. Antanas Matutis.

Labai svarbus aspektas yra ir poligonų plėtra, nes čia atvykusios NATO pajėgos turi išlaikyti tam tikrą kovinį parengtumą ir privalo treniruotis, o poligonų plotai turi būti tokie, kad visa technika galėtų atlikti kovinius šūvius. Generolo Silvestro Žukausko poligonas Pabradėje jau padvigubėjo (nuo 8,5 tūkst iki 17,6 tūkst. ha), jame sudarytos sąlygos treniruotis bataliono kovinei grupei (mechanizuotiesiems padaliniams), mūšio paramos vienetams (artilerijai, minosvaidžiams, prieštankinėms sistemoms, oro gynybai) bei koviniam šaudymui vykdyti, taip pat buvo įrengtas modernus miestelis, skirtas ruoštis mūšiui mieste. Atnaujinant Pabradės karinį miestelį ir siekiant, kad karių gyvenimo sąlygos ir logistika būtų patogesnės, numatytas poligono vidaus kelių pertvarkymas ir pritaikymas sunkiajai technikai, infrastruktūros plėtra.

„Planuojama pastatyti 3 naujas kareivines, kuriose iš viso tilptų apie 1 000 karių, suprojektuoti lauko stovyklą, kurioje bus naudojama numatoma įsigyti mobilioji lauko stovyklos įranga, plėsime ir modernizuosime valgyklą, iš pagrindų sutvarkysime esamus higienos blokus, pastatysime daugiafunkcį pastatą, kuriame galės būti organizuojamos štabo treniruotės iki brigados lygmens ir simuliacinės bei taktinės pratybos vienu metu, įrengsime technikos parką, kuriame bus degalinė, plovykla, remonto kompleksas, taip pat įrangos saugojimo konteinerių aikšteles, bus numatytos sporto ir ramovės patalpos“, – pasakojo KAM Logistikos departamento atstovas.

Daugybė naujovių įgyvendinama Kairiuose, Kazlų Rūdoje ir Rokuose esančiuose poligonuose, įrengiama naujų šaudyklų bei kitos svarbios infrastruktūros.

Tokio masto infrastruktūros projektai reikalauja milžiniškų investicijų, bet jos yra būtinos, ruošiantis efektyviai šalies gynybai. „Norėčiau pateikti Danijos pavyzdį. Ji savo priimančiosios šalies pajėgumus vystė net 40 metų, investavo ir investuoja į šalies infrastruktūrą, kelius, tiltus, geležinkelius, oro, jūrų uostus, karinę infrastruktūrą ir panašiai. Žinoma, tai ir Danijai, ir NATO kainavo labai daug, bet danai buvo ir yra užtikrinti, kad jų valstybė yra galutinai pasiruošusi ir prireikus tinkamai priims sąjungininkų pajėgas“, – teigė plk. ltn. V. Kleponis.

Alfredo Pliadžio, Giedrės Maksimovicz, JK gynybos ministerijos ir srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"