Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Pasaulis ginkluojasi, o Rusija karines išlaidas mažina

 
2018 05 03 14:00
Kinijos kaimynės stiprina gynybą, nes jaučia Pekino keliamą grėsmę. 
Kinijos kaimynės stiprina gynybą, nes jaučia Pekino keliamą grėsmę.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Pernai karinės išlaidos pasaulyje pasiekė nuo šaltojo karo laikų nematytą lygį – apie 1,73 trln. dolerių (1,4 trln. eurų). Ši milžiniška suma prilygsta 2,2 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir sudaro 230 dolerių (apie 189 eurus) vienam pasaulio gyventojui. Pagal karines išlaidas pasaulyje pirmauja JAV, Kinija ir Saudo Arabija. O štai Rusija, slegiama sankcijų ir tebetrunkančios recesijos, pernai šias išlaidas sumažino penktadaliu.

Tokias tendencijas atskleidė gegužės 2 dieną pristatyta Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (Stockholm International Peace Research Institute, SIPRI) metinė ataskaita. Palyginti su 2016 metais, pasaulio valstybės kariniams tikslams pernai išleido 1,1 proc. daugiau.

Tačiau, kaip teigia vienas iš SIPRI tyrėjų Pieteris Wezemanas, šis padidėjimas greičiausiai yra minimalus, nes reikia turėti omenyje, kad duomenys niekada nėra visiškai tikslūs. „Pasaulio lygmeniu karinės išlaidos stabilizavosi. Regioniniu lygmeniu matome gana didelius skirtumus“, – tvirtina P. Wezemanas.

Rusija mažina išlaidas

2017 metais Rusijos karinės išlaidos siekė 66,3 mlrd. dolerių (55,2 mlrd. eurų) – 20 proc. mažiau nei 2016 metais. Tai pirmas kartas nuo 1998-ųjų, kai ši šalis apkarpė išlaidas karinėms reikmėms. „Kariuomenės modernizavimas Rusijai vis dar yra prioritetas, tačiau karinis biudžetas buvo sumažintas dėl ekonominių problemų, kurios šalį kamuoja nuo 2014 metų“, – aiškina SIPRI ekspertas Siemonas Wezemanas.

Tuo metu, iš dalies motyvuojamos didėjančios Rusijos grėsmės, Vidurio ir Vakarų Europos valstybės savo karines išlaidas pernai padidino atitinkamai 12 ir 1,7 procento.

Daugiausia ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje nuo 2016 metų savo gynybos biudžetą padidino Rumunija – net 50 procentų. 2017 metais jis siekė 4,004 mlrd. dolerių (3,3 mlrd. eurų). Toks šuolis įvyko dėl to, kad šalis pernai pradėjo įgyvendinti kariuomenės modernizavimo ir plėtros planą, kuris turėtų trukti iki 2026 metų.

Lietuvoje išlaidos gynybai padidėjo 21 proc. ir buvo 812 mln. dolerių.

Nors apskritai Europos karinės išlaidos smarkiai nedidėjo, manoma, kad ateityje tai turėtų keistis. Pasak kitos SIPRI ekspertės – dr. Aude Fleurant, Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios yra tarp daugiausia Europoje į gynybą investuojančių valstybių, yra pranešusios apie planus modernizuoti savo branduolinį arsenalą, o tai gali smarkiai atsieiti.

Vokietija pernai karines išlaidas padidino 3,5 proc., iki 44,3 mlrd. dolerių (36,5 mlrd. eurų), ir tai yra didžiausias šuolis nuo 1999 metų.

JAV ir toliau dominuoja

Pagal karinį biudžetą pasaulyje ir toliau dominuoja Jungtinės Valstijos. 2017 metais JAV karinėms reikmėms išleido daugiau nei kitos 7 pagal karines išlaidas pirmaujančios valstybės kartu sudėjus – 610 mlrd. dolerių (508 mlrd. eurų).

Nors, palyginti su 2016 metais, JAV išlaidos gynybai beveik nedidėjo, manoma, kad tai keisis ateityje. „Pasibaigė 2010 metais prasidėjusi JAV karinių išlaidų mažėjimo tendencija, – teigia A. Fleurant. – Numatyta, kad JAV išlaidos 2018 metais reikšmingai didės dėl plečiamo karinio personalo ir konvencinių bei branduolinių ginklų modernizavimo.“

Pietų Amerikoje išlaidas gynybai padidino Brazilija. Jos išaugo 6,3 proc., ir tai stebina, turint omenyje, kad šalyje siaučia politinė ir ekonominė suirutė.

2017 metais Rusijos karinės išlaidos siekė 66,3 mlrd. dolerių – 20 proc. mažiau nei 2016 metais.

Kinijos veiksnys

Karinės išlaidos Azijoje ir Okeanijoje didėjo jau 29 metus iš eilės. Regione šiuo aspektu pirmauja Kinija – 2017 metais ji karinėms reikmėms išleido 228 mlrd. dolerių (188 mlrd. eurų).

Dar 2008 metais Kinijos karinėms reikmėms išleidžiama suma sudarė 5,8 proc. visų pasaulio karinių išlaidų, tačiau 2017 metais ši dalis padidėjo iki 13 procentų. Savo karinį biudžetą nuo 2008 iki 2017 metų reikšmingai padidino net 4 Azijos valstybės: Kambodža (332 proc.), Bangladešas (123 proc.), Indonezija (122 proc.) ir Kinija (110 proc.).

Pasak A. Fleurant, Pietryčių Azijos valstybės ėmė ginkluotis, nes jaučia vis didėjančią Kinijos grėsmę. Tai ypač akivaizdu šalyse, kurios ribojasi su Pietų Kinijos jūra. Ekspertės teigimu, numanomos Kinijos ambicijos šiame regione joms kelia nerimą.

Saudo Arabija ginkluojasi

SIPRI pripažįsta, kad buvo gana sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek Vidurio Rytų valstybės 2017 metais skyrė pinigų karinėms reikmėms, nes nepavyko gauti tikslių duomenų iš Kataro, Sirijos, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Jemeno.

„Viena iš problemų Vidurio Rytuose yra duomenų rinkimas“, – teigia A. Fleurant.

Vis dėlto gana aišku, kad didžiausia išlaidautoja regione yra Saudo Arabija, kurios gynybos biudžetas praeitais metais buvo trečias pagal dydį pasaulyje. Karinėms reikmėms skiriama suma viršija 10 proc. šalies BVP.

Pasak SIPRI, jei būtų prieinami JAE duomenys, ši šalis greičiausiai atsidurtų 16 vietoje. Pastarieji patikimi duomenys yra 2014 metų. Tais metais išlaidos karinėms reikmėms sudarė 24,4 mlrd. dolerių (20 mlrd. eurų), tad Vidurio Rytų regione JAE rikiuojasi iškart po Saudo Arabijos. Kaip rašoma ataskaitoje, dėl „besitęsiančių JAE karinių operacijų užsienyje ir didžiulių ginklų įsigijimo projektų tikėtina, kad karinių išlaidų lygis yra panašus kaip ir 2014 metais“.

O štai Turkija, palyginti su 2016 metais, savo išlaidas padidino net 46 proc. ir pernai jos siekė 18,2 mlrd. dolerių.

„Nors naftos kainos ir žemos, ginkluoti konfliktai ir varžybos Vidurio Rytuose lemia karinių išlaidų augimą regione“, – teigia P. Wezemanas.

Apkarpytas Afrikos biudžetas

Afrikos žemyno valstybių bendras karinis biudžetas sumažėjo 0,5 proc., iki 42,6 mlrd. dolerių (35 mlrd. eurų), ir tesudarė vos 2,5 proc. pasaulio karinių išlaidų.

Daugiausia žemyne kariniams tikslams išleido Alžyras – 10 mlrd. dolerių (8 mlrd, eurų), tačiau, palyginti su 2016 metais, šios šalies karinis biudžetas sumažėjo 5,2 procento. Tai greičiausiai susiję su mažomis naftos ir dujų kainomis.

Pasak A. Fleurant, SIPRI renka ir skelbia duomenis apie karines išlaidas kaip „ankstyvo įspėjimo“ veiksmą. Pasak jos, 2017 metų duomenys rodo pasaulio nestabilumą.

„Ir toliau karinėms reikmėms išleidžiamos didžiulės sumos išties kelia nerimą, – teigia SIPRI tarybos pirmininkas Janas Eliassonas. – Tai kenkia pastangoms ieškoti visame pasaulyje vykstančių konfliktų taikių sprendimų.“


Tekstinis blokas: 1

Pagal karines išlaidas pirmaujančios valstybės (2017 m.)

1. Jungtinės Valstijos – 610 mlrd. dolerių

2. Kinija – 228 mlrd. dolerių

3. Saudo Arabija – 69,4 mlrd. dolerių

4. Rusija – 66,3 mlrd. dolerių

5. Indija – 63,9 mlrd. dolerių

6. Prancūzija – 57,8 mlrd. dolerių

7. Didžioji Britanija – 47,2 mlrd. dolerių

8. Japonija – 45,4 mlrd. dolerių

9. Vokietija – 44, 3 mlrd. dolerių

10. Pietų Korėja – 39,2 mlrd. dolerių

11. Brazilija – 29,3 mlrd. dolerių

12. Italija – 29,2 mlrd. dolerių

13. Australija – 27,5 mlrd. dolerių

14. Kanada – 20,6 mlrd. dolerių

15. Turkij – 18,2 mlrd. dolerių

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"