Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Povandeninės kronikos (tik drąsiems)

 

„Tapus naru, prasideda naujas gyvenimas – visiškai kitoks, nei buvo iki tol“, – sako Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų (KJP) povandeninių veiksmų komandos (PVK) vyrai, daug tarnybos laiko praleidžiantys po vandeniu. Ten jie – ir detektyvai, dirbantys kartu su robotais, ir sprogdintojai, ir laivų sanitarai. Ko gero, būtų sudėtinga atrasti spalvingesnį ir labiau kvapą gniaužiantį darbą. 

„Dvigubi agentai“

Nardymas ir sprogmenys – KJP PVK karių kasdienybė, todėl eiliniams mirtingiesiems jie prisistato narais išminuotojais. Šios veiklos tarpusavyje susipynusios taip glaudžiai, kad jų atskirti neįmanoma, o karjera prasideda mokantis abiejų profesijų subtilybių: pirmiausia naujokai vyksta į KJP Mokymo centrą ir ten išeina bazinį naro kursą, paskui Sausumos pajėgų (SP) Juozo Lukšos mokymo centre mokosi išminuotojo dalykų. Tuomet prasideda pats įdomumas: reikia tapti tikrais „dvigubais agentais“, gebančiais derinti abiejų amatų žinias, nes išminavimas po vandeniu – dalykas rimtas.

Pasitikėjimas kolegomis yra gyvybiškai svarbus dirbant po vandeniu.
Pasitikėjimas kolegomis yra gyvybiškai svarbus dirbant po vandeniu.

„Jūros dugne aptikus sprogmenį, narai turi nustatyti jo tipą, įvertinti riziką ir parinkti tinkamiausią būdą, kaip jį neutralizuoti. Atrodytų, viskas paprasta: dažniausia – paneri, padedi užtaisą ir jį detonuoji, kad sunaikintum radinį, bet po vandeniu net ir elementarūs veiksmai yra daug sudėtingesni už analogiškus ant žemės, – pasakoja KJP PVK vadas kpt. ltn. Robertas Arlauskas. – Ruošiantis povandeniniam sprogdinimui labai daug faktorių apsunkina darbą, pvz., bangos, didelis vandens gylis, prastas matomumas, šaltis, neretai ir baimė, vadinamasis trumpas dugno laikas (taip narai sako, kai darbus dugne reikia atlikti greitai, dėl narus veikiančio slėgio – aut. past.), o kur dar didžiulė atsakomybė viską atlikti tinkamai.“

Taigi karinis nardymas gerokai skiriasi nuo pramoginio spoksant į spalvingas žuvytes, nes tenka dirbti su labai rimta įranga ir pasiekti įspūdingą vandens gylį. Dabartiniai PVK narai dirba 30–45 m vandens gilumoje, o kartais jie priartėja ir prie pusiau uždaro ciklo nardymo aparatų techninių galimybių ribos – 55 metrų. Tokiame gylyje – tamsu, slegia milžiniška vandens masė, šalta ir nelabai jauku, nes vienintelis garsas yra tik tavo paties kvėpavimas.

„Kai esi 50 m po vandeniu, suvoki – jeigu kas nors netyčia nutiktų tavo nardymo įrangai, oras yra labai toli. Sausumoje net nesusimąstai, koks gyvybiškai svarbus yra kvėpavimas“, – pasakojo kpt. ltn. R. Arlauskas.

Panirti į tokį gylį reikia maždaug 2–3 minučių, o į vandens paviršių negalima grįžti staigiai, dažnai reikia atlikti dekompresinius sustojimus: dėl milžiniško vandens slėgio dideliame gylyje azotas, sudarantis apie 70 proc. įkvepiamo oro, pradeda tirpti kraujyje, taigi naras negali kilti greičiau, nei numatyta, kad kraujyje nesusidarytų azoto burbuliukų, dėl kurių žmogui gali pasireikšti skausminga ir pavojinga kesoninė liga.

Taigi baimės faktorius narams nesvetimas, tačiau dažniausiai jis yra pradedančiųjų palydovas. Pasak visko mačiusių ir patyrusių KJP narų išminuotojų, kai žmonės psichologiškai ir fiziologiškai įpranta prie povandeninių sąlygų, pradeda jaustis kaip žuvys vandenyje.

„Ilgai nardant atsipalaiduoji ir pradedi pasitikėti savimi. Panašu į šuolį su parašiutu – pirmas kartas baugus, bet jei tai tampa tavo darbu, rūpiniesi tik tuo, kad gerai atliktum užduotį. Pirmųjų kartų šiurpuliukai praeina, – sako kpt. ltn. R. Arlauskas, naru išminuotoju dirbantis jau 10 metų ir patyręs pačių įvairiausių nuotykių. – O įveikus pirmuosius povandeninius baubus prasideda pati įdomiausia „dvigubų agentų“ tarnybos dalis.“

Detektyvas po vandeniu – bomba!

Istorinių sprogmenų paieška – gal ir skamba kiek nuobodžiai, bet tai yra tikras detektyvas po vandeniu. Baltijos jūra per abu pasaulinius karus buvo tiesiog prisėta įvairiausių torpedų, bombų, minų ir kitų pavojingų nedetonavusių sprogmenų, kuriuos dugno smėlis tai paslepia, tai vėl iškelia į paviršių. Valant Baltijos dugną kasmet vyksta tarptautinės išminavimo operacijos, kuriose dalyvauja dešimtys laivų ir, be abejo, narai išminuotojai. Jos tęsiasi ilgai, mažiausiai po kelias savaites, nes reikia išžvalgyti šimtus kvadratinių kilometrų. Pirmiausia darbą pradeda laivo sonarai ir povandeniniai robotai, o kol jie aptinka ką nors įdomaus, laive esantiems narams tenka patirti visą jūrininko tarnybos romantiką: darbą pamainomis (sprogmenų ieškoma kiaurą parą), vėjo bučinius ir bangų sūpuokles, kurios kartais vimdo, ir, žinoma, apdainuotus gražiuosius saulėlydžius jūroje.

„Kontaktas!“ – išgirdę šį žodį išminavimo laive sukrunta visi, ypač narai, nes šis žargonas reiškia, kad sonarai aptiko daiktą, panašų į sprogmenį, o išsiaiškinti, kas per velnias iš tiesų ten yra, jau narų (arba jiems gelbstinčių robotų) darbas. Čia ir prasideda tikras detektyvas: priplaukus prie radinio saugiu atstumu, kai matomumas – vos per ištiestą ranką, iš mažų detalių, formos ir kitų užuominų reikia suprasti, kas tai – nepavojingas metalo gabalas, eilinė šiukšlė ar pavojingas sprogmuo. Ir tupinėti ilgai aplink negalima – čia pavojinga zona, be to, ne sausuma – resursai aparatuose yra riboti.

Klausaisi skaičiavimo „penki, keturi, trys, du, vienas“ ir jaudiniesi, ar teisingai padėjai užtaisą, viską tinkamai sujungei, ar detonuos. Ir kai pamatai sprogimą, pirmus kartus šauki iš džiaugsmo, kad viską pavyko atlikti saugiai ir teisingai.

Atpažinus sprogmenį, prasideda malonioji darbo dalis – sprogdinimas, sukeliantis kelių dešimčių metrų aukščio vandens purslų „fejerverką“. „Klausaisi skaičiavimo „penki, keturi, trys, du, vienas“ ir jaudiniesi, ar teisingai padėjai užtaisą, viską tinkamai sujungei, ar detonuos. Ir kai pamatai sprogimą, pirmus kartus šauki iš džiaugsmo, kad viską pavyko atlikti saugiai ir teisingai. Labai smagu matyti gerą savo darbo rezultatą – tai motyvuoja stengtis ir dirbti toliau“, – pasakojo PVK 4-osios narų išminuotojų komandos vadas vyr. ltn. Rapolas Jurgelis.

Paskui istorija kartojasi vėl, nes laivas tokių „kontaktų“ per išminavimo operaciją gali aptikti dešimtis (kartais, aišku, būna, kad ir nei vieno), o mūsų laivų sonarų užfiksuotas vaizdas neretai primena būrimą iš kavos tirščių, kai reikia suprasti, po kokia dėme gali slėptis tikra bomba, taigi vien operatorių akies nebepakanka – narai kiekvieną „kontaktą“ turi apžiūrėti dugne. Šiuo metu PVK kariai džiaugiasi, kad būti povandeniniais detektyvais jiems bus kur kas lengviau – 2015 m. jie įsigijo naujų robotų, perduodančių daug geresnės kokybės vaizdą, taigi „tuščių“ nėrimų skaičius sumažėjo, o naujieji pagalbininkai padėjo rasti ne tik keletą bombų, bet ir kitų labai vertingų radinių.

Robotai ir nuskendęs „prezidentas“

„Srovė“, „Gelmė“ ir „Banga“ – tai trys nauji KJP PVK autonominiai povandeniniai robotai. Jie praplėtė šios tarnybos veiklos horizontus. Kadangi išminavimo laivai gali dirbti ne mažesniame kaip 15 m gylyje, į torpedas panašūs aparatai naudojami žvalgybai ir išminavimo operacijoms sekliuose vandenyse. „Robotai užprogramuojami išžvalgyti norimą plotą po vandeniu, jie valdomi kompiuteriu ir veikia kaip sonarai – skenuoja dugną, o kai iškyla į paviršių, peržiūrime jų surinktus duomenis ir vertiname, kokius objektus jam pavyko užfiksuoti“, – pasakojo kpt. ltn. R. Arlauskas.

Pasak vado, naujųjų robotų fiksuojami vaizdai – geriausios įmanomos kokybės šiuo metu, nes tai yra pati naujausia technologija. Tiesa, norint nuotraukose atpažinti objektus, būtina turėti darbo su sonarais patirties. „Įsigijus naujas priemones prasiplėtė mūsų užduočių spektras ir galimybės. Pavyzdžiui, dažniausiai narai neria į pasirinktą tašką ir apžiūri jį maždaug 30 m spinduliu, o robotas per tiek pat laiko keliasdešimt kartų didesnį plotą – mastai yra visiškai kiti. Be to, su povandeniniais robotais pavyksta iki 70 proc. sumažinti galimai klaidingų objektų (taigi ir netikslingų nėrimų) skaičių. Jeigu jau robotas aptinka „kontaktą“, dažniausiai tai būna sprogmuo“, – pasakojo KJP PVK vadas.

Nardymas po ledu – dar vienas ekstremalus išbandymas naro darbe.
Nardymas po ledu – dar vienas ekstremalus išbandymas naro darbe.

KJP PVK įsigijus naujų robotų atsirado ir Seklių vandenų išminavimo komanda, besispecializuojanti dirbti su nauja įranga, o pats pajėgumas buvo įsteigtas siekiant įgyvendinti Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus NATO. Ir vos tik lietuvių narai išminuotojai perprato, kaip dirbti su naujomis technologijomis, netrukus buvo paskirti budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (2017 m. antrąjį pusmetį). Nors šios nebuvo aktyvintos, KJP PVK kariai penkioms savaitėms vyko treniruotis į Vokietijos karinių jūrų pajėgų laivą, kuriame būtų tekę dirbti realios tarptautinės operacijos metu. „Robotų operatoriams buvo labai naudinga pasitreniruoti kitos šalies laive, nes jame procedūros šiek tiek kitokios nei pas mus. Mokymai buvo labai sėkmingi, pavyko rasti kelias minas“, – džiaugėsi KJP PVK vadas.

Praėjusią vasarą naujieji robotai ir KJP narai kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais dalyvavo išskirtinėje misijoje – skenduolio „Prezidento Smetonos“ (vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo) paieškos ekspedicijoje prie Estijos krantų. Robotai daug plaukiojo po vandeniu ir fotografavo įvairias laivo detales, kad mokslininkams būtų lengviau atpažinti jūros dugne riogsantį skenduolį. Ekspedicijos dalyvių teigimu, laivo liekanas palyginus su turimais brėžiniais, galima beveik užtikrintai teigti, jog buvo rastas būtent šis žymusis karo laivas.

Išbandymai namie: po laivu ir po ledu

KJP narai išminuotojai turi apsčiai darbo ne tik jūrų platybėse, bet ir namuose – Klaipėdos uoste. Karo laivams prisišvartavus, narai reguliariai apžiūri jų povandeninę dalį, dugną ir sraigtus, tikrina, ar nėra kokių įbrėžimų, įtrūkimų, kitų nemalonių siurprizų, lygiai taip pat atidžiai apžiūri ir uosto krantines. Tokiu bendradarbiavimu patenkinti visi, o nardymas po laivais – labai vertinga patirtis, nes ši užduotis nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti. Visų pirma uosto vanduo labai nešvarus, nes čia suplaukia visas „gėris“ iš Lietuvos upių, todėl matomumas turint net ir galingiausią prožektorių – vos pusmetris, be to, panerti po keliasdešimt tonų sveriančiu geležiniu milžinu pirmus kartus būna gerokai nejauku.

„Po laivu yra visiškai tamsu, apima klaustrofobija ir dezorientacija, pirmieji kartai būna tikrai labai sudėtingi. Senesni instruktoriai pasakojo buvus atvejų, kad po pirmųjų nėrimų po laivu keli žmonės atsisakė tokio darbo“, – prisiminė KJP PVK vadas. Vis dėlto ši veikla yra tik pirmasis naro karjeros laiptelis, kurį dauguma dažniausia sėkmingai įveikia.

Dar viena kvapą gniaužianti užduotis – nardymas po ledu. Narai turi būti pasiruošę dirbti bet kokiu oru, nes jų pagalbos gali prireikti nelaimės atveju, kai po vandeniu gali tekti atlikti paieškos ir gelbėjimo darbus. Vienintelė išimtis, kada narai negali dirbti, yra ledonešis, nes tuomet negalima užtikrinti jų pačių saugumo, o lįsti po ledu irgi yra šiek tiek ekstremalu, nes negali išnerti į vandens paviršių bet kur – turi nepamiršti, kur yra eketė. Be to, įranga esant žemai temperatūrai gali užšalti, todėl tokios treniruotės rengiamos labai atidžiai ir atsakingai, kad viskas būtų atlikta maksimaliai tiksliai ir saugiai: eketė iškirsta pagal atitinkamus reikalavimus (ne mažesnė kaip 2x2x2 m), aplink ją nukastas sniegas, kad narams būtų lengviau orientuotis, pasirūpinta, kad jie nesušaltų besiruošdami užduočiai ir po jos.

Nors gausu išbandymų, žieminis nardymas turi ir nemažai žavesio. „Labai įdomu nerti po ledu, nes vanduo ten daug skaidresnis, taigi matomumas geresnis, be to, po ledu visi ramesni – vanduo, žuvys ir aš pats“, – sakė vyr. ltn. R. Jurgelis, turintis poledinio nardymo patirties ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, kurioje neseniai baigė nardymo šaltomis oro sąlygomis kursus.

„Treniravomės šiaurinėje šalies dalyje užšalusioje upėje. Kadangi su srove jūroje ir vidaus vandenyse Lietuvoje beveik nesusiduriame, buvo labai įdomu pasitreniruoti ne tik išsilaikyti, kai tave neša srovė, bet ir atlikti užduotis to kitomis sąlygomis. Pagrindinis pratybų tikslas buvo treniruotis, kaip tinkamai žiemą paruošti ir naudoti įrangą“, – pasakojo Rapolas.

Žmogus-žuvis: gimimas

Virsti savo prigimčiai neįprastu padaru nėra lengva. „Penkeri metai – tiek reikia, kad paruoštume narą išminuotoją, galintį savarankiškai dirbti po vandeniu ir netgi vadovauti kitiems“, – sako KJP PVK vadas.

Norint patekti tarp žmonių-žuvų, pirmiausia reikia įveikti penkių dienų atranką, kupiną įvairiausių fizinių ir psichologinių užduočių, nes būsimieji narai turi atitikti daugybę kriterijų.

„Labai svarbu, kad žmonės pavargtų ir parodytų savo tikrąsias savybes, dažnai slepiamas po įprastiniais kasdienos ritualais ir kaukėmis, pavyzdžiui, jie – individualistai ar komandos žaidėjai, kovotojai ar stebėtojai, – pasakojo kpt. ltn. R. Arlauskas. – Pagrindiniai reikalavimai yra tokie: kandidatas turi gerai mokėti anglų kalbą, nes pagrindinis specialybės kursas vyksta Latvijoje, turi būti fiziškai stiprus, nes po vandeniu reikės daug jėgų užduotims atlikti, labai svarbu, kad būtų imlus – greitai įsisavintų informaciją, gebėtų atlikti matematinius skaičiavimus, mokėtų analizuoti situaciją ir numatyti kelis žingsnius į priekį. Kalbant apie psichologiją, ieškome žmonių, gebančių dirbti kolektyviškai ir nebijančių neįprastų situacijų.“

Sėkmingai įveikę atranką kandidatai nardymo ir išminavimo meno pradmenų mokosi KJP ir SP mokymo centruose. Ten jie įgyja laivo naro kvalifikaciją, leidžiančią nerti į 30 metrų gylį. Ir tai – tik pirmas žingsnelis narų karjeroje.

Sukaupus šiek tiek daugiau povandeninės patirties, prasideda labai rimti profesiniai mokymai – 28 savaičių trukmės naro išminuotojo kursas Latvijoje, kurį sugeba baigti tik trečdalis atvykusiųjų, todėl KJP PVK ten siunčia tik pačius geriausius savo narus, šiam išbandymui atsakingai ruoštus bent porą metų. „Latvijos kariuomenės Adažių poligone esančioje Inžinerijos mokykloje jie mokosi atpažinti sprogmenis, šalinti jų kenksmingumą, o informacijos srautas toks didelis, kad daugelis besimokančiųjų atkrenta. Laimingieji vyksta į Liepoją, kurioje mokosi išminavimo po vandeniu subtilybių, daug plaukioja ir giliai nardo – kiekviena užduotis turi tiek daug niuansų, kad reikia nemažai laiko, norint viską išmokti“, – pasakojo kpt. ltn. R. Arlauskas.

Ir jeigu prasispraudi tarp to trečdalio laimingųjų, sugebėjusių baigti mokymus Latvijoje, tavo naujoko statusas KJP PVK pasikeičia į daugmaž patyrusio. Tai reiškia, kad jau gali su laivu dalyvauti išminavimo operacijose, o kai įgysi dar porą metų darbinės patirties, tada jau būsi „profas“, gerai išmanantis savo darbą, atlikdamas užduotis galėsi prisiimti atsakomybę, netgi vadovauti kitiems.

„Tarnauju jau pustrečių metų, tikrai nesigailiu dėl savo pasirinkimo, nors prieš tai nebuvau nardęs. Kai pabandžiau, man patiko, po vandeniu jaučiausi gerai, o naro tarnyba įdomi – nėra kasdieninės nuobodžios rutinos, užduotys įvairios, gana daug iššūkių, kai turi įveikti pats save. Kai tai pavyksta, atsiranda motyvacija siekti dar didesnių tikslų, mokytis, kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių“, – sako vyr. ltn. R. Jurgelis.

Be visų šių fundamentalių mokymų, KJP PVK narai tobulinasi papildomai kursuose Lietuvoje ir užsienyje, pvz., nardymo po ledu, paramedikų, barokameros operatorių, valčių vairininkų, o „ant torto“ yra pusmečio mokymai Floridoje, didžiuliame ir moderniame Jungtinių Amerikos Valstijų karinių jūrų pajėgų Karinių narų mokymo centre.

Narų išminuotojų tarnyboje adrenalino pakanka ir po vandeniu, ir virš jo.
Narų išminuotojų tarnyboje adrenalino pakanka ir po vandeniu, ir virš jo.

5 PVK vado pažadai

Ruošdamasis 2018 m. kovą numatytai naujokų atrankai kpt. ltn. R. Arlauskas sutiko įvardyti penkias priežastis, kodėl verta tarnauti KJP PVK:

1. Draugiška darbo atmosfera. Mūsų padalinys mažas, dėl užduočių specifikos reikia ypatingo tarpusavio supratimo, todėl santykiai nėra tokie formalūs, o atmosfera – draugiška, visi sprendimai priimami greičiau ir paprasčiau.

2. Saugus nardymas. Pernai įsigijome naujus pusiau uždaro ciklo aparatus – tai yra pati naujausia technologija šiuo metu, leidžianti dar patogiau ir saugiau nardyti. Saugumas yra pats svarbiausias dalykas, darome viską, kad pavyktų išvengti nelaimingų atsitikimų.

3. Aiškūs veiklos rezultatai. Greitai pamatai savo darbo rezultatą, pvz., sėkmingai sunaikini sprogmenį, taigi neapima beprasmiškas jausmas „kam visa tai“.

4. Tikrai nenuobodi tarnyba. Dėl savo specifikos turime pakankamai laisvės koviniam rengimui, todėl jį galime organizuoti lanksčiai ir įdomiai. Be to, mūsų užduotys yra labai įvairios, ne tik nardymas ir išminavimas, taip pat treniruojamės atlikti taktinius veiksmus sausumoje, dirbti su improvizuotais sprogmenimis, taigi veikla yra itin įvairi.

5. Visa jūrinė romantika – po vandeniu ir ant jo, plaukiojant laivais.

Tiesa, KJP PVK vadas nei esamiems, nei būsimiems narams išminuotojams negali pažadėti, kad jų tarnyba bus nuobodi.

KJP PVK NARŲ IŠMINUOTOJŲ KASMETINĖS TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR PRATYBOS:

◆ istorinių sprogmenų paieškos ir naikinimo operacija „Atvira dvasia“ Baltijos jūroje (kartu su KJP laivais);

◆ pratybos „Šiauriniai krantai“, kuriose treniruojasi NATO ir Europos Sąjungos šalių jūrų, oro, sausumos ir specialiųjų operacijų pajėgų kariniai vienetai;

◆ operacijos „Atalanta“ ir „Sophia“;

◆ trišaliai Lietuvos, Latvijos ir Estijos narų išminuotojų mokymai.

Be to, PVK narai išminuotojai remia KJP laivus, priskirtus prie tarptautinių junginių BALTRON ir NATO nuolatinės parengties jūrinio komponento pirmosios grupės junginio (angl. Standing NATO Maritime Group 1, SNMG1).

NACIONALINĖS PRATYBOS:

◆ KJP padalinių pratybos „Kormoranas“, skirtos treniruotis jūroje ir krante, sąveikaujant su kitomis pajėgomis bei institucijomis įgyvendinant valstybės gynimo planus;

◆ regioninės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Ūdra“.

Kviečiame dalyvauti atrankoje į Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandą, kuri vyks 2018 m. kovo 5–9 d. Klaipėdoje. Norinčius dalyvauti atrankoje kviečiame registruotis el. paštu pvk@mil.lt

KJP PVK archyvo nuotr.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"